Gintautas Paluckas, archyvinė nuotrauka

"Supaleckėjęs": Pavilionis sukritikavo Palucką pasisakymus dėl BelAE

(atnaujinta 08:41 2020.06.18)
Pavilionis teigia, kad Palucko nuomonė apie Astravo atominė elektrinę iš esmės atrodo kaip parama "Kremliaus projektui"

VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis apkaltino Lietuvos socialdemokratų partijos lyderį Gintautą Palucką palaikant sprendimus, kurie "vieną gražią dieną gali nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus".

Pavilionis pasipiktino trečiadienį Palucko išsakyta nuomone dėl Astravo AE elektros pirkimo. Anot socialdemokrato, konservatoriai manipuliuoja žmonių nuomone, kuomet rengia piketus prieš Baltarusijos elektrinę. Jo manymu, Lietuvai nereikia fiziškai atsiriboti nuo Baltarusijos ir atsisakyti galimybės turėti galimai pigesnę elektros energiją šalies žmonėms ir verslui.

Pavilionis savo ruožtu tvirtina, kad panašūs Palucko pasisakymai prieštarauja Lietuvoje priimtiems įstatymams. Visų pirma jis turi omenyje 2017 metų balandžio 20 dienos "Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių" įstatymą, kurį Paluckas, Pavilionio nuomone, pavadino "beprasmiu". Už šį įstatymą, pabrėžia TS-LKD frakcijos atstovas, balsavo ir socialdemokratai.

"Siūlydamas pirkti netrukus paleidžiamo Astravo elektrą, t.y. mūsų pinigais padėti Lukašenkai plėsti šį atominį monstrą iki galimai keturių reaktorių, kurio pirmas blokas paleidžiamas be jokio rezervo jėga paims ne tik mūsų Kruonį, ilgam mus pakabins ant Maskvos energetinių kaskadų (atitinkamai ir politinės Kremliaus įtakos), pilnai sustabdys mūsų sinchronizaciją su Kontinentinės Europos tinklais, bet ir vieną gražią dieną gali nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus", — savo Facebook paskyroje rašo Pavilionis.

Be to, konservatorius atkreipia dėmesį, kad savo pasisakymais jau ne pirmą kartą Paluckas "ragina pažeisti ne tik šį įstatymą, bet ir 2017 metų Nacionalinę saugumo strategiją". Šioje strategijoje Astravo AE pripažinta kaip "kelianti grėsmę Lietuvos gyventojams ir aplinkai". Be to, Pavilionis mini ir dar vieną įstatymą, kurį, anot jo, pažeidžia Paluckas: 2017 metų birželio 15 dienos Seime priimtą įstatymą dėl "Dėl branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai".

"Taigi, Paluckas ragina palaikyti Kremliaus projektą, kuris yra valstybiniu, aukščiausiu įmanomu lygiu įvardytas kaip "nacionalinio saugumo grėsmė". Kaip galima būtų pavadinti tokį politiką? Ar ne laikas prokuratūrai susidomėti šiais Paleckio bendražygio pareiškimais?" — daro išvadą Pavilionis.

Baltarusijos ir Lietuvos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Gintautas Paluckas, Žygimantas Pavilionis
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (517)
Dar šia tema
"Geriausias visų pusių kompromisas": Latvija ragina pritarti suderintai BelAE deklaracijai
Lukašenka priminė Lietuvai, kam svarbiau BelAE saugumas
Ekspertas: BelAE klausimu Lukašenka turėtų pamiršti apie Lietuvos rinką
Opozicijos mitingas Gruzijoje

Lietuva užsimojo vykdyti "tarpininkės" misiją sprendžiant krizę Gruzijoje

(atnaujinta 22:58 2021.02.26)
Anot Lietuvos vadovo, Europos Sąjunga turi veikti daug ryžtingiau Rytų partnerystės formatu

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vilnius yra pasirengęs tarpininkauti sprendžiant politinę krizę Gruzijoje. Apie tai pranešė "Ekspress nedelia".

"Šiuo klausimu konsultuojamės su Lenkijos, Latvijos vadovais ir tikrai esame pasirengę padėti, jei iškiltų toks poreikis. Bet kuriuo atveju, tai turbūt labai aiškiai parodo, kad ES turi veikti daug ryžtingiau rytų partnerystės formate", — sakė Lietuvos vadovas.

