Tauerio varnos, archyvinė nuotrauka

Pereinamasis laikotarpis tarp ES ir JK baigsis metų pabaigoje

(atnaujinta 19:00 2020.06.15)
Iki šių metų pabaigos tęsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalys bando susitarti dėl savo būsimų santykių modelio

VILNIUS, birželio 15 — Sputnik. Pereinamasis laikotarpis Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos santykiuose baigsis 2020 metų gruodžio 31 dieną, nes šalis neketina prašyti jo pratęsimo, sakoma Europos Komisijos išplatintame pranešime. Apie tai praneša RIA Novosti.

JK ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Parlamento vadovas Davidas Sasolis (David Sassoli) pirmadienį surengė vaizdo konferenciją, kurioje aptarė būsimas ES ir JK partnerystės derybas.

"Šalys atkreipė dėmesį į Jungtinės Karalystės sprendimą neprašyti pratęsti pereinamąjį laikotarpį. Todėl jis baigsis 2020 metų gruodžio 31 dieną pagal (šalies nuo Sąjungos) atskyrimo susitarimo nuostatas", — rašoma EK pranešime.

Didžioji Britanija pasitraukė iš ES sausio 31 dieną. Iki šių metų pabaigos tęsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalys bando susitarti dėl savo būsimų santykių modelio.

ES vėliava
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Dabartiniu pereinamuoju laikotarpiu JK ir toliau taikomos ES taisyklės, tačiau šalis nedalyvauja sprendimų priėmimo procese Sąjungoje ir toliau moka įmokas į bendrąjį ES biudžetą. Tačiau, pavyzdžiui, toks pereinamasis laikotarpis leidžia išlaikyti prekybos ryšius tokiu pačiu formatu. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Sąjungos taisyklės nebus taikomos Didžiojoje Britanijoje.

Norėdami išvengti nesklandumų ir sunkumų palaikant šalies ir Sąjungos santykius įvairiose srityse, jų atstovai turi susitarti dėl būsimos partnerystės sąlygų. Vyksta derybos, tačiau kol kas reikšmingos pažangos nepastebėta.

Tačiau kartu būtina susitarti per labai trumpą laiką, nes susitarimams reikės tam tikrų atitinkamų institucijų pareiškimų. Jei nebus pasiekta jokių susitarimų, pereinant į naują šalies ir Sąjungos santykių etapą gali kilti "sunkumų". Buvo galima pratęsti pereinamąjį laikotarpį, sprendimo priėmimo terminas buvo birželis, tačiau Jungtinė Karalystė atsisakė šios galimybės.

Tegai:
Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė
Dar šia tema
"The Guardian": Britanijai be darbininkų iš Rytų Europos gresia badas
Ekspertas: jauni gydytojai iš Latvijos dėl algų norės išvykti į Britaniją
Vilkikas, archyvinė nuotrauka

Europos Parlamentas pritarė Europos Sąjungos Mobilumo paketui

(atnaujinta 14:47 2020.07.09)
Lietuvos premjeras pažymėjo, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Europos Parlamentas balsų dauguma pritarė Europos Sąjungos Mobilumo paketui, ketvirtadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Lietuva kartu su kitomis aštuoniomis ES valstybėmis narėmis svarstant paketo nuostatas ES Taryboje nepritarė šiam dokumentui.

Šalies ministras pirmininkas Saulius Skvernelis savo ruožtu pareiškė, kad Lietuva gins savo poziciją teisinėmis priemonėmis.

"Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl ES vidaus rinkos principų taikymo ir vidaus rinkos stiprinimo. Tačiau akivaizdu, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu. Esame pasirengę ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis ir lauksime konkrečių Europos Komisijos veiksmų dėl neigiamų nuostatų švelninimo", — sako Skvernelis.

Lietuvos ir kitų nepritariančių šalių premjerai, Vyriausybės nariai savo kalbose, laiškuose Europos Komisijos vadovams ir Europos Parlamento nariams ne kartą išsakė nepritarimą Mobilumo paketo nuostatoms. Lietuvos nuomone, jos yra neproporcingos, diskriminuojančios Lietuvos vežėjus ir prieštaraujančios Europos žaliojo kurso tikslams.

