Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda paaiškino, ko šiuo metu reikia Rytų partnerystei

(atnaujinta 22:47 2020.06.14)
Lietuvos prezidentas taip pat mano, kad programai reikalinga nauja ES strategija, kad iškeltų ją į kitą lygį

VILNIUS, birželio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad respublika pasirengusi imtis iniciatyvos ir lyderystės, kad suteiktų impulsą Rytų partnerystės programos prioritetams, rašoma Prezidentūros spaudos tarnyboje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino svečius, susirinkusius į Rytų Europos studijų centro (RESC) ir Prezidentūros organizuojamą vaizdo seminarą "Rytų partnerystės kryžkelė — praeitis ir ateitis".

Vaizdo seminare dalyvavo Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas, Europos Parlamento narė Anna Fotyga, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius, Petras Auštrevičius.

Президент Литвы Гитанас Науседа выступил с приветственной речью на видеосеминаре Восточное партнерство – между прошлым и будущим, 12 июня 2020 года
Seminaras, skirtas ES Rytų partnerystės ateičiai apsvarstyti rengiantis birželio 18 dieną vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.

Nausėda pabrėžė, kad būtina sutelkti jėgas ir Rytų partnerystės politiką pakelti į naują lygmenį. Anot jo, Rytų partnerystei reikalinga kur kas stipresnė varomoji jėga ir entuziazmas nei dabar.

"Rytų partnerystės programai reikalingas naujas impulsas ir entuziazmas, demonstruojamas kaip strateginis Europos Sąjungos tikslas. Mūsų kryptis — bent taip, kaip aš ją suprantu, — Rytų partnerystės valstybių integracija ES. Tai neatsitiks rytoj ar ateinančiais metais, tačiau turime visi sutarti, kad šių valstybių kryptis yra ES. Geopolitiniai pokyčiai neįvyksta per naktį", — sakė jis.

Nausėdos manymu, siekiant paskatinti Rytų partnerystės šalis ambicingai ir efektyviai vykdyti reformas, reikalingos naujos politinės ir teisinės priemonės.

"Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva, būdama vakarietiškų vertybių ambasadore regione, imasi iniciatyvos ir lyderystės atgaivinti Rytų partnerystės programos prioritetus ir aktyviai juos kelti aukščiausiu ES lygmeniu", — rašo Prezidentūra.

Programos politikai reikalinga ambicinga ir ilgalaikė strategija, o pačios Rytų partnerystės šalys privalo parodyti savo atsidavimą demokratinėms vertybėms, sakė prezidentas.

Lietuvos vadovo nuomone, šiuo metu Rytų partnerystės politikai reikalinga ambicinga ir ilgalaikė strategija, skirta glaudesniam Rytų Europos valstybių ir Bendrijos bendradarbiavimui, bei konkretus ES veiksmų planas artimiausiai ateičiai. Savo ruožtu Rytų partnerystės valstybės turi rodyti ryžtingą orientaciją vakarietiškų demokratinių vertybių link.

Artėjantis Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas numatomas birželio 18 dieną.

Tegai:
Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Nausėdos siūlymui mažinti GPM
Paduokite propagandai: Lietuvos vadovas turi meduolių žiniasklaidai
Lietuvos prezidentas pasveikino Putiną Rusijos dienos proga
Paminklas Holokausto aukoms, archyvinė nuotrauka

Žydų bendruomenės atstovas: kitus metus Lietuva nori paskelbti "bandito ir žudiko garbei"

(atnaujinta 22:10 2020.07.06)
Buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu"

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Lietuvos konservatorius Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle Facebook piktinosi, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky paprašė Seimo atšaukti sprendimą paskelbti 2021 metus vieno iš "miško brolių" vadų Juozo Lukšos-Daumanto metais. Jo nuomone, Kukliansky "bando mesti šešėlį jo atminimui".

Kasčiūnas pareikalavo, kad LŽB pirmininkė atsiprašytų dėl "už Lietuvos laisvę žuvusio partizanų didvyrio atminimo pažeminimo".

Lietuvoje "miško broliais" vadinamos nacionalistinės ginkluotosios grupės, kurios respublikoje veikė 1940–1950 metais. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė nacistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir komunistų partijos darbuotojus.

Interviu Sputnik Lietuva buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu".

"Aš negaliu suprasti, kas vyksta. Tai, kad šie metai buvo vadinami Vilniaus Gaono metais, o kiti metai bus vadinami bandito ir žudiko vardu, aš nežinau, ar tai atsitiktinumas. <...> Aš nepakankamai gerai žinau Lietuvos istoriją, bet, matyt, arba garsūs žydai gali ją šlovinti, arba savi, bet, regis, banditai, jei nėra kitų. Nors tikriausiai buvo daugiau nusipelniusių žmonių", — sakė jis.

Tegai:
Faina Kukliansky, Laurynas Kasčiūnas, žydai, Lietuva
Dar šia tema
VTEK: Faina Kukliansky tapo lobiste
Kukliansky atsakė į Šimo laišką su atsiprašymais už "nacistinį pasisveikinimą"
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje automobilių rinka krito beveik 40 procentų

(atnaujinta 09:37 2020.07.07)
Tačiau ankstesniais mėnesiais sumažėjimas buvo reikšmingesnis — balandį ir gegužę atitinkamai 67,3 ir 44 procentų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvoje birželio mėnesį įregistruotų naujų automobilių skaičius sumažėjo 39,3 proc. iki 3003, praneša "AutoTyrimai", remdamiesi "Regitra" duomenimis pagal ES reglamentuotą metodiką 2020 metais.

Praėjusių metų birželį buvo įregistruota 4951 automobilis. Be to, nuosmukis nėra toks reikšmingas kaip šių metų balandį ir gegužę — atitinkamai 67,3 ir 44 procentai. Tačiau koronaviruso pandemijos padariniai vis dar daro įtaką rinkai.

Tuo tarpu birželio mėnesį labai išaugo reeksportuotų automobilių skaičius: mėnesio pabaigoje buvo išregistruota 718 naujų automobilių.

Asmeninių automobilių (M1) registracija sumažėjo 40,6 proc. iki 2697, o lengvųjų automobilių (N1) — 25,7 proc. iki 306 vnt. Jei kalbėsime apie atskiras dienas, sėkmingiausia buvo birželio 30 diena, kai buvo užregistruoti 293 automobiliai, o blogiausia — birželio 1 diena, registruojant 51 automobilį.

Tarp naujų automobilių birželio mėnesį Lietuvos rinkoje pirmavo "Fiat" (917), po jų sekė "Toyota" (425), "Volkswagen" (345), "Škoda" (220) ir "Renault" (175). Tarp prestižinių prekių ženklų yra "BMW" ir "Mercedes-Benz" (po 49 vienetus).

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo įregistruoti 18 503 nauji lengvieji automobiliai. Tai yra 29,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Tegai:
rinka, automobiliai
Dar šia tema
Lietuvoje namų ūkių indėliai auga sparčiau nei skolinimasis
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą