NATO pratybos, archyvinė nuotrauka

"Ten viskas rimta": kodėl NATO forsuoja upes prie Rusijos sienų?

(atnaujinta 14:02 2020.06.15)
Tūkstančiai karių, šimtai tankų, koviniai lėktuvai ir "išpuolių" iš Rytų "grėsmė" — didelės apimties pratybos "Defender Europe 2020" pačiame įkarštyje

VILNIUS, birželio 15 — Sputnik. JAV turi dar kartą patvirtinti savo pasirengimą remti sąjungininkus Europoje. Pagrindinis pratybų uždavinys yra prasiveržimas pro didelius vandens užtvarus. Apie tai, kodėl Vakarai vėl "kariauja" prie Rusijos sienų, — RIA Novosti medžiagoje.

Pati ištikimiausia sąjungininkė

Didžiausios NATO pratybos per 25 metus buvo suplanuotos pavasarį, tačiau dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtos birželio mėnesiui. Remiantis oficialiais pranešimais, strateginis pratybų tikslas yra parodyti JAV atsidavimą Šiaurės Atlanto aljansui ir jų "beatodairišką ryžtą remti Europos sąjungininkes".

Buvo manoma, kad JAV per Vokietiją perkels apie 20 tūkstančių karių į Europą, kad sustiprintų jau dislokuotą kontingentą. Iš viso Pentagonas pratyboms skyrė apie 37 tūkstančius karių. Dabar planai buvo šiek tiek pakoreguoti. Pagrindinė pratybų dalyvė buvo viena iš labiausiai atsidavusių Vašingtono sąjungininkių — Lenkija.

Būtent čia kitą dieną pradėjo tūpti transporto lėktuvai su amerikiečių kareiviais ir įranga. Dravsko poligone šeši tūkstančiai kariškių, iš kurių du tūkstančiai yra lenkai, "didins strateginį pasirengimą ir bendradarbiavimą sparčiai dislokuodami JAV karius Europoje".

"Žinoma, epidemija pakeitė mūsų planus, bet svarbiausia yra tai, kad greitai prisitaikėme prie aplinkybių, — sakė Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariušas Blaščakas. — Lenkijos armija nė akimirkai neprarado kovinio pasirengimo."

Atvežta daugiau nei šimtas tankų ir du šimtai šarvuočių, artilerijos, oro gynybos sistemos, orlaiviai ir sraigtasparniai — beveik du tūkstančiai įrangos vienetų. Lenkijos ir Amerikos kariuomenės vykdys keletą bendrų karinių operacijų.

Pagrindinis taktinis epizodas yra vandens kliūčių įveikimas dalyvaujant tankų ir oro pajėgų kariams ir perėjimas į kontrataką. "Valdai" analitikos klubo karo ekspertas Artiomas Kurejevas mano, kad tai yra pagrindinis dalykas "Defender Europe 2020" pratybose.

"Kariniu požiūriu Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos kariuomenei vėl bus surengti mokymai apie amerikiečių karinės įrangos, kurią reikia įsigyti, naudojimą, — aiškina ekspertas RIA Novosti. — Tačiau politiškai tai rodo NATO pasirengimą invazijos atveju išstumti iš aljanso teritorijos priešo kariuomenę, forsuojant Nemuną ir Dauguvą".

Sutrikusi Baltija

Beveik tuo pat metu Baltijos jūroje prasidėjo didelio masto karinės jūrų pratybos "Baltops 2020", kuriose dalyvauja 18 šalių, trys dešimtys karo laivų ir maždaug tiek pat lėktuvų. Tokie manevrai čia vyksta kasmet jau 49 metus.

"Baltops" turi labai gynybinę legendą — priešvandeninės ir priešlėktuvinės gynybos organizavimą, priešmininę kovą bei karinio jūrų laivyno blokadą", — pabrėžia ekspertas. Šias pratybas įdomu stebėti, juk pagal NATO logiką Rytų Europa taip pat turi atlikti laivyno operacijas, parodydama Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektoratui, kad aljansas neleis Rusijos jūrų pėstininkams išsilaipinti Saremos, Jūrmalos ir Palangos pakrantėse".