Lietuva nepritaria Mobilumo paketo nuostatoms dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę kas 8 savaitės ir dėl ilgojo poilsio kabinoje draudimo, taip pat dėl to, kad nenumatytas pereinamasis laikotarpis rinkai tinkamai sureaguoti ir reikiamai infrastruktūrai visose ES valstybėse narėse užtikrinti.

Tegai:
Europos Sąjunga, Europos Parlamentas
Dar šia tema
Europos Parlamentas įvertino antirusiškų sankcijų panaikinimo tikimybę
Mobilumo paketas prieštarauja ES žaliajam kursui
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu

(atnaujinta 14:27 2020.07.09)
Gitanas Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti po 2019 metų liepos 12 dieną įvykusios inauguracijos

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Žvalgų mainus tarp Lietuvos ir Rusijos, į kuriuos taip pat buvo įtrauktas ir Norvegijos pilietis, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda laiko svarbiausiu jo kaip valstybės vadovo pirmųjų metų pasiekimu. Ketvirtadienį jis surengė spaudos konferenciją, skirtą praėjusiems prezidentavimo metams.

"Nuoširdžiai džiaugiuosi žvalgų apsikeitimo procedūra, kurią mes atlikome idealiai", — sakė jis ir pridūrė, jog tai pavyzdinė operacija ta prasme, kad nebuvo nei pozicijų, nei opozicijų.

Nuteistųjų už žvalgybos veiklą mainai, į kuriuos buvo įtrauktas atsistatydinęs Norvegijos pasienietis Frodė Bergas, Lietuva ir Rusija, vyko 2019 metų lapkričio 15 dieną. Lietuva perdavė Rusijai jos piliečius — Sergejų Moisejenką ir Nikolajų Filipčenką, kurie 2017 metais buvo nuteisti už kaltinimus šnipinėjimu Rusijos naudai 10,5 ir 10 metų kalėjimo. Lietuvai Rusija grąžino lietuvius — Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį, kurie buvo nuteisti 2016 metais, taip pat perdavė Bergą.

Prezidentas mano, kad metų nesėkmė buvo Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimas susisiekimo ministru. Prezidentas dar praėjusių metų lapkritį teigė, kad jis dėl daugybės abejotinų ministro sprendimų prarado pasitikėjimą, tačiau ministras pirmininkas Saulius Skvernelis atsisakė atleisti Narkevičių.

Nausėda pareigas pradėjo eiti po 2019 metų liepos 12 dienos inauguracijos.

Tegai:
žvalgai, Rusija, prezidentas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Gyvenamasis rajonas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasiekė rekordinį būsto nuomos kainų augimą ES

(atnaujinta 15:03 2020.07.09)
Turimais duomenimis, per pastaruosius trylika metų nuomos kainos šalyje išaugo daugiau nei šimtu procentų

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį būsto nuomos kainos padidėjo labiausiai ES, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2007 metais, tai liudija "Eurostato" duomenys.

Per šį laikotarpį šalyje nuoma pabrango 101,8 proc. Čekija buvo antrojoje vietoje (82,2), o Vengrija (75,1) — trečiojoje.

Vienintelė ES šalis, kurioje užfiksuotas nuomos kainų sumažėjimas, buvo Graikija (-17,5).

Tuo tarpu Liuksemburgas (91,4), Austrija (91,3) ir Švedija (82,8) tapo ES būsto kainų lyderėmis. Didžiausias nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas pastebėtas Graikijoje (-35,6), Rumunijoje (-23,6) ir Airijoje (-17,5).

Duomenys apie Graikiją yra tik 2019 metų.

Nuo 2007 metų iki 2020 metų pirmojo ketvirčio būsto nuoma ES šalyse pabrango 20,8 proc., o būsto kainos — 20,5 proc.

Tegai:
nekilnojamas turtas, buto nuoma, Lietuva, ES, Eurostatas
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje