Teroristinės organizacijos nariai, archyvinė nuotrauka

Amerikiečiai įžvelgė "Rusijos pėdsaką" pasaulio terorizme

(atnaujinta 15:17 2020.06.16)
Dabar gali kilti abejonių dėl ilgamečio Rusijos ir Amerikos bendradarbiavimo kovoje su terorizmu. Nepaisant sunkių tarpvalstybinių santykių, Maskva ir Vašingtonas šioje srityje visada laikėsi bendro požiūrio

VILNIUS, birželio 16 — Sputnik. Respublikonai JAV Kongrese apkaltino Rusiją terorizmo rėmimu. Dėl tariamo Talibano*, "Islamo valstybės"* ir "Hezbollah" rėmimo įstatymų leidėjai pasiūlė įvesti griežtesnes sankcijas. Jei Donaldas Trampas palaikys šiuos kaltinimus, bendrai kovai su terorizmu Maskvoje ir Vašingtone kils pavojus. RIA Novosti aiškinosi, kodėl amerikiečiai kelia grėsmę vaisingiausiai šių šalių bendradarbiavimo sferai.

Sutramdyti JAV priešų ambicijas

"Rusija remia terorizmą, tačiau sukuria partnerės įvaizdį kovoje su juo. JAV karo vadas Afganistane apkaltino Maskvą tiesioginiu ginklų tiekimu Talibanui. Sirijos karo metu Rusija tiesiogiai bendravo su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu ir "Hezbollah". Sirijoje Rusijos kontingentas kovojo daugiausia su Amerikos remiamais sukilėliais. 2015 metų spalio mėnesį Rusija pradėjo antskrydžius prieš sukilėlius ir padėjo IV* kovotojams", — sakoma pranešime "Amerikos stiprinimas ir kova su pasaulinėmis grėsmėmis".

Dokumentą parengė didžiausios Atstovų rūmų respublikonų frakcijos. Dabar prezidento partijos narių ten mažuma, tačiau jie laikomi Baltųjų rūmų politikos agentais. Tai yra didelio susidomėjimo ataskaita priežastis.

Tarp grėsmių JAV nacionaliniam saugumui pirma yra Kinija. Rusija yra antra.

"Įstatymas [kurį respublikonai siūlo priimti Kongrese — Sputnik] įpareigoja įvesti nemažai ekonominių apribojimų Rusijai, kaip terorizmo rėmėjai. Svarbu, kad sankcijos paveiktų dvejopo naudojimo prekes ir numatytų diplomatinio imuniteto panaikinimą tiems, kas palaiko teroristines organizacijas. Teroristų aukų šeimoms turėtų būti leista kelti ieškinius JAV teismuose. Turėtų būti uždrausta ekonominė pagalba ir ginklų pardavimas", — aiškina respublikonai.

Be to, pranešimo autoriai pakartojo ankstesnius priekaištus dėl kišimosi į Amerikos rinkimus ir dezinformacijos apie amerikiečius. Žinoma, Maskva kalta ir dėl politinio nestabilumo Ukrainoje ir Gruzijoje.

Pagrindinė Kongreso narių išvada: Rusija kelia grėsmę Amerikos interesams Sirijoje, Libijoje, Venesueloje ir Juodkalnijoje. Todėl reikia sankcijų.

Kalbant apie Pekiną, respublikonų strategai didėjančią Kinijos galią mato kaip galimą ilgalaikę grėsmę. Maskva trukdo jau dabar.

"Rusija ir Kinija siekia restruktūrizuoti tarptautinę sistemą ir pakirsti žmonių tikėjimą demokratija", — daro išvadą dokumento autoriai.

Suvienijanti kova su terorizmu

Dabar gali kilti abejonių dėl ilgamečio Rusijos ir Amerikos bendradarbiavimo kovoje su terorizmu. Nepaisant sunkių tarpvalstybinių santykių, Maskva ir Vašingtonas šioje srityje visada laikėsi bendro požiūrio.

Neseniai Rusijos prezidentas teigė, kad praėjusių metų pabaigoje JAV žvalgybos agentūros informavo FSB pareigūnus apie IV* kovotojus, kurie atvyko į Sankt Peterburgą.

"Amerikiečiai kontroliavo šią situaciją. Tada jie susisiekė su Maskva. Teroristai buvo sulaikyti. Aš paskambinau Donaldui ir padėkojau už tai, kad perdavė mums šią informaciją", — aiškino Putinas.

Rusija ne kartą yra padėjusi JAV. Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių Maskva iškart išreiškė paramą Vašingtonui. NATO antiteroristinės kampanijos Afganistane metu pusė visų nekarinių krovinių buvo pervežta per Uljanovską į Kabulą. Amerikiečiai šiuo maršrutu aktyviai naudojosi iki 2015 metų.

