Lietuvos Konstitucinis Teismas

Valdantieji įtaria, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo vadovas neteisėtai užima pareigas

(atnaujinta 14:57 2020.06.16)
Tarp valdančiųjų kilo klausimas, ar dabartinis Konstitucinio Teismo vadovas yra teisėtas pirmininkas, kol bus paskirtas naujas

VILNIUS, birželio 16 — Sputnik. Valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) nariai kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, atkreipdami pastarojo dėmesį į tai, kad pasikeitus Konstitucinio Teismo įstatymui, Dainiaus Žalimo, kaip Konstitucinio Teismo pirmininko, įgaliojimai negalėjo būti pratęsti, praneša LVŽS spaudos tarnyba.

Kreipimesi pažymėta, kad pasibaigus Konstitucinio Teismo pirmininko įgaliojimams, Žalimas nepaskyrė jokio kito teisėjo, kuris laikinai eitų Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas. Tuo tarpu įstatymas nenumato Konstitucinio Teismo pirmininko įgaliojimų pratęsimo galimybės tam laikotarpiui, kol bus paskirtas visai kadencijai naujas Konstitucinio Teismo pirmininkas.

"Taigi, kyla klausimas, ar D. Žalimas šiuo metu teisėtai eina pirmininko pareigas, nes iš esamo reguliavimo panašu, kad jas turėjo eiti kitas, jo paskirtas žmogus, bet tikrai ne jis pats", — pažymi valdantieji.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis pažymėjo, kad būtent todėl valdančiosios partijos paprašė prezidento imtis politinės lyderystės, užtikrinant, kad sprendžiant dėl laikino Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo būtų išlaikytos visos Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnyje numatytos procedūros ir nekiltų abejonių dėl Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo teisėtumo, taip pat, kad Konstitucinio Teismo teisėjų korpusas būtų suformuotas per įmanomai trumpesnį laiką, užtikrinant šio Teismo veiklos stabilumą bei efektyvumą.

Taip pat pažymima, kad Konstitucinis Teismas 2006 metų gegužės 9 dienos sprendime svarstė galimybę pratęsti vieno iš teismo pirmininkų kadenciją. Jame teigiama, kad konstituciškai pateisinama bendro konstitucinio draudimo pratęsti teisėjo įgaliojimus pasibaigus jų laikui arba teisėjui sulaukus pensinio amžiaus išimtis negali būti interpretuojama kaip reiškianti, esą kokiu nors panašiu pagrindu gali būti pratęsiami teismų pirmininkų ar skyrių pirmininkų įgaliojimai.

Žalimo, kaip Konstitucinio Teismo vadovo, įgaliojimai nustojo galioti pasibaigus jo kadencijai kovo mėnesį, tačiau Seimas nepaskyrė naujų teisėjų — visi trys pasiūlyti kandidatai buvo atmesti.

Tegai:
Lietuva, Konstitucinis Teismas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Vakcina nuo koronaviruso

PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso

(atnaujinta 09:25 2020.07.06)
Tuo pačiu vyriausioji organizacijos tyrėja taip pat išreiškė viltį, kad Rusijos mokslininkai sutiks bendradarbiauti

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) susidomėjo Rusijos vakcina nuo COVID-19, pasakojo RIA Novosti vyriausioji tyrėja Sumija Svaminatan.

"Mes žinome, kad vykdomi [vaisto nuo koronaviruso — Sputink] Avifaviro tyrimai. Vyksta du ar trys vaistų testai, todėl laukiame rezultatų. Bet, be to, mes esame susidomėję ir Rusijos vakcina", — sakė ji.

Ji priminė, kad PSO turi Solidarumo testų programą, kuria siekiama keistis duomenimis apie vaistus ir vakcinas nuo koronavirusinės infekcijos. Ji taip pat išreiškė viltį, kad Rusijos mokslininkai sutiks bendradarbiauti.

Dabar Rusija nedalyvauja "Solidarumo bandymuose". Agentūros duomenimis, prie programos taip pat neprisijungė JAV, Didžioji Britanija, Kinija ir Prancūzija.

Anksčiau "Vektor" centro generalinis direktorius Rinatas Maksiutovas RIA Novosti sakė, kad centre sėkmingai sukurti trys koronavirusinės infekcijos vakcinos prototipai buvo sėkmingai išbandyti. Be to, šiuo metu bandoma SIC sukurta vakcina, pavadinta "Gamalei" ir Gynybos ministerijos vardu.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 528 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, vakcina, Rusija, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Skėtis nuo koronaviruso. Rusiškasis vaistas apsaugos nuo rudens bangos
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos