Ryga, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: Baltijos šalių uostai kenčia nuo politikos Rusijos atžvilgiu

33
(atnaujinta 21:54 2020.06.15)
Ekspertas pabrėžė, kad rusakalbių gyventojų politinių teisių apribojimas Baltijos šalyse taip pat neprisideda prie ekonominių santykių tarp valstybių plėtojimo

VILNIUS, birželio 15 — Sputnik. Jei politinis klimatas būtų palankus, Rusija galėtų nukreipti investicijas į Baltijos šalis ir padėti užtikrinti, kad atnaujinamas prekių judėjimas per Baltijos respublikas, sakė ekspertas Anatolijus Bažanas Sputnik Radijui.

Daugiau nei pusė latvių mano, kad šaliai reikia pritraukti investicijų iš Rusijos, praneša "Sputnik Latvija", remdamasi rinkos tyrimų ir viešosios nuomonės centro SKDS atlikto tyrimo duomenimis.

Tarp apklaustų latvių 51 procentas mano, kad šaliai labiau reikalingos Rusijos investicijos. Tuo tarpu 16 procentų yra įsitikinę, kad Latvijai tiesiog būtina pritraukti Rusijos investuotojus, o 35 procentai respondentų teigė, kad jie labiau sutinka, kad Rusijos investicijos yra būtinos.

Tuo tarpu 32 procentai respondentų mano, kad Latvijai nereikia Rusijos investicijų, dar 12 procentų latvių užtikrintai teigė, kad Ryga išsivers be Rusijos investicijų į ekonomiką.

Interviu "Sputnik Lietuva" Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vedėjas Anatolijus Bažanas teigė, kad Baltijos šalyse žemės ūkis nuo Tarybų Sąjungos smarkiai sumažėjo. Anot jo, Maskvos investicijos į Baltijos šalių ekonomiką būtų turėjusios teigiamą poveikį šių šalių raidai, tačiau galimas bendradarbiavimas labai apsunkina Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinę padėtį.

"Kalbant apie Rusijos investicijas, jos gali turėti teigiamą poveikį. Kodėl? Kadangi Baltijos šalys yra trumpiausias kelias prekėms iš Rusijos į Europą. Bet, kita vertus, Baltijos šalių vykdoma politika yra "antirusiška". Todėl, kol nepagerės Rusijos ir Baltijos šalių politiniai santykiai, aš manau, kad Baltijos šalyse didelių rusų investicijų nebus", — sakė jis.

Bažanas pabrėžė, kad rusakalbių gyventojų politinių teisių apribojimas Baltijos šalyse taip pat neprisideda prie ekonominių santykių tarp valstybių plėtojimo.

"Manau, kad dėl to kenčia uostai, kurie buvo susiję su prekių judėjimu iš Rusijos, o kiti Latvijos ekonomikos vystymosi bruožai yra susiję su tuo, kad politinis veiksnys neprisideda prie Rusijos investicijų. Nors, kita vertus, tai būtų potencialu, jei politinis klimatas buvo palankus, manau, Latvijoje bus daromos nemažos Rusijos investicijos, be to, siekiant atkurti Rusijos prekių judėjimą per šią respubliką", — sakė jis.

33
Tegai:
Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: net Baltijos šalys pradeda suprasti, kad JAV jas paniekina
Natūralizacija Europoje: Baltijos šalys vėl atsilieka
Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas iš uostų
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis

Landsbergis paragino žmones atvykti į mitingą prie Prezidentūros dėl BelAE

(atnaujinta 16:17 2020.07.15)
Jis pareiškė, kad nežinia kiek gudrių "astravinių patarėjų susispies aplink prezidentą, kad išgautų jo pritarimą kapituliacijai"

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis kviečia į mitingą prie Prezidentūros dėl BelAE.

"Lietuvos pavergimas per Astravo aferą artėja prie kulminacinio lūžio. Arba būsim pavergti per elektrą senajai energetinei Rusijos imperijai, arba atsilaikysime. Čia lemtingai svarbus ir principingas įstatymo laikymasis — nepirkti tos nešvarios elektros, nefinansuoti Astravo aferos ir neatiduoti Kremliui mūsų Kruonio. Prezidento [Gitano Nausėdos — Sputnik] nuostata, kuri gali būti įtakojama prorusiškų verslininkų — astravininkų ir Lietuvoje, ir Maskvos jau satelizuojamoje Latvijoje, bus lemiama. Nežinia kiek gudrių astravinių patarėjų susispies aplink prezidentą, kad išgautų jo pritarimą kapituliacijai. Paremkime prezidentą, kad priešintųsi", — rašė jis savo Facebook paskyroje.

Taip pat jis pridūrė, kad mitingas Daukanto aikštėje rengiamas ketvirtadienį, 14:30 val., ir paragino ateiti visus.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. 

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Kita vertus, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
mitingas, Astravo AE, Vytautas Landsbergis
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis iš Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu
Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"
Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė, archyvinė nuotrauka

Nausėdų deklaracija: pirmoji šalies pora skolinga beveik 100 tūkst. eurų

(atnaujinta 15:15 2020.07.15)
VMI duomenys rodo, kad didžiąją dalį šalies vadovo ir jo žmonos turto pernai sudarė nekilnojamasis turtas — 527 tūkst. eurų vertės gyvenamieji namai ir 190 tūkst. eurų vertės sklypai

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija trečiadienį paviešino naujus metinių gyventojų turto deklaracijų išrašus už 2019 metus, atskleidžiančius ir Lietuvos vadovo bei jo žmonos turto vertę. 

VMI duomenimis, Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė deklaravo valdantys 527 tūkst. eurų vertės gyvenamųjų namų ir 190 tūkst. eurų vertės sklypų.

Be to, prezidento deklaracijoje taip pat nurodoma 98,4 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.

Tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje Nausėdos turėjo per 30 tūkst. eurų santaupų bankuose ir 10 tūkst. eurų vertės transporto priemonių.

Gitanas Nausėda Lietuvos prezidentu išrinktas pernai gegužę.

Tegai:
Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda pareiškė, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"
Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Prancūziškos atostogos" Vilniuje: liepos 17–19 dienų programa

(atnaujinta 23:33 2020.07.15)
Jau penktadienį Lietuvos sostinės širdyje skambės prancūziškos melodijos, vakare vyks prancūziškų dainų koncertas, o patys atkakliausi gali pabandyti laimėti bilietus į Paryžių

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Šį savaitgalį Vilniuje vyksiančių "Prancūziškų atostogų" metu vilniečių ir miesto svečių lauks ypač daug renginių: koncertai, vakarėliai, nacionalinio žaidimo pamokos, ekskursijos ir netgi galimybė laimėti kelionę į Paryžių.

Nuo romantikos iki siautulingų vakarėlių

Visą savaitgalį Vilniuje skambės tiek tradiciniai kūriniai, tiek modernios prancūzų melodijos. 

Jau penktadienio rytą prancūziškos melodijos suskambės Vilniaus Halės turguje, kur vakare veiksmas įsisiūbuos iki tikro šėlsmo — bus surengtas vakarėlis ant stogo su didžėjumi ir kokteiliais. 

Ieškantys muzikos, skanaus maisto ir pramogų taip pat bus kviečiami apsilankyti Lukiškių aikštėje. Čia penktadienio ir šeštadienio vakarais gros didžėjai ir įsikurs maisto furgonai, siūlantys prancūzišką maistą.

Penktadienį, 18 val., K. Sirvydo skvere vyks prancūziškų dainų koncertas. 

Vienuolika metų Lietuvos sostinėje gyvenanti dainininkė Clotilde Solange Rigaud pripažįsta, kad gyvendama Vilniuje miestą pamilo visa širdimi ir čia jaučiasi kaip namie: "Vilnius man labai patinka dėl kultūros, gamtos, čia gera gyventi. Koncertuodama įsitikinau, kad lietuviams patinka prancūziška kultūra, muzika, todėl šiam koncertui su džiaugsmu atrinkau savo mėgstamas tiek žinomas, tiek nežinomas klasikos, šiuolaikines, džiazo dainas".

Vėliau penktadienio vakarą auksinis Evelinos Sašenko balsas klausytojus iš K. Sirvydo skvero nukels į spalvingąjį Monmartrą, kur kadaise paryžiečiai klausydavosi Edith Piaf.

K. Sirvydo skvere šeštadienį, 17 val., aktorius Andrius Bialobževskis skaitys prancūzišką poeziją, o nuo 19 val. vyks režisierės, aktorės Birutės Mar poezijos vakaras-koncertas "Po Paryžiaus dangumi".

Nacionalinis prancūzų žaidimas

Prancūzija neįsivaizduojama be petankės — nacionalinio žaidimo, sparčiai populiarėjančio ir kitose Europos šalyse. 

Petankės Vilniuje mokys Lietuvos šios sporto šakos entuziastai — pamokos sekmadienį 14 val. prasidės Bernardinų sode.

Petankė yra komandinis žaidimas su metaliniais rutuliais, kurio esmė — mesti metalinį rutulį kuo arčiau medinio, vadinamo kašanetu. Komandą sudaro trys žaidėjai. 

Po Vilnių — Napoleono laikmečio takais

Visą savaitgalį mieste vyks ekskursijos, atskleisiančios prancūziškąjį Vilniaus veidą. Gidai pasakos apie Napoleono žygius menančias Vilniaus vietas, atskleis kitų mieste viešėjusių prancūzų — muzikantų, didikų ir kitų — nuotykius. Kai kurių ekskursijų metu skambės muzika ir bus galima paragauti prancūziškų delikatesų.

Ištvermingiausi keliaus į Paryžių

Prancūzijos pasiilgusieji šį savaitgalį galės ne tik mėgautis šios šalies kultūra Vilniuje, bet ir laimėti bilietus į tikrąją Prancūziją. 

Tereikės priimti Lietuvos oro uostų mestą skrydžio aplink pasaulį iššūkį — "pakeisti karantino metu įprastą sofą į lėktuvo kėdę". 

Varžybos lėktuvo kėdėse startuos penktadienį, 16 val., Sporto aikštyne, prie Baltojo tilto. Jos truks tiek, kiek trunka kelionė lėktuvu aplink pasaulį — 45 valandas. 

Ištvermingiausias laimės bilietus į Paryžių, o iššūkis bus transliuojamas gyvai Vilniaus oro uosto "Facebook" paskyroje.

Visą "Prancūziškų atostogų" programą galima rasti projekto svetainėje. Ten taip pat sužinosite apie nuolaidas ir specialius pasiūlymus, o jais pasinaudoti bus galima su specialiu promo kodu "PrancūzijaVilniuje".

Tegai:
Paryžius, Vilnius
Dar šia tema
"Lietuvos geležinkeliai" išsikrausto iš istorinio pastato Vilniuje
 Vilniuje moderniai apšviesta jau pusė miesto gatvių
Paaiškėjo, kaip karantino metu pasikeitė vandens suvartojimas Vilniuje
Paskelbtas bendras judėjimo paslaugų Vilniuje pavadinimas