Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pasiskundė, jog opozicija neleido LVŽS įvykdyti rinkimų programos pažado

(atnaujinta 13:20 2020.06.11)
Sveikatos reikalų komitete buvo atmestas "valstiečių" pasiūlymas sukurti "valstybines" vaistines, Karbauskio teigimu, čia neapsiėjo be lobistinės veiklos parlamente

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, jog trečiadienį Sveikatos reikalų komitete opozicijos balsais buvo atmestas LVŽS 2016 metais rinkimų programoje buvęs įsipareigojimas sukurti "valstybines" vaistines.

Apie tai Karbauskis parašė savo Facebook paskyroje.

Anot LVŽS lyderio, "valstybinės" vaistinės "būtų galėjusios atsirasti labai paprastai ir daug neinvestuojant, o tiesiog ligoninių vaistinėms, kurios šiuo metu aprūpina vaistais tik besigydančius ligoninėse, suteikiant galimybę parduoti vaistus pacientams į namus".

"Tai būtų buvusi alternatyva, leidžianti didinti konkurenciją farmacijos rinkoje, piginti vaistus. O, kas ne mažiau svarbu, būtų padariusi vaistus prieinamesnius regionuose, kur, neturėdami didelės apyvartos, vengia kurtis didieji vaistinių tinklai", — pažymėjo politikas.

Karbauskio teigimu, komitetas tokį sprendimą priėmė po to, kai buvo gautas "nepriklausomas" ekspertinis vertinimas, tačiau jo "(ne)priklausomumas", pasak politiko, ir kelia daugiausia abejonių.

"Ekspertinį vertinimą atlikęs Laisvos rinkos institutas, kaip nurodoma jų pačių tinklapyje, yra remiamas bene didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje, tarp rėmėjų yra ir didelių farmacijos kompanijų. Kaip pats institutas nurodo, 46 proc. jo pajamų sudaro šių ir kitų įmonių gaunama parama. Taigi, finansiniai rėmėjai institutui yra svarbus pragyvenimo šaltinis. Bet ar tuomet jis gali "nepriklausomai" vertinti tas situacijas, kurios sumažintų pajamas jo rėmėjams — didiesiems vaistinių tinklams ir mažintų vaistų kainas? Juolab, kad komitete pristatydami "nepriklausomą" ekspertinį vertinimą, instituto atstovai pažymėjo, kad tinklams priklausančių vaistinių veikla ligoninėse būtų apsunkinta ir joms galbūt tektų net ieškoti kitų veiklos vietų", — pažymėjo Karbauskis.

Be to, "valstiečių" lyderis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydamas įvertinti, ar nebuvo pažeistos Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos Laisvosios rinkos institutui nedeklaruojant lobistinės veiklos teisės aktų nustatyta tvarka, bet ją de facto vykdant.

"Toks "nepriklausomas" vertinimas kelia klausimų ir dėl lobistinės veiklos: ar institutų, konfederacijų bei panašiais vardais prisidengusių asmenų, kurie galimai atstovauja verslo interesams, veikla Seime, teikiant pastabas, nuomones ir siekiant vienokio ar kitokio įstatymo priėmimo ar nepriėmimo, nėra nedeklaruotas lobizmas", — pažymi politikas.

Karbauskis pabrėžė, jog partija neatsitrauks nuo savo ketinimų ir pažadėjo, kad dar šioje Seimo kadencijoje minimas įstatymas bus priimtas ir konkurencija farmacijos sektoriuje padidės.

Tegai:
vaistinės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Seimas, Ramūnas Karbauskis
Dar šia tema
Karbauskis apkaltino Kubiliaus vyriausybę Lietuvos "skurdinimo kelio" pasirinkimu
Skurdinimo kelias: Lietuvos valdžia atsižadėjo "sėkmės istorijos"
"Valstiečių" lyderis suabejojo Vilniaus miesto savivaldybės darbo skaidrumu
Karbauskis palygino bendravimą su Nausėda ir Grybauskaite
Paminklas Holokausto aukoms, archyvinė nuotrauka

Žydų bendruomenės atstovas: kitus metus Lietuva nori paskelbti "bandito ir žudiko garbei"

(atnaujinta 22:10 2020.07.06)
Buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu"

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Lietuvos konservatorius Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle Facebook piktinosi, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky paprašė Seimo atšaukti sprendimą paskelbti 2021 metus vieno iš "miško brolių" vadų Juozo Lukšos-Daumanto metais. Jo nuomone, Kukliansky "bando mesti šešėlį jo atminimui".

Kasčiūnas pareikalavo, kad LŽB pirmininkė atsiprašytų dėl "už Lietuvos laisvę žuvusio partizanų didvyrio atminimo pažeminimo".

Lietuvoje "miško broliais" vadinamos nacionalistinės ginkluotosios grupės, kurios respublikoje veikė 1940–1950 metais. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė nacistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir komunistų partijos darbuotojus.

Interviu Sputnik Lietuva buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu".

"Aš negaliu suprasti, kas vyksta. Tai, kad šie metai buvo vadinami Vilniaus Gaono metais, o kiti metai bus vadinami bandito ir žudiko vardu, aš nežinau, ar tai atsitiktinumas. <...> Aš nepakankamai gerai žinau Lietuvos istoriją, bet, matyt, arba garsūs žydai gali ją šlovinti, arba savi, bet, regis, banditai, jei nėra kitų. Nors tikriausiai buvo daugiau nusipelniusių žmonių", — sakė jis.

Tegai:
Faina Kukliansky, Laurynas Kasčiūnas, žydai, Lietuva
Dar šia tema
VTEK: Faina Kukliansky tapo lobiste
Kukliansky atsakė į Šimo laišką su atsiprašymais už "nacistinį pasisveikinimą"
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Gėrimas už vairo, arhcyvinė nuotrauka

Šiauliuose sučiuptas sėdėjęs vairo neblaivus kariškis

(atnaujinta 08:10 2020.07.07)
Incidentas įvyko Cvirkos gatvėje. Anot teisėsaugos pareigūnų, kareivio kraujyje rasta 1,54 promilės alkoholio

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Šiaulių policija sulaikė automobilį "Audi A4", kurį vairavo neblaivus Lietuvos kariuomenės karys. Apie tai pranešė respublikos policijos departamento spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko Cvirkos gatvėje. Anot teisėsaugos pareigūnų, kareivio kraujyje rasta 1,54 promilės alkoholio.

Vyras areštuotas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad iš ligoninės buvo išleistas vyras, kuris teigė, kad jį sumušė policijos pareigūnai.

Pasak vyro, gimusio 1965 metais, jis buvo sumuštas Marijampolės savivaldybėje, Liudvinavo miestelyje.

Incidentas įvyko liepos 5 dieną.

Tegai:
karys, Šiauliai, neblaivumas, alkoholis
Dar šia tema
Iš Londono į Lietuvą atskraidinti kaliniai
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos