Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimas pritarė Regioninės plėtros įstatymo projektui

(atnaujinta 12:58 2020.06.11)
Kaip pažymi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, "Regionų plėtros tarybos turi tapti tikraisiais savo regionų plėtros vadovais, prisiimdamos daugiau atsakomybės ir ieškodamos efektyviausių plėtros būdų"

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Ketvirtadienį Seimas pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuris šalies regionams suteiks daugiau įgaliojimų ir kompetencijų, o regionų plėtros taryboms — teisinį statusą. 

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Apie tai praneša Vidaus reikalų ministerija.

Šiuo metu regionų plėtros tarybų sprendimai yra teisiškai apriboti, todėl įstatymo projekte siūloma taryboms suteikti juridinio asmens statusą. Regionų plėtros tarybos taptų institucijomis, kurios prisiimtų atsakomybę ir galėtų deleguoti funkcijas. 

Regionų plėtros įstatymas padėtų apskričių pagrindu suvienyti savivaldybes ir jas įgalinti naudotis bendru finansavimu problemoms spręsti. Tai sisteminiai pokyčiai, kurie ilgainiui sukurtų prielaidas didesniems pokyčiams, tokiems kaip pajamų nelygybės mažinimas.

"Ekonominiai skirtumai didėja, gyventojų mažėja ir regionai neturi pakankamai galių ir įrankių šiuos procesus paveikti. Regionų plėtros tarybos turi tapti tikraisiais savo regionų plėtros vadovais, prisiimdamos daugiau atsakomybės ir ieškodamos efektyviausių plėtros būdų. Tačiau norint, kad tai įvyktų, reikia esminių reformų", — teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pasak ministrės, nesant naujo Regioninės plėtros įstatymo, 2021–2027 metų finansinė perspektyva būtų formuojama senąja tvarka, t. y. kiekviena atskira ministerija ir toliau centralizuotai spręstų, kaip vystyti regionus. 

"Mūsų tikslas — skatinti regionų vystymą ir jų ekonominį augimą, racionaliai ir efektyviai panaudoti Europos Sąjungos skiriamas lėšas kiekvieno regiono strateginiams tikslams, atsižvelgiant į regionų  unikalumą ir vietos gyventojų poreikius", — teigia Tamašunienė.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai atskleidė, kad Lietuvoje valdžia yra viena iš labiausiai centralizuotų Europoje. Šiaurės šalyse regionų politika labai gražiai dera su socialine politika, ten socialinė nelygybė yra mažesnė, o Lietuvoje — auganti.

Dar šia tema
Kiek nuostabių atradimų mums ruošia Seimo komisijos išvados dėl 2009-ųjų krizės
Vaikus auginančioms šeimoms bus išmokėtos vienkartinės išmokos
Seimas pritarė 2009–2010 metų krizės tyrimo išvadoms
Premjeras dalyvaus Seimo rinkimuose kartu su LVŽS 
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 12:34 2020.07.04)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, siekiančius nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis, nei esantis, pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Borisas Jelcinas, archyvinė nuotrauka

"Mūsų žmogus, reikia imti" Kas atvedė Jelciną į didelę politiką

(atnaujinta 20:29 2020.07.04)
Prieš trisdešimt penkerius metus Sverdlovsko regioninio komiteto vadovas Borisas Jelcinas persikėlė į Maskvą

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Iš pradžių Michailas Gorbačiovas tam priešinosi — jie pažinojo vienas kitą nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos ir nelabai gerai sutarė. Tačiau 1985 metais nebuvo laiko abipusiam pasipiktinimui: perestroikai reikėjo naujų darbuotojų. Energingas ir jaunas Sverdlovsko vadovas ilgą laiką buvo stebimas Centrinio komiteto. Kaip klostėsi jo politinė karjera sovietmečiu, prisimena RIA Novosti autorė Galia Ibragimova.

"Jis nesidrovėjo kalbėtis su žmonėmis"

"Michailai Sergejevičiau, Jelcinas yra mūsų žmogus! Mes privalome jį imti", — įsitikinėjo TSKP Centrinio komiteto organizacinio-partinio darbo ir ideologijos skyriaus viršininkas Jegoras Ligačiovas. Gorbačiovas abejojo, bet vis dėlto įsiklausė į vyresniojo kolegos nuomonę.

1980-ųjų pradžioje Jurijus Andropovas atkreipė dėmesį į Sverdlovsko vadovą. KGB pirmininkas buvo sužavėtas, kad Jelcinas priešinosi biurokratinėms privilegijoms.

Tačiau jis ne iš karto sutiko persikelti. Jis buvo žinomas ir gerbiamas Sverdlovske. Jam vadovaujant mieste pradėjo statyti metro, buvo pastatyti nauji teatrai ir cirkas. Daugelis pagaliau persikėlė iš barakų į modernius butus. Regioniniame centre buvo organizuojamos mugės su deficitinėmis prekėmis.

Первый секретарь Московского городского комитета КПСС Борис Ельцин ведет собрание партийного актива Москвы
© Sputnik / Юрий Сомов
TSKP Maskvos miesto komiteto pirmasis sekretorius Borisas Jelcinas veda Maskvos partijos susitikimą

Kiekvienas sprendimas turėjo būti suderintas su Maskva ir teko įtikinėti Centrinį komitetą. Bet Jelcinas buvo ryžtingas lyderis.

Jis lankėsi gamyklose ir parduotuvėse, naudojosi viešuoju transportu, stovėjo eilėse prie bakalėjos prekių. Regiono komiteto kolegos tikėjo, kad tai yra darbas publikai. Tačiau paprasti žmonės galvojo kitaip.

"Jis bet kada galėjo įlipti į tramvajų ar autobusą ir važiuoti maršrutu, pasiklausyti, ką žmonės sako, kaip organizuojamas transportas, kaip atrodo miestas. Jis nevengė eiti į miną, eiti į šachtas, kalbėtis su žmonėmis", — prisiminė Uralo žurnalistas Grigorijus Kajiota.

1970-ųjų viduryje Jelcinas buvo vienas iš pirmųjų regiono lyderių, surengusių viešus susirinkimus. Jo reikliai klausė: "Kodėl bendrabučiuose taip drėgna ir daug tarakonų?“ Jam į sceną mesdavo užrašus: "Kodėl konservatorijoje priverčia groti instrumentais su nutrukusiomis stygomis?“ Šaukė jau iš paskos: "Kodėl parduotuvėse nėra arbatos ir patalynės?"

Новый микрорайон, где живут рабочие производственного объединения Уралмаш. Город Свердловск
© Sputnik / И. Зотин
Naujas mikrorajonas, kuriame gyvenao "Uralmaš" gamybos asociacijos darbuotojai. Miestas Sverdlovskas

Jelcinas kantriai atsakydavo, bet nežadėjo aukso kalnų. Jis nuoširdžiai paaiškino: "Produktai ir toliau bus pagal talonus. Ir neturėtumėte tikėtis atskirų butų iki devintojo dešimtmečio pradžios".

Šie susitikimai bent jau leido žmonėms, kaip sakoma, išsilieti. Juos rodydavo per televiziją, ir Maskvoje tai pastebėjo.

Tipiškas komunistas

Jelcinas, nors ir suprato planuojamos ekonomikos ydas, nelaikė savęs antisovietiniu. Jokiu būdu neprieštaravo Maskvai, ir jo politinė karjera sparčiai kilo į viršų. Taigi 1977 metais jis neabejotinai įvykdė Andropovo įsakymą nugriauti Ipatijevo namą. 1918 metais šio dviejų aukštų dvaro rūsyje bolševikai sušaudė paskutiniojo Rusijos imperatoriaus šeimą.

Дом инженера Ипатьева, в котором провела последние дни семья императора Николая II Романова
© Sputnik / Игорь Виноградов
Inžinieriaus Ipatijevo namas, kuriame paskutines dienas praleido imperatoriaus Nikolajaus II Romanovo šeima

KGB vadovui nepatiko, kad mirties bausmės vykdymo vieta patraukė užsieniečių ir sovietų disidentų dėmesį. Jis bijojo, kad Ipatijevo namai gali tapti antikomunistine šventove, ten netoli ir iki neramumų. Sverdlovsko valdžia ilgą laiką atmesdavo šį prašymą, ir tik Jelcinas, nesivaržydamas, uždarė komunistams skaudų klausimą.

Kai 1982 metais Andropovas paskelbė, kad Vakarų kultūros įtaka sovietinei visuomenei yra ydinga, Jelcinas palaikė jį ir apkaltino užsienio madą "sugasinus Uralo jaunimą". Jo įsakymu nebuvo išleisti šeši užsienio filmai.

Председатель Верховного Совета РСФСР, член ЦК КПСС, народный депутат СССР Борис Николаевич Ельцин
© Sputnik /
RSFSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, TSKP Centro komiteto narys, TSRS liaudies deputatas Borisas Nikolajevičius Jelcinas

Jelcinas buvo užsiėmęs žemiškomis problemomis, o ne gyvenimo prasmės ar demokratijos paieškomis. Jam buvo įteikti keli vyriausybės apdovanojimai. "Jelcinas išsaugojo visus šiuos dingusios sistemos talismanus ir jais labai didžiavosi", — knygoje apie pirmąjį Rusijos prezidentą pažymėjo rašytojas Timothy Coltonas.

Sverdlovsko provincialas sostinėje

Maskvoje Jelcinui buvo pasiūlyta vadovauti statybos skyriui. Jis tikėjosi tvirtesnės pozicijos ir neslėpė nusivylimo.

"Centrinio komiteto narys, pirmasis devynių su puse metų patirtį turintis regioninio komiteto sekretorius ir į Centrinio komiteto statybų skyriaus vadovus yra kažkaip nelabai logiški. Sverdlovsko sritis yra trečioje vietoje pagal gamybą šalyje, o pirmąjį regioninio partijos komiteto sekretorių, turintį unikalią patirtį ir žinias, būtų galima efektyviau išnaudoti", — prisiminė Jelcinas.

