Londonas

Ekspertas: Europos politikams pabudo smegenys, kai jie priėjo prie bedugnės

(atnaujinta 13:10 2020.06.16)
Europos šalių valdžia pradeda suprasti, kad perrašant savo istoriją dėl momentinių politinių sumetimų galima sunaikinti savo valstybingumą, pažymėjo ekspertas Dmitrijus Eustafjevas

VILNIUS, birželio 16 — Sputnik. Europa savo istoriją vertina ir supranta, kad pradedant iškraipyti savo istoriją dėl dabartinių politinių sumetimų, galima sunaikinti savo valstybingumą, Sputnik radijui pasakė politologas Dmitrijus Eustafjevas.

Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas apgynė buvusį ministrą pirmininką Vinstoną Čerčilį, kurio paminklą vandalai išrašė rasistiniais užrašais, ir paragino neperrašyti praeities.

Kaip pažymėjo ministrų kabineto vadovas, "šiuolaikinė Britanija yra daugybės idėjų ir įsitikinimų, kurių ne visi atrodo geri dabartinėje tikrovėje, rezultatas", o Čerčilio požiūris keitėsi per ilgą jo politinę karjerą. Džonsonas taip pat pabrėžė, kad "kvaila kaltinti jį rasizmu, kai jis vienas stojo prieš rasistinę tironiją".

Kaip papasakojo politologas Dmitrijus Eustafjevas, su visais savitais savo elgesio ypatumais Džonsonas yra įdomus politikas ir sako tai, apie ką kiti Vakaruose bijo net pagalvoti. Be to, anksčiau maždaug tą patį pasakė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas.

"Tai rodo, kad Europoje vis dar yra žmonių, turinčių sveiką protą. Kokia yra JAV problema? JAV kaip visuomenė kol kas nesuvokė savo istorijos vertės. Europa yra erdvė, turinti gilesnę ir sudėtingesnę istoriją, ten visko labai daug ir visa tai nevienprasmiška. Europa savo istoriją vertina ir supranta, kad jei perrašant savo istoriją dėl dabartinių politinių sumetimų, galima sunaikinti savo valstybingumą", — pažymėjo Eustafjevas.

Anot jo, dabar galima sakyti, kad atsibunda sveikas Europos politikų protas.

"Tačiau šis sveikas protas atsiranda labai aštriu momentu, kai sprendžiamas klausimas, ar bus išsaugota europinė tapatybė. Britų, italų, prancūzų, o juo labiau vokiečių istorijos sutriuškinimas reiškia europinės tapatybės sutriuškinimą. O ten bus kitokia tapatybė, visiškai jokio santykio neturinti su Europa ir europinėmis vertybėmis. Jie stovi ant slenksčio, ant šito paskutinio Europos civilizacijos, savo tapatumo praradimo slenksčio, ir pabudo jų protas. Na, bent jau taip", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Europa, Borisas Džonsonas, Didžioji Britanija
Paminklas Holokausto aukoms, archyvinė nuotrauka

Žydų bendruomenės atstovas: kitus metus Lietuva nori paskelbti "bandito ir žudiko garbei"

(atnaujinta 22:10 2020.07.06)
Buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu"

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Lietuvos konservatorius Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle Facebook piktinosi, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky paprašė Seimo atšaukti sprendimą paskelbti 2021 metus vieno iš "miško brolių" vadų Juozo Lukšos-Daumanto metais. Jo nuomone, Kukliansky "bando mesti šešėlį jo atminimui".

Kasčiūnas pareikalavo, kad LŽB pirmininkė atsiprašytų dėl "už Lietuvos laisvę žuvusio partizanų didvyrio atminimo pažeminimo".

Lietuvoje "miško broliais" vadinamos nacionalistinės ginkluotosios grupės, kurios respublikoje veikė 1940–1950 metais. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė nacistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir komunistų partijos darbuotojus.

Interviu Sputnik Lietuva buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu".

"Aš negaliu suprasti, kas vyksta. Tai, kad šie metai buvo vadinami Vilniaus Gaono metais, o kiti metai bus vadinami bandito ir žudiko vardu, aš nežinau, ar tai atsitiktinumas. <...> Aš nepakankamai gerai žinau Lietuvos istoriją, bet, matyt, arba garsūs žydai gali ją šlovinti, arba savi, bet, regis, banditai, jei nėra kitų. Nors tikriausiai buvo daugiau nusipelniusių žmonių", — sakė jis.

Tegai:
Faina Kukliansky, Laurynas Kasčiūnas, žydai, Lietuva
Dar šia tema
VTEK: Faina Kukliansky tapo lobiste
Kukliansky atsakė į Šimo laišką su atsiprašymais už "nacistinį pasisveikinimą"
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvnė nuotrauka

Lietuvoje automobilių rinka krito beveik 40 procentų

(atnaujinta 08:34 2020.07.07)
Tačiau ankstesniais mėnesiais sumažėjimas buvo reikšmingesnis — balandį ir gegužę atitinkamai 67,3 ir 44 procentų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvoje birželio mėnesį įregistruotų naujų automobilių skaičius sumažėjo 39,3 proc. iki 3003, praneša "AutoTyrimai", remdamiesi "Regitra" duomenimis pagal ES reglamentuotą metodiką 2020 metais.

Praėjusių metų birželį buvo įregistruota 4951 automobilis. Be to, nuosmukis nėra toks reikšmingas kaip šių metų balandį ir gegužę — atitinkamai 67,3 ir 44 procentai. Tačiau koronaviruso pandemijos padariniai vis dar daro įtaką rinkai.

Tuo tarpu birželio mėnesį labai išaugo reeksportuotų automobilių skaičius: mėnesio pabaigoje buvo išregistruota 718 naujų automobilių.

Asmeninių automobilių (M1) registracija sumažėjo 40,6 proc. iki 2697, o lengvųjų automobilių (N1) — 25,7 proc. iki 306 vnt. Jei kalbėsime apie atskiras dienas, sėkmingiausia buvo birželio 30 diena, kai buvo užregistruoti 293 automobiliai, o blogiausia — birželio 1 diena, registruojant 51 automobilį.

Tarp naujų automobilių birželio mėnesį Lietuvos rinkoje pirmavo "Fiat" (917), po jų sekė "Toyota" (425), "Volkswagen" (345), "Škoda" (220) ir "Renault" (175). Tarp prestižinių prekių ženklų yra "BMW" ir "Mercedes-Benz" (po 49 vienetus).

Per pirmuosius šešis mėnesius Lietuvoje buvo įregistruota 18 503 nauji lengvieji automobiliai. Tai yra 29,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Tegai:
rinka, automobiliai
Dar šia tema
Lietuvoje namų ūkių indėliai auga sparčiau nei skolinimasis
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą