Italija, archyvinė nuotrauka

Italija pasisakė prieš "automatizmą" pratęsiant antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 14:58 2020.06.17)
Italija tradiciškai sieja sankcijų Rusijos Federacijai panaikinimą su būtinybe įgyvendinti Minsko susitarimus Rytų Ukrainoje, tuo pat metu oficialiai nepripažindama Krymo susivienijimo su Rusijos Federacija

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Italijoje manoma, kad būtina surengti politinę diskusiją tarp Europos lyderių prieš kitą antirusiškų sankcijų pratęsimą, sakė šalies ministras pirmininkas Džiuzepė Kontė (Giuseppe Conte). Apie tai rašo RIA Novosti

Trečiadienį jis kreipėsi į Parlamento deputatus prieš artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Kontė teigė, kad iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono tikimasi informacinės žinutės apie Minsko susitarimų dėl Donbaso įgyvendinimo būklę.

"Tai politinių diskusijų tarp lyderių būtinybė, kurią Italija visada pabrėžė, prieš šešiems mėnesiams pratęsiant sektorines ekonomines sankcijas Rusijai, kurių galiojimas baigiasi liepos 31 dieną, vengti automatinių veiksmų. Italijai bendradarbiavimas su mūsų Europos partneriais tebėra prioritetas, ir skatinti visišką Minsko susitarimų įgyvendinimą, o tai ir yra sankcijų priemonės tikslas", — sakė Italijos ministras pirmininkas.

Italija tradiciškai sieja sankcijų Rusijos Federacijai panaikinimą su būtinybe įgyvendinti Minsko susitarimus Rytų Ukrainoje, tuo pat metu oficialiai nepripažindama Krymo susivienijimo su Rusijos Federacija. Italijos vadovybės atstovai ne kartą pareiškė, kad būtina pašalinti Rusijos ir Europos Sąjungos tarpusavio sankcijų priežastis, vadindami jas "priemone, o ne savaiminiu tikslu".

Rusijos Federacijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susivienijo su Rusija po referendumo pusiasalyje. Vakarai, apkaltinę Rusijos Federaciją kišimusi, įvedė jai sankcijas, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, pakeitė importo politiką ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad nėra konflikto Ukrainoje šalis ir Minsko susitarimų objektas.

Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
© Sputnik /
Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
Tegai:
sankcijos, Rusija, Italija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (265)
Dar šia tema
Švedija pasiūlė įvesti sankcijas Rusijai ETPA
Europos Parlamentas įvertino antirusiškų sankcijų panaikinimo tikimybę
Ekspertas paaiškino, kodėl JAV reikalauja "griežčiausių istorijoje sankcijų" prieš Rusiją
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas prašo informacijos apie aukščiausio rango teisėjų komercinę veiklą

(atnaujinta 15:41 2020.07.16)
Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas dėl galimų aukšto rango teisėjų padarytų Konstitucijos pažeidimų prašo pateikti visą informaciją, kuri yra susijusi su šių teismų teisėjų uždarbiavimu komercinėse verslo bendrovėse, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pažymima, kad Kasčiūnas kreipėsi į Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, laikinai Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantį Aurelijų Gutauską ir laikinai Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas einantį Vigintą Višinskį.

Pažymima, kad Konstitucinio Teismo teisėja Daiva Petrylaitė, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis, Apeliacinio Teismo teisėjas Artūras Driukas ir galbūt kiti teisėjai papildomai uždarbiauja privačiose bendrovėse, kuriose vykdoma komercinė veikla.

Pabrėžiama, kad Konstitucijos 113 straipsnis numato, jog "teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą".

"Internetas užverstas firmų skelbimais, kad įmonės gali samdytis aukščiausio rango teisėjus savo renginiams, tai — visiškai nepriimtina. Teismų pirmininkų prašau pateikti visą informaciją su kokiomis verslo bendrovėmis komerciniais ryšiais yra susiję šių teismų teisėjai, kokias pajamas iš jų ir už ką gauna, kokią įtaką tai turi teisėjų nešališkumui ir nepriklausomui bei skaidrumo principams, ir kaip tokia veikla dera su Konstitucijoje įtvirtintu draudimu teisėjams užsiimti komercine veikla", — teigia Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo.

Tegai:
Konstitucija, teisėjai, Seimas, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Lietuva pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus
EK aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui — Venckienės pastaba
Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

EK aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui Venckienės pastaba

(atnaujinta 12:57 2020.07.16)
Buvusi teisėja Neringa Venckienė nepritaria aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui iš Europos Komisijos pusės

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Europos Komisija paskelbė Europos Sąjungos teisingumo sistemos vertinimo rezultatų suvestinę, kurioje Lietuvos teismai sulaukė aukšto įvertinimo.

Suvestinėje, kurioje pateikiami 2012–2019 metais surinkti duomenys apie teisingumo vykdymą ES, nurodoma, kad Lietuvos teismai Europoje išnagrinėja daugiausiai  civilinių ir administracinių bylų, kurias taip pat nagrinėja sparčiausiai. 

Be to, pagal informacinių technologijų panaudojimo mastą bei informacijos apie teisingumo sistemą prieinamumą visuomenei Lietuva išlieka lyderė, nors šalies teismų sistemos finansavimas — vienas žemiausių ES. Skelbiamos suvestinės duomenimis, Lietuvoje jau antrus metus pastebimas neišnagrinėtų bylų likučio mažėjimas.

Aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui iš EK pusės nepritarė buvusi teisėja ir buvusi Seimo narė Neringa Venckienė.  

"Kažin, ar Europos Sąjunga žino apie teisėjų korupcijos bylą Lietuvoje? Kad aukščiausio lygio teisėjams: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų pareikšti kaltinimai kyšininkavimu? Kad kyšiai už vieną bylą siekia 100 000 eurų?" — savo Facebook paskyroje parašė ji.

Korupcijos skandalas 

Pernai Lietuvoje kilo skandalas dėl atskleisto korupcijos tinklo teismų sistemoje. 

Aštuoniems teisėjams buvo pareikšti įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Tarp jų buvo trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai — Viktoras Kazys, Konstantinas Gurinas, Valdimaras Bavėjanas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis ir kiti. Įtarimai dėl korupcinės veikos pareikšti ir keliems advokatams. 

Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų.

Visuomenės vertinimas

Be to, į EK suvestinę buvo įtraukti ir 2020 metų Eurobarometro atliktos gyventojų apklausos, skirtos visuomenės suvokimui apie teismų ir teisėjų nepriklausomumą ištirti, duomenys. Respondentų, sutinkančių su teiginiu, kad teismai ir teisėjai yra nepriklausomi, skaičius Lietuvoje siekia 50 proc. 

"Visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę Lietuvos teisėjų nepriklausomumui kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš ekonominių ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas, — taip mano beveik 30 proc. respondentų", — teigiama pranešime. 

Suvestinėje matyti, kad aukščiausias pasitikėjimo rodiklis nustatytas Danijoje, Suomijoje ir Austrijoje — čia teisėjų nepriklausomumu tiki daugiau kaip 80 proc. respondentų.

Tegai:
teismas, Europos Komisija (EK), Lietuva, Neringa Venckienė