Verta paminėti, kad visos šalys turi teisę į karines pratybas regione. Tačiau pastaraisiais metais JAV ir NATO pratybos labai priartėjo prie Rusijos sienų, o Vakarų politikai jas naudoja kaip pasiteisinimą ardydami santykius su Maskva.

"Be abejo, didelis tarptautinis karinis blokas turi tobulinti ginkluotųjų pajėgų sąveiką, — sako Kurejevas. — Tačiau daugumos pratybų legenda, be abejo, yra tam tikro Rytų Europos kaimyno išpuolis. Pagal karinį potencialą jis panašus į Rusiją. Tai, be abejo, byloja ne apie pačius geriausius Rusijos ir NATO santykius, tik legenda skirta ne tiek kariuomenei, kiek miestelėnams. Konservatyvus, nacionalistiškai nusiteikęs Baltijos šalių, Lenkijos ir Čekijos elektoratas turi būti tikras, kad sąjungininkai apsaugos juos nuo Rusijos lokio — potencialaus priešininko, kurį patogu apkaltinti dėl daugybės vidaus politinių ir ekonominių problemų".

Tiek Rusijos užsienio reikalų, tiek Gynybos ministerija reaguoja į savo kolegų iš Vakarų veiksmus, ragindami juos sumažinti įtampą ir išvesti savo kariuomenę toliau nuo sienų bent jau minint 75-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines.

"Ne paslaptis, kad NATO pratybos rengiamos pagal Šaltojo karo sekimo dokumentą ir buvo suprojektuotos taip, kad krito aktyvumo pikas, t. y. kai bus didžiausia įrangos ir personalo sankaupa, numatyta maždaug gegužės 9 dienos laikotarpiu. Tai yra faktas", — sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.

Diplomatas pažymėjo, kad NATO pratybos vyksta viena po kitos. Žvalgybiniai orlaiviai vis dažniau skraido ties Rusijos sienomis, ypač virš Baltijos ir Juodosios jūros. Jis taip pat prisiminė neseniai įvykusią JAV karinio jūrų laivyno invaziją į Barenco jūrą, ko nebuvo nutikę nuo devintojo dešimtmečio vidurio.

Apeinant sutartis

Rusijos diplomatai ir kariškiai siūlo atsisakyti didelių pratybų netoli sienų, susitarti dėl minimalaus atstumo artėjant prie orlaivių ir laivų, taip pat naudoti atsakiklius skraidant kariniams orlaiviams Baltijos šalyse. Tačiau niekas to negirdi.

Be to, Rusijos užsienio reikalų ministerija įsitikinusi, kad NATO karinė veikla po pandemijos tik sustiprės. Anot Kurejevo, laivynas atliks rimtą vaidmenį remdamas sausumos aljanso pajėgas.

Nepaisant to, "Baltops 2020" ir "Defender Europe 2020" pagal mastą nepalyginamos su Šaltojo karo laikų pratybomis, kai Varšuvos pakto organizacija ir Šiaurės Atlanto aljansas sutelkdavo daugiau nei šimto tūkstančių žmonių kariuomenę. Pvz., 1967 metais pratybose "Dnepr" dalyvavo daugiau nei pusantro milijono kariškių, o 1981 metais pratybose "Zapad" treniravosi daugiau nei 100 tūkst. 1982 metais buvo surengtos pratybos "Skydas-82", kuriose, kaip nurodoma legendoje, Tarybų Sąjunga sudavė prevencinį branduolinį smūgį prieš NATO.

"Tuomet reikėjo parodyti priešui savo karinį potencialą ir sugebėjimą efektyviai atremti išpuolį, — prisimena Kurejevas. — Amerikiečių atsakas buvo pratybos "Patyręs lankininkas 1983", komandos ir štabo žaidimas naujiems kodams, ryšių sistemoms išbandyti ir aukščiausiems pareigūnams evakuoti kilus branduoliniam konfliktui. Tai apskritai pastatė Varšuvos pakto šalis ir NATO ant karo slenksčio. Maskva pasirengimą pratyboms ir intensyvias derybas tarp Londono, Bonos ir Vašingtono suprato kaip smūgio Sovietų Sąjungai aptarimą."

