Policija, archyvinė nuotrauka

Seimas įteisino Lietuvos dalyvavimą Europos prokuratūros veikloje

(atnaujinta 16:13 2020.06.11)
Europos prokuratūra pradės veikti šių metų lapkričio pabaigoje. Jos steigime dalyvauja 22 ES narės

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Šiandien Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Baudžiamojo proceso kodekso ir kitų įstatymų pataisas, kurios įteisina Lietuvos dalyvavimą Europos prokuratūros veikloje. 

Apie tai praneša Teisingumo ministerija.

Ši nauja institucija tirs Europos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas — sukčiavimą, pinigų plovimą, korupciją.

"Lietuvos atstovas Europos prokuratūroje bus pavaldus šiai institucijai, tačiau dirbs Lietuvoje ir visus ikiteisminio tyrimo veiksmus atliks vadovaudamasis mūsų šalies įstatymais ir Reglamentu, o jo ištirtos bylos bus perduotos nagrinėti Lietuvos teismams", — sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. 

Ministras pažymėjo, kovos su tarptautiniais finansiniais nusikaltimais patirtis turi padėti Lietuvai dar sėkmingiau aptikti ir demaskuoti tokio pobūdžio nusikalstamas schemas, kenkiančius šalies ekonomikai ir finansams.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Reglamentas dėl Europos prokuratūros steigimo buvo priimtas 2017 m. spalio mėn. po ketverius metus trukusių derybų, prasidėjusių 2013 metais Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai.

Numatoma, kad Europos prokuratūra pradės veikti š. m. lapkričio pabaigoje. Jos steigime dalyvauja 22 ES narės iš 27. 

Šiuo metu vyksta šios institucijos kūrimo parengiamieji darbai: veikia ekspertų grupė, atrenkami Europos prokurorai, samdomi darbuotojai, rengiami reikiamų dokumentų projektai.

Tegai:
Seimas, ES, Europa
Dar šia tema
Istorikas Valerijus Ivanovas nuteistas už "neteisėtai laikytą ginklą"
Dėl pažeidimų Vilniaus klinikinėje ligoninėje NVSC kreipsis į prokuratūrą
Lietuvoje tiriama byla dėl sukčiavimo perkant greituosius COVID-19 testus
Auksinės teisingumo svarstyklės, archyvinė nuotrauka

Lietuva JTŽTT pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus

(atnaujinta 11:49 2020.07.14)
Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Liepos 13 dieną Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT), ambasadorius Andrius Krivas Žmogaus teisių tarybos 44-osios sesijos interaktyvaus dialogo su JT specialiuoju pranešėju teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams Diego García-Sayán metu pasmerkė Rusijos Federacijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

"Rusijos sprendimas iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą, laikytinas politiškai motyvuotu atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams. Tokie veiksmai negali būti toleruojami", — sakė Krivas.

Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų.

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
prokurorai, teisėjai, Sausio 13-osios byla, Rusija, Lietuva, žmogaus teisės
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis padėkojo EK narei paramą projektui "Rail Baltica"

(atnaujinta 10:36 2020.07.14)
Vyriausybės vadovas padėkojo Adinai Vălean už paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą, ir patvirtino įsipareigojimą įgyvendinti projektą "Rail Baltica" iki 2026 metų 

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos narei, atsakingai už transportą, Adinai Vălean ir išreiškė dėkingumą už susidomėjimą projektu "Rail Baltica" bei paramą jam. Apie tai praneša premjero spaudos tarnyba.

Premjeras pabrėžė, kad pagrindinės "Rail Baltica" linijos tiesimas Lietuvoje vyksta greitai. Ruože, jungiančiame Kauno miestą su Kauno intermodaliniu terminalu, numatoma baigti darbus šių metų lapkritį. Pabaigus šią pagrindinės linijos atkarpą, pirmą kartą šiame amžiuje bus teikiamos krovinių vežimo geležinkeliais tarp Baltijos regiono ir kitų Europos Sąjungos valstybių paslaugos.

"Be patobulinto multimodalinio prieinamumo, ši jungtis vaidins svarbų vaidmenį ir užtikrinant karinį mobilumą regione. Lietuva pradėjo parengiamąjį darbą su Krašto apsaugos ministerija ir NATO, siekiant geriau panaudoti "Rail Baltica" infrastruktūrą kariniams ištekliams gabenti", — teigė ministras.

Vyriausybės vadovas padėkojo Vălean už Europos Komisijos paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą. Skvernelis dar kartą patvirtino Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti projektą "Rail Baltica" iki 2026 metų. 

Premjeras taip pat išreiškė viltį, kad Europos Komisijos narė netrukus galės apsilankyti Lietuvoje, pamatyti šio ir kitų transporto projektų įgyvendinimo pažangą ir sužinoti apie ateities planus.

2020 metų birželio 19 dieną Lietuva paskelbė beveik 100 km ruožo į šiaurę nuo Kauno intermodalinio terminalo Latvijos sienos link tiesimo konkursą. 

"Rail Baltica" — tai geležinkelis, jungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

Kai kurie Baltijos šalių politikai kalba apie galimą "Rail Baltica" įgyvendinimo terminų vėlavimą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad projektas gali užtrukti mažiausiai 2–2,5 metų, o Estijos valstybės kontrolė pažymėjo, kad Talinas savo ruožtu atsilieka pagal realizavimo terminus daugiau nei dvejus metus, o visas projektas — pusantrų metų.

Lietuva nusiteikusi pozityviau nei jos kaimynės. Vilnius tikisi, kad "Rail Baltica" bus baigtas laiku, ir periodiškai skelbia duomenis apie jau atliktus darbus ir ateities planus.

Traukinių paleidimas planuojamas 2026 metais.

Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.

Tegai:
Rail Baltica, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Nausėda: būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai kelia didelį susirūpinimą
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?

(atnaujinta 06:48 2020.07.14)
Lietuvos prezidentas surengė spaudos konferenciją savo prezidentavimo metų proga. Buvo keli svarbūs momentai

Vienas dalykas, kai Lietuvos prezidento valdymo metus vertina ekspertai savo nuožiūra, kitas — kai jis pats juos komentuoja. Nausėda šiuo atveju surengė specialią spaudos konferenciją ir davė interviu valstybinei televizijai. Pasakė keletą svarbių dalykų.

Kokia ji  — "gerovės valstybė"?

Pirmiausia, valstybės vadovas dar kartą akcentavo savo siekį realizuoti "gerovės valstybės" koncepciją. Tiesa, susidaro įspūdis, kad šitie žodžiai skambės iki Nausėdos kadencijos pabaigos, bet galiausiai niekas (išskyrus, galbūt, jį patį) nesupras, buvo šioje srityje padaryta kas nors konkretaus ar ne.

Pažymėtina, kad ir pats prezidentas pareiškė: "Žinoma, kol kas reikia gerokai užpildyti turiniu tą pačią sąvoką, ir mes stengiamės tą daryti". Bet kartu jis apibrėžė ją labai plačiai.

"Mūsų naujausi sprendimai dėl vienkartinių išmokų, dėl NPD, dėl gyventojų pajamų mokesčio, dėl pensijų didinimo iš tikrųjų yra nukreipti gerovės valstybės link. Tačiau būtų didelė klaida manyti, kad gerovės valstybės principas yra vien tiktai socialinės atskirties sprendimas arba turtingųjų ir nepasiturinčiųjų skirtumų sumažinimas. Tai ir regionų atskirties klausimas, ir mūsų švietimo pažangumas, kuriuo, deja, kol kas nelabai galime pasigirti. Tai ir funkcionuojanti sveikatos apsauga, gyventojų įtrauktis į savo šalies valdymą", — pabrėžė Nausėda.

Tai apie viską ir apie nieką, už viską, kas gerai. O norėtųsi konkretesnių formuluočių ir veiksmų. Tam tikri yra, bet norisi, kad jų būtų dar daugiau, kitaip bet ką galima įvertinti kaip žingsnį "gerovės valstybės" link.

Pavyzdžiui, jeigu pavyktų pasiekti, kad pensijos būtų ne mažesnės nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (dabar apie 900 eurų "į rankas"), apie ką kalbėjo prezidentas, galima būtų pasakyti, kad kažkas svarbaus tikrai padaryta (šiandien pensijos Lietuvoje sudaro apie 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tuo tarpu ES vidurkis — 61 proc.).

Apskritai, pažymėtina, kad Nausėda tvirtai "įsikabino" į "gerovės valstybės" tikslą ir stengiasi jį realizuoti. Ne viskas pavyksta, bet ir prezidentas tik kelio pradžioje. Tad duokime jam laiko. Ypač norisi, kad būtų daugiau pasiekta korupcijos užkardymo srityje, kas, anot, prezidento, yra jo prioritetas.

Kartu reikia pripažinti, kad daug kas priklauso nuo Seimo ir Vyriausybės, su kuriais Nausėdos santykiai buvo permainingi. Kaip bus toliau?

Principingas konstruktyvumas?

Prezidento teigimu, per metus jam daug kas atsiskleidė ir jis padarė daug išvadų apie Lietuvos vidaus politiką, geriau išmoko skirti deklaracijas ir pažadus nuo darbų. "Oda pastorėjo", — prasmingai pajuokavo valstybės vadovas.