Artimuosiuose Rytuose JAV ir Rusija koordinavo kovą su Al Qaeda*, o po to — Islamo valstybe*.

2013 metais Rusijos specialiosios tarnybos patarė kolegoms iš FTB atidžiau pažvelgti į brolius Carnajevus, gyvenančius Amerikoje. Tačiau jie neklausė patarimo. O jų surengtos atakos maratono Bostone metu žuvo trys žmonės, apie trys šimtai buvo sužeisti.

Sočio olimpinių žaidynių išvakarėse Maskva ir Vašingtonas intensyviai dalinosi informacija apie įtartinus žmones ir įvykius.

Bendradarbiavimas nenutrūko net per koronaviruso pandemiją. "Mes ir toliau keičiamės duomenimis per teisėsaugos agentūras ir specialiąsias tarnybas apie galimus teroro išpuolius", — gegužę sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Olegas Syromolotovas.

Prastos istorijos žinios

"Kongreso narių ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau iniciatyva nubausti Maskvą sankcijomis yra orientacinė", — interviu RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų tarybos programų direktorius Ivanas Timofejevas. — Rusijos, Kinijos, Irano grėsmė visada yra abipusis sutarimas".

Rusiją buvo pasiūlyta įtraukti į terorizmo rėmėjų sąrašą praėjusių metų pabaigoje pagal įstatymo projektą "Dėl Amerikos saugumo gynimo nuo Kremliaus agresijos" įstatymo, primena Timofejevas. Numatytų sankcijų paketas vadinosi DASKA, tačiau galiausiai jis nebuvo priimtas.

"Baltieji rūmai ir Valstybės departamentas kritikavo DASKA gruodį. JAV vykdomoji valdžia supranta, kad šios sankcijos yra bandymas įvaryti Rusiją į kampą. Tačiau tokia Rusija kelia dar didesnį pavojų amerikiečiams, todėl projektas buvo atmestas. Dabar respublikonai tiesiog pakartojo daugelį DASKA nuostatų ataskaitoje, tačiau ir pagrindiniai jos punktai vis dar yra nereikšmingi", — aiškina Timofejevas.

Kaltinimai dėl terorizmo rėmimo, eksperto teigimu, rodo prastas Kongreso narių istorijos žinias. "Kasant šiek tiek giliau, paaiškėja, kad už Talibano* ar "Hezbollah" sukūrimo stovi ne rusai, o amerikiečiai. Respublikonai turėtų išstudijuoti medžiagą", — pažymi jis.

Timofejevas mano, kad Maskvos ir Vašingtono sąveika kovoje su terorizmu bus tęsiama. Bet kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau bus populistinių iniciatyvų ir raginimų bausti visus tuos, kurie nesutinka su amerikiečiais.

* Rusijoje uždraustos teroristinės organizacijos

Tegai:
terorizmas, Rusija, JAV
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas prašo informacijos apie aukščiausio rango teisėjų komercinę veiklą

(atnaujinta 15:41 2020.07.16)
Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas dėl galimų aukšto rango teisėjų padarytų Konstitucijos pažeidimų prašo pateikti visą informaciją, kuri yra susijusi su šių teismų teisėjų uždarbiavimu komercinėse verslo bendrovėse, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pažymima, kad Kasčiūnas kreipėsi į Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, laikinai Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantį Aurelijų Gutauską ir laikinai Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas einantį Vigintą Višinskį.

Pažymima, kad Konstitucinio Teismo teisėja Daiva Petrylaitė, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis, Apeliacinio Teismo teisėjas Artūras Driukas ir galbūt kiti teisėjai papildomai uždarbiauja privačiose bendrovėse, kuriose vykdoma komercinė veikla.

Pabrėžiama, kad Konstitucijos 113 straipsnis numato, jog "teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą".

"Internetas užverstas firmų skelbimais, kad įmonės gali samdytis aukščiausio rango teisėjus savo renginiams, tai — visiškai nepriimtina. Teismų pirmininkų prašau pateikti visą informaciją su kokiomis verslo bendrovėmis komerciniais ryšiais yra susiję šių teismų teisėjai, kokias pajamas iš jų ir už ką gauna, kokią įtaką tai turi teisėjų nešališkumui ir nepriklausomui bei skaidrumo principams, ir kaip tokia veikla dera su Konstitucijoje įtvirtintu draudimu teisėjams užsiimti komercine veikla", — teigia Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo.

Tegai:
Konstitucija, teisėjai, Seimas, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Lietuva pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus
EK aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui — Venckienės pastaba
Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

EK aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui Venckienės pastaba

(atnaujinta 12:57 2020.07.16)
Buvusi teisėja Neringa Venckienė nepritaria aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui iš Europos Komisijos pusės

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Europos Komisija paskelbė Europos Sąjungos teisingumo sistemos vertinimo rezultatų suvestinę, kurioje Lietuvos teismai sulaukė aukšto įvertinimo.

Suvestinėje, kurioje pateikiami 2012–2019 metais surinkti duomenys apie teisingumo vykdymą ES, nurodoma, kad Lietuvos teismai Europoje išnagrinėja daugiausiai  civilinių ir administracinių bylų, kurias taip pat nagrinėja sparčiausiai. 

Be to, pagal informacinių technologijų panaudojimo mastą bei informacijos apie teisingumo sistemą prieinamumą visuomenei Lietuva išlieka lyderė, nors šalies teismų sistemos finansavimas — vienas žemiausių ES. Skelbiamos suvestinės duomenimis, Lietuvoje jau antrus metus pastebimas neišnagrinėtų bylų likučio mažėjimas.

Aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui iš EK pusės nepritarė buvusi teisėja ir buvusi Seimo narė Neringa Venckienė.  

"Kažin, ar Europos Sąjunga žino apie teisėjų korupcijos bylą Lietuvoje? Kad aukščiausio lygio teisėjams: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų pareikšti kaltinimai kyšininkavimu? Kad kyšiai už vieną bylą siekia 100 000 eurų?" — savo Facebook paskyroje parašė ji.

Korupcijos skandalas 

Pernai Lietuvoje kilo skandalas dėl atskleisto korupcijos tinklo teismų sistemoje. 

Aštuoniems teisėjams buvo pareikšti įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Tarp jų buvo trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai — Viktoras Kazys, Konstantinas Gurinas, Valdimaras Bavėjanas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis ir kiti. Įtarimai dėl korupcinės veikos pareikšti ir keliems advokatams. 

Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų.

Visuomenės vertinimas

Be to, į EK suvestinę buvo įtraukti ir 2020 metų Eurobarometro atliktos gyventojų apklausos, skirtos visuomenės suvokimui apie teismų ir teisėjų nepriklausomumą ištirti, duomenys. Respondentų, sutinkančių su teiginiu, kad teismai ir teisėjai yra nepriklausomi, skaičius Lietuvoje siekia 50 proc. 

"Visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę Lietuvos teisėjų nepriklausomumui kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš ekonominių ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas, — taip mano beveik 30 proc. respondentų", — teigiama pranešime. 

Suvestinėje matyti, kad aukščiausias pasitikėjimo rodiklis nustatytas Danijoje, Suomijoje ir Austrijoje — čia teisėjų nepriklausomumu tiki daugiau kaip 80 proc. respondentų.

Tegai:
teismas, Europos Komisija (EK), Lietuva, Neringa Venckienė
Maskvos Kremlius

Britanija pradėjo tyrimą dėl "Rusijos kišimosi" į rinkimus

(atnaujinta 16:43 2020.07.16)
Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, dar būdamas Didžiosios Britanijos URM vadovu, teigė, kad JK neturi duomenų apie Rusijos kišimąsi į "Brexit" referendumą ir kitus politinius procesus

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Dominikas Raabas rašytiniame pranešime Parlamentui teigia, kad Rusija "beveik neabejotinai" bandė įsikišti į 2019 metų Britanijos rinkimus, dėl to buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas.

"Remdamasi išsamia analize, Vyriausybė padarė išvadą, kad rusų veikėjai beveik neabejotinai siekė įsikišti į 2019 metų visuotinius rinkimus, internetu išplatindami neteisėtai gautus ir nutekintus Vyriausybės dokumentus", — cituoja tekstą RIA Novosti.

"Nors nėra įrodymų apie plataus masto Rusijos kampaniją prieš rinkimus, tačiau bet koks bandymas kištis į mūsų demokratinius procesus yra visiškai nepriimtinas. Mūsų prioritetas visada buvo ir yra apsaugoti mūsų demokratiją ir rinkimus. Vyksta baudžiamasis tyrimas, todėl šiame etape mums būtų netikslinga sakyti dar ką nors", — pažymi ministras.

Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, dar eidamas Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pareigas, interviu RIA Novosti teigė, kad JK neturi duomenų apie Rusijos kišimąsi į "Brexit" referendumą ir kitus politinius procesus.

Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl mėginimo paveikti demokratinius procesus įvairiose šalyse, o Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas juos pavadino "absoliučiai nepagrįstais". Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą Rusijos kišimąsi į rinkimus skirtingose ​​šalyse, teigė, kad tai patvirtinančių faktų nėra.

Tegai:
rinkimai, Didžioji Britanija, Rusija
Dar šia tema
Kremlius pakomentavo JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę
Krymo atsakas "Mistraliams": Rusijos gynybos pramonė rengia staigmeną
Ekspertas: JAV bijo, kad Rusija ir ES turės naujus projektus po dujotiekio