Planuodama pratybas, NATO dažnai pažeidžia tarptautinius susitarimus. Visų pirma, 8-ajame Vienos dokumento "Dėl pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonių", pasirašyto 2011 metais, straipsnyje numatyta daug didelio masto pratybų apribojimų, susijusių su išankstiniais pranešimais. Tačiau NATO mėgsta pristatyti savo mokymus kaip nepriklausomų pratybų seriją skirtingose ​​šalyse.

Vakarai tiesiog nepaiso susitarimų, o Rusija arba praneša apie pratybas, arba vykdo jas toli nuo sienų. Pavyzdžiui, šiemet numatytos "Kaukazo 2020" pratybos vyks Volgos regione ir Šiaurės Kaukaze.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
pratybos, NATO
Dar šia tema
Baltarusija nenukrypo nuo reagavimo į NATO pratybų prie savo sienų plano
Lenkijoje prasidėjo Amerikos kariuomenės perkėlimo į Europą pratybos
JAV įvertino įtampos su Rusija didėjimo tikimybę dėl pratybų Baltijos šalyse
 Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai patvirtino kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose 

(atnaujinta 13:20 2020.07.13)
TS-LKD rinkimų sąrašą ves Ingrida Šimonytė, antra vieta atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui, trečia - Laurynui Kasčiūnui

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Taryba patvirtino galutinį partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą. Apie tai praneša partijos spaudos tarnyba. 

TS-LKD kandidatų į Seimą sąrašo pirma pozicija, kuri nėra keičiama, deleguota parlamentarei, buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Antra vieta, kuri taip pat nėra reitinguojama, atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui.

Trečioje sąrašo vietoje liko Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje – Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, penktoje – Paulius Saudargas. Šeštoje rinkimų sąrašo vietoje – Arvydas Anušauskas, septintoje – Agnė Bilotaitė, aštuntoje – Audronius Ažubalis, devintoje – Jurgita Šiugždinienė, o dešimtuką uždaro Jurgis Razma.

Tvirtindama galutinį sąrašą, partijos vadovybė priėmė sprendimą į aukštesnes pozicijas kilstelėti TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovę dr. Jurgitą Šiugždinienę, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovą Andrių Vyšniauską, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoją Jurgitą Sejonienę bei visuomeninės organizacijos "Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga" vadovą Gvidą Rutkauską.

Kartu su TS-LKD rinkimuose dalyvaus ir į partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą taip pat buvo įtraukti žurnalistė ir visuomenininkė Liudvika Pociūnienė bei karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis.

TS-LKD sąrašą užbaigs 141-uoju numeriu įrašytas TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio tarptautinių santykių ir ES politikos patarėjas Matas Maldeikis.

"Stengiamės gerbti partijos valią, kuri buvo išreikšta vidinio reitingavimo metu. Kiekvienas atskirai ir visi bendrai yra svarbūs, ir visi yra verti pirmos vietos. Esame ta šluota iš virbų, kurie yra kartu, kad galėtų šluoti. Kartu siekėme, kad sąrašo pirmame dvidešimtuke būtų maksimalus skaičius ir itin kompetentingų mūsų bendruomenės narių moterų. Tikime, kad tiksliau visuomenės sudėtį atspindinti parlamento sudėtis leistų priimti labiau subalansuotus sprendimus“, – sąrašo korekcijų logiką komentavo TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.

TS-LKD taryba patvirtino likusius kandidatus vienmandatėse apygardose: Mažeikių apygardoje – vicemerę Liną Rimkienę, Mėguvos apygardoje – Palangos miesto tarybos narį Mindaugą Skritulską, į Danės apygardą perkeltas TS-LKD Klaipėdos skyriaus lyderis, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, o Baltijos apygardoje patvirtintas Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius. Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje kandidatuos Kristijonas Bartoševičius. Visi kiti vienmandatininkai buvo patvirtinti TS-LKD Tarybos.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Andžejus Duda

Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą

(atnaujinta 10:55 2020.07.13)
Lietuvoje buvo vienintelė vieta balsuoti — Lenkijos ambasadoje, Vilniuje, iš viso balsavo daugiau nei 400 rinkėjų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Opozicinės "Pilietinės koalicijos" atstovas Rafalas Tšaskovskis surinko absoliučią daugumą balsų tarp Vilniuje balsavusių Lenkijos piliečių, tačiau pralaimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, praneša WNP.pl.