Bet jis iškart buvo išrinktas TSKP centrinio komiteto sekretoriumi. 1985 metų gruodžio mėnesį jis vadovavo Komunistų partijos Maskvos miesto komitetui (MGK). 1986 metų vasario mėnesį jis buvo kandidatas į politinio biuro narius. Tokį greitą pakilimą palaikė Gorbačiovas. Jis paaiškino, kad patyręs regiono pareigūnas padės įgyvendinti "perestroiką".

Владимир Долгих, Борис Ельцин, Эдуард Шеварднадзе, Валерий Воротников, Михаил Соломенцев, Егор Лигачев, Николай Рыжков, Андрей Громыко, Михаил Горбачев в президиуме шестой сессии Верховного Совета СССР одиннадцатого созыва
© AP Photo / Boris Yurchenko
Vienuoliktojo šaukimo TSRS Aukščiausiosios Tarybos šeštosios sesijos prezidiumas

Komunistų partijos viršūnė skeptiškai vertino Jelciną. Jis buvo laikomas provincialu ir prasčioku. Vakarų jis irgi nesidomino. Po susitikimo su jo vyresnysis Džordžas W. Bšas pasipiktino jo manieromis.

"Šis vaikinas yra tikras laukinis, tiesa?" — jis sakė susitikime dalyvavusiems Baltųjų rūmų pareigūnams.

Įpusėjus "perestroikai", niekas negalėjo įsivaizduoti, kad labai greitai Jelcinas susidurs su Gorbačiovu. Tačiau ir pats Sverdlovsko politikas dar negalvojo stoti į opoziciją.

Jis buvo visiškai pasinėręs į verslą. Kaip ir Sverdlovske, asmeniškai tikrino parduotuves, sandėlius, valgyklas. Važinėdavo viešuoju transportu ir daug kalbėjosi su maskviečiais. Jam vadovaujant prasidėjo bendrojo plano rengimas, buvo uždrausta griauti istorinius pastatus. Atsirado nauja šventė — Miesto diena.

Jelcino darbo stilius Centriniame komitete buvo laikomas keistu, tačiau jis užmerkdavo akis. Maskvos miesto komiteto vadovo susitikimai su maskviečiais daugelį erzino. Gorbačiovas taip pat buvo nepatenkintas. Reformos įstrigo, jo populiarumas sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, tiesmukas Jelcinas, atvirai kritikuodamas sistemos ydas, pelnė šlovę.

Kova su Gorbačiovu

1987 metų rudenį Centrinio komiteto plenariniame posėdyje buvo svarstomas pranešimas apie spalio mėnesio Revoliucijos 70-ąsias metines. Jelcinas staiga paprašė žodžio. Posėdžiui vadovavo Ligačiovas, tačiau jis neatsakė į pakeltą Maskvos miesto komiteto vadovo ranką.

"Mano manymu, Borisas Nikolajevičius Jelcinas nori pasakyti kažką", — jį užstojo Gorbačiovas. Ligačiovas nenoriai sutiko. Gavęs mikrofoną, Jelcinas sutriuškino partinių struktūrų darbą. Jis paragino nomenklatūrą nustoti "girti generalinį sekretorių" ir neformuoti naujo asmenybės kulto.

Президент СССР Михаил Горбачев и президент России Борис Ельцин во время вечернего заседания внеочередной сессии ВС РСФСР, 1991 год
© Sputnik / Борис Бабанов
TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas per RSFSR Aukščiausiosios tarybos neeilinės sesijos vakarinį posėdį. 1991 metai

"Prabėgo du ar trys perestroikos metai. Daug pasakyta. Tačiau dabar paaiškėja, kad reikia dar dvejų ar trejų metų. Tai labai dezorientuoja žmones, partiją ir mus visus. Tikėjimas perestroika ėmė kristi. Žmonės iš tikrųjų nieko negavo", — priekaištavo iš tribūnos Jelcinas.

Kitą dieną visa Maskva apie tai kalbėjo. Jelcino kalba buvo išplatinta samizdatu; jis buvo cituojamas laikraščiuose, žurnaluose ir radijuje. Politikas, drąsiai skelbiantis "perestroikos" problemas, išėjo į pirmą planą.

1989 metų kovo mėnesį Jelcinas buvo išrinktas liaudies deputatu. Po metų jis vadovavo Aukščiausiajai tarybai. Šiose pareigose 1990 metų birželio 12 dieną jis pasirašė deklaraciją dėl Rusijos suvereniteto. Dar po metų jis laimėjo prezidento rinkimus.

"Gyvenimas mums sukelia nuostabius paradoksus. Ar nenuostabu, kad likimas, tipiškam sovietų žmogui Jelcinui suteikė sovietinės sistemos naikintojo vaidmenį?" — klausia Timothy Coltonas.

Jelcinas Rusijos prezidento pareigas ėjo iki 1999 metų gruodžio 31 dienos.

Tegai:
TSRS, Maskva