Jis pažymėjo, kad pastaruoju metu Rytų partnerystės šalys turi problemų vykdydamos reformas ir siekdamos politinio stabilumo. Anot jo, sąlygos tokiai situacijai susidaro dėl dienotvarkės trūkumo ir aiškios motyvacijos.

"Todėl didesnio Europos Sąjungos ambicingumo, lyderystės, aš pasigendu ir apie tai diskutuosime taip pat", — sakė prezidentas.

Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi paremti euroatlantinį kelią ir "visas Gruzijos pastangas įveikti dabartinę politinę situaciją". Jis taip pat pareiškė, kad Vilnius yra pasirengęs veikti kaip tarpininkas ieškodamas visų politinių partijų dialogo ir sutarimo.

Skandalas dėl Lietuvos parlamentaro kalbos Tbilisyje

Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis atsidūrė skandalo centre dėl savo pasisakymų Tbilisyje, kur jis grasino Gruzijai sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Jungtinis nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija. Valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis, Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinančiais".

Po to Pavilionis buvo pakviestas į Seimo valdybą paaiškinti kelionės į Gruziją aplinkybių, o socialdemokratai paragino deputatą atsistatydinti. Daugelis politikų pasmerkė parlamentaro derybinį elgesį manydami, kad Pavilionis elgėsi neprofesionaliai ir pakenkė Lietuvos reputacijai.

Visų pirma socialdemokratai nurodė, kad Lietuvos užsienio politika turėtų būti vieninga, o Pavilenis išsakė savo asmeninę nuomonę, nusprendęs paremti vieną iš kariaujančių šalių.

Padėtis Gruzijoje

Padėtis Gruzijoje paaštrėjo sulaikius didžiausios buvusio prezidento Michailo Saakašvilio opozicinės partijos Jungtinio nacionalinio judėjimo lyderį Niką Meliją. Antradienio rytą jis buvo areštuotas Jungtinio nacionalinio judėjimo biure. Po kelių valandų opozicija paskelbė apie gatvės protestų pradžią.

Melija figūravo 2019 metų birželio 20 d. riaušių organizavimo byloje. Jis atsisakė mokėti pakartotinai paskirtą užstatą. Prokuratūra pareikalavo, kad jam būtų paskirtas įkalinimas, kol bus atliktas tyrimas. Praėjusią savaitę teismas patenkino prokuroro prašymą.

Savo ruožtu Melija apkaltino Gruzijos valdžios institucijas bandymu izoliuoti jį nuo politinių procesų ir iš tikrųjų paskelbė nepaklusnumą teismo sprendimui.

Tegai:
Gruzija, Gitanas Nausėda
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva jau pasiekė idiotizmą Baltarusijos AE klausimu

20
(atnaujinta 23:45 2021.02.26)
Vilnius faktiškai siūlo Kijevui palikti pramonę ir vartotojus be elektros esant krizinei situacijai, mano ekspertas Aleksandras Frolovas

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuvos pasiūlymas Ukrainai boikotuoti elektrą iš Baltarusijos AE (BelAE) esant krizinei situacijai šalyje atrodo kaip šiurkštus elgesys ir net grėsmė gyvybei, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas.

Taip energetikos specialistas pakomentavo Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrielius Landsbergio išreikštą susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, bei energetikos ministro Dainiaus Kreivio paraginimą Ukrainai solidarizuotis su Lietuva BelAE klausimu.

Anot Frolovo, Lietuva faktiškai siūlo Ukrainai sušalti vardan solidarumo.

"Kitaip šis pasiūlymas negali būti įvertinamas. Be to, kad sušaltų, jie siūlo iškirsti keletą pramonės įmonių, kai kuriose srityse palikti pramonę ir vartotojus be elektros vien dėl to, kad Baltarusijos atominė elektrinė yra pavojinga. Aš praleidau momentą, kai Lietuvos vyriausybė savimi pakeitė tokią organizaciją kaip TATENA. Juk TATENA organizacijai nekyla klausimų dėl Baltarusijos atominės elektrinės jos "pavojaus" požiūriu, ir klausimų nėra jos ekspoloatavimo požiūriu, nei projekto, nei šio projekto įgyvendinimo požiūriu", — pasakė jis.

Frolovas mano, kad Kijevas turėtų tokį pasiūlymą vertinti kaip šiurkštumą ar net kaip grėsmę gyvybei.

"Net su visu savo ironišku požiūriu į dabartinę Ukrainos valdžią, bet siūlyti žmonėms, esantiems krizinėje situacijoje ir gaunantiems energijos iš tų šaltinių, kurie jiems prieinami, kad šalies energetinė sistema nesugriūtų padidėjusios paklausos laikotarpiu, kai vietos elektrinės negali susidoroti su šios paklausos patenkinimu. Taigi siūlyti šiems krizės ištiktiems žmonėms, o jūs, mano draugai, atsisakykite, nes mes taip norime, šios elektros iš šios atominės elektrinės, — tai yra mažų mažiausiai šiurkštumas, net grėsmė gyvybei. Net kažkokiais politiniais sumetimais tai jau yra idiotizmo forma", — pasakė jis.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys paragino Ukrainą solidarizuotis BelAE klausimu. Pasak Lietuvos ministro, tuo metu, kai BelAE buvo pradėta eksploatuoti, joje jau buvo aptikti "gedimai", kurie kelia rimtą nerimą ir esą rodo saugumo problemas. Kreivys taip pat pabrėžė, kad prekybos elektros energija nutraukimas su Baltarusija yra būtina sąlyga nutraukti antrojo Baltarusijos atominės elektrinės bloko statybą.

Prieš tai Ukraina atnaujino elektros energijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Laikinai einantis Ukrainos energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka teigė, kad jis pasisako už "pagrįstus apribojimus" elektros energijos importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo energetikos sistemos su Rusijos Federacija ir Baltarusija, sakydamas, kad Kijevas turi susivienyti su Europos energetikos sistema.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

20
Tegai:
BelAe, Ukraina, Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (517)
Dar šia tema
Nausėda paragino suvienyti pastangas kovoje prieš BelAE
ES nerado įrodymų, kad BelAE energija pateko į Baltijos šalis
"Žemiau bet kokio lygio": Nausėda paaiškino, kodėl atsisako elektros energijos iš BelAE
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Vilnius

Vilnius atsidūrė tarp 25 perspektyviausių pasaulio miestų

(atnaujinta 16:54 2021.02.26)
Vilnius šiame sąraše – vienintelis miestas iš Baltijos ir Skandinavijos šalių

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Vilnius pirmą kartą atsidūrė tarp 25 perspektyviausių viso pasaulio miestų, skelbiama naujajame "Financial Times" investicijų ekspertų padalinio "fDi Intelligence" sudarytame Ateities pasaulio miestų reitinge.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Įvertinus pritraukiamas užsienio investicijas, ekonomikos rodiklius ir verslo plėtrą Lietuvos sostinė užėmė 24-ą vietą pasaulyje ir rikiuojasi greta tokių miestų kaip Singapūras, Londonas, Dubajus, Amsterdamas, Niujorkas ir kiti. Vilnius šiame sąraše – vienintelis miestas iš Baltijos ir Skandinavijos šalių.

Pabrėžiama, kad Lietuvos sostinės įvertinimas aukščiausioje tarptautinių miestų lygoje pastaraisiais metais nuosekliai auga. Net pandemijos ir “Brexit” neapibrėžtumo iššūkiuose Vilnius sugebėjo įžvelgti galimybes ir nemažinti apsukų skatindamas verslo plėtrą ir toliau išlaikydamas atviro miesto įvaizdį.

Stiprėjančios tarptautinės pozicijos Vilniui padeda pritraukti vis daugiau užsienio investuotojų dėmesio, miestui reiškiančio daugiau gerai apmokamų darbo vietų, daugiau surenkamų mokesčių ir daugiau bei geresnių paslaugų patiems vilniečiams, rašoma sostinės savivaldybes pranešime.

"Mes puikiai visi jaučiame ir matome kaip Vilnius kyla, kaip Vilnių vis labiau mėgsta ir renkasi kūrybingi žmonės. Tai ne atsitiktinumas – dirbame, kad taip būtų. Malonu, kad tai vis labiau pastebi ir įvertina pasaulis. Šis įvertinimas nėra netikėtas, tačiau nuo to nei kiek ne mažiau malonus",  – pažymi Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vidutinių ir mažų miestų "fDi Intelligence" reitinge Vilnius pakilo keturiomis pozicijomis ir yra trečias, aplenkęs tokius miestus kaip Roterdamas, Liuksemburgas, Edinburgas. Ankstesniame analogiškame reitinge, kuris buvo sudarytas 2018–2019 m.,  Lietuvos sostinė šioje kategorijoje buvo užėmusi septintą poziciją. 

Tegai:
Vilnius