Кандидат в президенты Польши Рафал Тшасковский, 12 июля 2020 года
© REUTERS / AGENCJA GAZETA
Rafalas Tšaskovskis

Praėjusį sekmadienį Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Paskutiniame balsavimo etape dalyvavo dabartinis valstybės vadovas Andžejus Duda ir jo konkurentas Tšaskovskis.

Lietuvoje vienintelė rinkimų apylinkė buvo įsteigta prie Lenkijos ambasados, ​​Vilniuje. Pranešama, kad Tšaskovskis Lietuvoje gavo 352 lenkų balsus, o Dudą palaikė 129 žmonės.

Andžejus Duda laimi Lenkijos prezidento rinkimus pagal 99,97 proc. rinkimų komisijų protokolų, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos rinkimų komisijos vadovą Silvesterį Marciniaką.

"Kol kas negauti 9 protokolai. 27 222 rinkimų apygardų protokolų duomenys, tai yra 99,97 %, rodo, kad už Andžejų Dudą balsavo 51,21 % rinkėjų, o už Rafalą Tšaskovskį — 48,79 % rinkėjų", — sakė Marciniakas.

Jis paaiškino, kad balsavimo protokolai dar nebuvo pateikti iš balsavimo vietų Belgijoje ir JK.

Tegai:
Lenkija, Andrzejus Duda
Vasarinis lietus

Sinoptikai papasakojo, kaip anticiklonas paveiks orus Lietuvoje

(atnaujinta 13:30 2020.07.13)
Respublikoje numatomas trumpalaikis lietus, iki savaitės pabaigos oro temperatūra sieks 19–24 laipsnius

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Orus Lietuvoje savaitės pradžioje lems šiaurės rytų anticiklono regionas, praneša respublikos hidrometeorologijos tarnyba.

Naktį numatomas debesuotas oras, žymesnio lietaus nenumatoma. Sinoptikai prognozuoja vakarų vėją nuo 4 iki 9 metrų per sekundę. Žemiausia temperatūra bus nuo 6 iki 11 laipsnių šilumos, pajūryje numatoma 13–15 laipsnių.

Diena bus debesuota, daug kur palis. Šiaurės vakarų vėjo greitis svyruoja nuo 6 iki 11 metrų per sekundę. Aukščiausia dienos temperatūra bus 17–22 laipsniai.

Antradienio naktį orai bus be didelių kritulių, daug kur dienos metu trumpai palis. Naktį numatomas nenuoseklios krypties vėjas, kurio greitis bus nuo 3 iki 8 metrų per sekundę. Po pietų numatomas vakarų, šiaurės vakarų vėjas, jo greitis bus nuo 5 iki 10 metrų per sekundę. Naktį temperatūra sieks nuo 7 iki 9 laipsnių, pajūryje oro temperatūra sieks 13–15 laipsnių. Diena prognozuoja 18–23 laipsnius šilumos.

Trečiadienį vietomis palis. Naktį prognozuojamas nenuoseklus vėjas, kurio greitis bus nuo 2 iki 7 metrų per sekundę. Po pietų numatomi 4-9 metrai per sekundę. Temperatūra naktį bus nuo 8 iki 13 laipsnių šilumos, Kuršių nerijoje numatoma apie 15 laipsnių. Po pietų oras sušils iki 19–24 laipsnių.

Ketvirtadienį vietomis praeis protarpinis lietus. Šiaurės krypties vėjas, naktį jo greitis bus nuo 3 iki 8 metrų per sekundę, dienos metu — nuo 5 iki 10 metrų per sekundę. Naktį temperatūra bus nuo 9 iki 14 laipsnių šilumos, Kuršių nerijoje iki 16 laipsnių. Po pietų numatomi 19–24 laipsniai šilumos.

Penktadienį smarkaus lietaus nenumatoma. Sinoptikai prognozuoja šiaurės krypties vėją, naktį jo greitis bus nuo 3 iki 8 metrų per sekundę, o dienos metu — nuo 6 iki 11 metrų per sekundę. Naktį temperatūra bus nuo 9 iki 14 laipsnių, Kuršių nerijoje — iki 16 laipsnių, o dienos metu — 19–24 laipsniai.

Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
Lietuva, orai
Dar šia tema
Skatinama atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir plėtoti atvirąją bankininkystę
Ciklonas į Lietuvą vėl atneš lietingus orus