Gintautas Paluckas, archyvinė nuotrauka

"Supaleckėjęs": Pavilionis sukritikavo Palucką pasisakymus dėl BelAE

(atnaujinta 08:41 2020.06.18)
Pavilionis teigia, kad Palucko nuomonė apie Astravo atominė elektrinę iš esmės atrodo kaip parama "Kremliaus projektui"

VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis apkaltino Lietuvos socialdemokratų partijos lyderį Gintautą Palucką palaikant sprendimus, kurie "vieną gražią dieną gali nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus".

Pavilionis pasipiktino trečiadienį Palucko išsakyta nuomone dėl Astravo AE elektros pirkimo. Anot socialdemokrato, konservatoriai manipuliuoja žmonių nuomone, kuomet rengia piketus prieš Baltarusijos elektrinę. Jo manymu, Lietuvai nereikia fiziškai atsiriboti nuo Baltarusijos ir atsisakyti galimybės turėti galimai pigesnę elektros energiją šalies žmonėms ir verslui.

Pavilionis savo ruožtu tvirtina, kad panašūs Palucko pasisakymai prieštarauja Lietuvoje priimtiems įstatymams. Visų pirma jis turi omenyje 2017 metų balandžio 20 dienos "Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių" įstatymą, kurį Paluckas, Pavilionio nuomone, pavadino "beprasmiu". Už šį įstatymą, pabrėžia TS-LKD frakcijos atstovas, balsavo ir socialdemokratai.

"Siūlydamas pirkti netrukus paleidžiamo Astravo elektrą, t.y. mūsų pinigais padėti Lukašenkai plėsti šį atominį monstrą iki galimai keturių reaktorių, kurio pirmas blokas paleidžiamas be jokio rezervo jėga paims ne tik mūsų Kruonį, ilgam mus pakabins ant Maskvos energetinių kaskadų (atitinkamai ir politinės Kremliaus įtakos), pilnai sustabdys mūsų sinchronizaciją su Kontinentinės Europos tinklais, bet ir vieną gražią dieną gali nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus", — savo Facebook paskyroje rašo Pavilionis.

Be to, konservatorius atkreipia dėmesį, kad savo pasisakymais jau ne pirmą kartą Paluckas "ragina pažeisti ne tik šį įstatymą, bet ir 2017 metų Nacionalinę saugumo strategiją". Šioje strategijoje Astravo AE pripažinta kaip "kelianti grėsmę Lietuvos gyventojams ir aplinkai". Be to, Pavilionis mini ir dar vieną įstatymą, kurį, anot jo, pažeidžia Paluckas: 2017 metų birželio 15 dienos Seime priimtą įstatymą dėl "Dėl branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai".

"Taigi, Paluckas ragina palaikyti Kremliaus projektą, kuris yra valstybiniu, aukščiausiu įmanomu lygiu įvardytas kaip "nacionalinio saugumo grėsmė". Kaip galima būtų pavadinti tokį politiką? Ar ne laikas prokuratūrai susidomėti šiais Paleckio bendražygio pareiškimais?" — daro išvadą Pavilionis.

Baltarusijos ir Lietuvos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Gintautas Paluckas, Žygimantas Pavilionis
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (350)
Dar šia tema
"Geriausias visų pusių kompromisas": Latvija ragina pritarti suderintai BelAE deklaracijai
Lukašenka priminė Lietuvai, kam svarbiau BelAE saugumas
Ekspertas: BelAE klausimu Lukašenka turėtų pamiršti apie Lietuvos rinką
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Совсем скоро на пляже откроются многочисленные кафе

Po kelių metų pertraukos Nidoje atidaromas aerodromas

(atnaujinta 09:00 2020.07.06)
Nidos aerodromu galės naudotis skrendantys sklandytuvu, sraigtasparniu ir lengvuoju lėktuvu 

VILNIUS, liepos 6 - Sputnik. Pirmadienį po kelerių metų pertraukos atidaromas Nidos aerodromas – čia vėl galės leistis mažieji orlaiviai, praneša Neringos savivaldybė.

Nidos aerodromo veiklos pradžią pažymės Valstybės dieną, liepos 6-ąją, vyksianti Aviacijos šventė. Šventės metu bus galima išvysti Jurgio Kairio bei kitų aviacijos sporto meistrų pasirodymus. Šventė vyks Nidos aerodromo teritorijoje, pradžia 15 val.

"Džiaugiuosi, kad buvo rastas sutarimas ir Neringą vėl bus galima pasiekti oro keliu. Ypatingai džiugu, kad pagaliau bus patenkintos ir užsienio keliautojų užklausos į kurortą atvykti lėktuvėliais. Neabejoju, kad tarp keliautojų oro keliu būsime patys patraukliausi ne tik šalyje, bet ir Europoje", - pažymi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Aerodromu galės naudotis skrendantys sklandytuvu, sraigtasparniu, lengvuoju lėktuvu (ULO). Už aerodromo priežiūrą bus atsakina VšĮ "Nidos oro parkas".

Po keliolikos metų pertraukos mažieji orlaiviai Neringoje leidosi prieš tris metus 2016-aisiais. Po metų įsigaliojo Lietuvos kariuomenės vado įsakymas, apribojantis civilinių orlaivių skrydžius Lietuvos pasienio zonoje. Šis apribojimas pradėtas taikyti ir Nidos lauko nusileidimo aikštelei. Atsižvelgiant į tai, kad nauja tvarka skrydžių neriboja aerodromų oro eismo zonose, net ir LR pasienio zonoje, pradėti žingsniai siekiant pakeisti Nidos aikštelės statusą.

Tam, kad Nidoje vėl galėtų leistis mažieji orlaiviai, buvo atlikti miškotvarkos projekte numatyti darbai. Atliktas žymėjimas ir įrangos montavimas, įrengtas radijo ryšys. Parengta atitinkama dokumentacija. Atlikus šiuos darbus buvo kreiptasi į Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamentą dėl leidimo aerodromui eksploatuoti gavimo.

Komisijai atliktus specialiųjų reikalavimų įvertinimą, Neringos savivaldybės administracijai buvo suteiktas Aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas, kuris pažymi, kad infrastruktūra Nidoje atitinka aerodromams nustatytus reikalavimus ir gali būti naudojama civilinių orlaivių skrydžiams.

Tegai:
Nida
Dar šia tema
Nidos švyturys taps pirmuoju, kurio durys bus atvertos lankytojams
Į Neringos paplūdimius grįžo nemokamos jogos mankštos
Paskelbta, ar švarus Baltijos jūros vanduo Kuršių nerijos paplūdimiuose
Nidoje ir Šilutėje pasiektas naujas šilumos rekordas