Ryškiausiu jo konfliktu su Seimu ir Vyriausybės vadovu tapo situacija su susisiekimo ministru. Nausėdos teigimu, politinė moralė negali būti aukojama koalicijos tvirtumo vardan, ką, pasak jo, padarė premjeras. Tačiau jis tikisi, kad ateityje ministras pirmininkas (dabartinis ar naujas) taps jam labiau parama nei atsvara.

Kaip tai pasiekti? Nausėda pabrėžė, kad jis yra konstruktyvus, dialogo ir kompromiso siekiantis politikas. Tačiau kartu jis, kalbėdamas apie savo veiksmus po Seimo rinkimų, formuojant Vyriausybę, pažymėjo: "Būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje".

Viena vertus, prezidentą galima suprasti — jis nenori, kad dar kartą atsitiktų kažkas panašaus į tai, kas įvyko susisiekimo ministro atveju. Kartu jis jau parodė, kad gali surasti bendrą kalbą su Seimo dauguma bei Vyriausybe. Bet kaip jis ketina derinti konstruktyvumą su didesniu principingumu, neaišku, tuo labiau, kad gali tekti vėl turėti reikalų su Ramūnu Karbauskiu, kuriam dažnai tik jo nuomonė ir yra teisinga.

Lietuvos, atrodo, laukia sudėtingas ministrų kabineto formavimo procesas, kuriame niekas nenorės nusileisti.

Kam sudėtingai, jeigu galima paprastai?

Užsienio politika yra pagrindinė Lietuvos prezidento atsakomybės sritis, bet akivaizdu, kad vidaus politika jam yra svarbesnė.

Tarptautinėje arenoje jis jau sudėliojo prioritetus — JAV, NATO (įskaitant 2,5 proc. BVP skyrimą gynybos reikmėms), Lenkija. O iš Briuselio Nausėda nori gauti kiek įmanoma daugiau pinigų, formuojant naują ilgalaikį Europos Sąjungos biudžetą ir skirstant jos paramą kovai su koronaviruso pasekmėmis.

Tai taps svarbiu jo veiklos įvertinimo kriterijumi, ir jeigu daug gauti nepavyks, Lietuva galės kaltinti tik save, nes "mylėti" JAV ir Lenkiją, bet reikalauti pinigų iš Vokietijos ir Prancūzijos yra sudėtinga.

Kartu Nausėda tikisi Europos Komisijos pagalbos, bandant susitarti su Latvija ir Estija dėl Astravo atominės elektrinės produkcijos įsigijimo. Faktas tas, kad Lietuva šiuo atveju pati įstūmė save į kvailą padėtį ir dar sugebėjo sugadinti santykius su Ryga ir Talinu. Dabar bando įpainioti į tai Briuselį, kad po to būtų lengviau pasiteisinti.

Taip pat greitai gali baigtis atnaujintas Vilniaus dialogas su Minsku. Kaip pareiškė Nausėda: "Jeigu išaiškės, kad Baltarusijos valdžia mėgina išsaugoti savo mandatą bet kokiomis priemonėmis, tarp jų ir pamindama žmogaus teises, atvirai persekiodama politinius oponentus įvairiausiais pretekstais, tuomet turėsime konstatuoti padėtį tokią, kokioje ji yra, ir pasakyti, kad mums tai yra nepriimtina ir gilinti bendradarbiavimą su tokia valstybe mes neturime nei moralės, nei kitokios teisės". Neilgai muzika grojo.

Apskritai, susidaro įspūdis, kad užsienio politika nėra Nausėdos stiprioji pusė ir labai įdomus jam dalykas. Todėl šioje srityje prezidentas bando eiti paprasčiausiu keliu, kuris dažnai nėra efektyvus, ir aktyviau elgiasi tik ten, kur jaučia galimybę ką nors padaryti. Todėl jis, pavyzdžiui, nevargina savęs klausimu dėl blogų transatlantinių santykių perspektyvų ir kaip ekonomistas skiria didesnį dėmesį ES biudžeto formavimui. Bet problema ta, kad tie dalykai yra susiję, ir ekonomika Briuselyje neatskiriama nuo politikos.

Belieka tikėtis, kad gyvenimas privers Lietuvos prezidentą tapti įvairiapusiškesniu ir lankstesniu tarptautinėje arenoje.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad per pirmuosius metus Nausėda kaip politinis naujokas nežlugo. Buvo nesėkmių ir klaidų, bet jis stengiasi mokytis. Bus įdomu stebėti, ką jis darys toliau (ypač šalies viduje) ir kaip susigyvens su "švytuoklės principu". 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kadencija, prezidentas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje
Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu
Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu
Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis iš Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu