Lietuvos URM, archyvinė nuotrauka

Kai kurie Lietuvos diplomatai gali gauti rentas iki gyvos galvos 

(atnaujinta 12:33 2020.06.18)
Respublikos užsienio reikalų ministerija pasiūlė mokėti rentas į pensiją išėjusiems diplomatams. Tačiau į jas pretenduoti gali ribotas skaičius žmonių

VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Lietuvos Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui skirti rentas diplomatams, ištarnavusiems mažiausiai 25 metus. Tai buvo aptarta Vyriausybės posėdžio metu.

Atitinkamas Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas parengė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Dėl jų turės būti balsuojama Seime.

"Projekto tikslas yra sustiprinti diplomatinę tarnybą", — Vyriausybės posėdyje sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Anot jo, labai ribotas skaičius žmonių gaus rentas.

Pataisų tekste pažymima, kad teisę į rentą turės pensinio amžiaus asmuo, turintis visą gyvenimą trunkantį diplomatinį rangą ir ištarnavęs mažiausiai 25 metus. Anuitetas bus mokamas visą gyvenimą ir bus lygus dviem pagrindinėms oficialios algos vertėms. Šiuo metu tai yra 352 eurai.

Tuo tarpu diplomatai, gaunantys valstybinę pensiją ar kitą ištarnauto laiko pašalpą, negalės kreiptis dėl rentos. Lietuvos užsienio reikalų ministerija mano, kad teisė į rentą turėtų paskatinti žmones likti diplomatinėje tarnyboje.

"Tai yra tendencija, kad jauni diplomatai nėra linkę likti diplomatinėje tarnyboje, o tai gali lemti diplomatinės tarnybos sąstingį ir sumažinti patyrusių darbuotojų skaičių ateityje", — rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Be to, projekte numatyta sukurti naują pareigybę — specialų atašė. Tai bus valstybės tarnautojas, karys, pareigūnas ar vyriausybinės agentūros darbuotojas, dirbantis diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.

Projekte taip pat siūlomas privalomas ne trumpesnis kaip dvejų metų laikotarpis pagal terminuotas diplomatinės tarnybos sutartis. Pasibaigus šiam laikotarpiui, asmuo gali kreiptis į užsienio reikalų ministrą su prašymu sudaryti susitarimą dėl nuolatinės diplomatinės tarnybos.

Projekte taip pat numatyta įvesti nežymaus prasižengimo sąvoką. Tokiu bus laikomas formalus netinkamas elgesys, kuris nesukėlė jokių neigiamų padarinių.

Tegai:
diplomatai, Užsienio reikalų ministerija
ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Ministrė pirmininkė pasisakė apie galimas imuniteto paso privilegijas

(atnaujinta 13:52 2021.03.02)
Kaip pažymėjo Ingrida Šimonytė, proveržio vakcinų tiekime į Lietuvą galima tikėtis antrąjį šių metų ketvirtį

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Kalbėti apie imuniteto pasą ir jo privilegijas dar anksti, nes valstybė negali pasiūlyti vakcinos visiems norintiems skiepytis, teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. 

Kaip antradienį per spaudos konferenciją kalbėjo premjerė, nereikėtų tikėtis, jog imuniteto pasas atsiras artimiausiu metu. 

"ES Vadovų Taryba dar tik principų lygmeniu aptarė šitą klausimą. Dėl techninio jo įgyvendinimo reikės nemažai padirbėti. Kiek bus poreikio tokių požymių naudojimo, kad žmogus yra vakcinuotas ar yra persirgęs kažkokiems vidiniams dalykams, o ne judėjimui tarp skirtingų valstybių, tuo metu, kada ši idėja bus įgyvendinta, labai sunku pasakyti", — kalbėjo Šimonytė.

Todėl, anot jos, kol kas anksti kalbėti ir apie tai, kokias konkrečias privilegijas gautų turintieji imuniteto pasą. Premjerė teigė, kad pagrindinė sąlyga imuniteto paso atsiradimui yra tai, kad vakcinavimas būtų plačiai prieinamas.

"Tai būtų paskata žmogui už jo pasirinkimą skiepytis. Neabejoju, kad ir dabar būtų daug žmonių, kurie būtų pasirinkę skiepytis ir skiepytųsi, jei vakcinos būtų pakankamai. Kol kas valstybė to užtikrinti negali, tai ir privilegijų didelių žadėti taip pat neturėtų", — sakė premjerė.

Šimonytė teigė, kad proveržio vakcinų tiekime į Lietuvą galima tikėtis antrąjį šių metų ketvirtį. Tuomet turėtų būti gautos didesnės "BioNTech-Pfizer" vakcinų siuntos. 

Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen anksčiau pranešė, kad Europos Sąjungoje kuriamas elektroninis vakcinacijos pasas. Planuojama, kad pasas leistų žmonėms palaipsniui saugiai keliauti Europos Sąjungoje arba už jos ribų — darbo arba turizmo tikslais. Į pažymėjimą bus įrašyta informacija apie paciento skiepijimą, pasveikimą po COVID-19 ir koronaviruso tyrimo rezultatus.

Dokumento sukūrimo teisinis pagrindas bus pateiktas kovo mėnesį. Vakcinacijos pasą planuojama parengti iki vasaros. 

Statistikos departamento duomenimis, iš viso į Lietuvą pristatyta daugiau nei 309 tūkst. vakcinos dozių.  Iš viso paskiepyta daugiau kaip 171 tūkst. šalies gyventojas, arba 6,14 proc. gyventojų.

Lietuva užsitikrino daugiau nei 9 mln. vakcinos dozių. Šio kieko turėtų užtekti paskiepyti daugiau nei 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskieptų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.

Tegai:
Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Latvijos parlamento vadovė Inara Mūrniece ir Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

"Simboliškai": Seimo pirmininkė papasakojo apie savo darbo vizitą į Latviją

(atnaujinta 11:22 2021.03.02)
Lietuvos delegacijoje buvo ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kuris neseniai atsidūrė skandalo centre dėl pasisakymų Gruzijoje

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per savo pirmąjį vizitą į užsienį lankėsi Latvijoje, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Спикер Сейма Латвии Инара Мурниеце и спикер Сейма Литвы Виктория Чмилите-Нильсен
Latvijos parlamento vadovė Inara Mūrniece ir Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Vizito metu Lietuvos parlamento vadovė susitiko su Latvijos Prezidentu Egiliu Levitu (Egils Levits), Latvijos parlamento vadove Inara Mūrniece (Ināra Mūrniece) ir Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi (Edgars Rinkēvičs).

"Simboliška, kad pirmasis mano užsienio vizitas — į studijų miestą Rygą, kur šiandien lankiausi Latvijos Saeimo pirmininkės Inaros Murnieces kvietimu", — parašė Čmilytė-Nielsen savo puslapyje Facebook.

Susitikimų metu buvo aptartos COVID pandemijos suvaldymo, Astravo atominės elektrinės "grėsmių", dvišalių santykių ir bendradarbiavimo temos. Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį į tai, kad tradiciškai glaudžiausi dvišaliai Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeimos santykiai tokia pačia linkme vystosi ir toliau.

Спикер Сейма Литвы Виктория Чмилите-Нильсен встретилась с президентом Латвии Эгилсом Левитсом
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Latvijos Prezidentu Egiliu Levitu

"Nuolat stovėję petys į petį, galime pasikliauti vieni kitais, nes vadovaujamės vienodomis vertybėmis, prieš daugiau nei trisdešimtmetį įkvėpusiomis kovą dėl mūsų nepriklausomybės. Visą po to praėjusį laikotarpį mūsų parlamentai bendradarbiauja tiek dvišaliu formatu, tiek Baltijos asamblėjoje, tiek Šiaurės ir Baltijos šalių ar Europos Sąjungos lygmenyje. Veikdami kartu esame girdimi ir galime pasitelkti savo unikalią bendrą istorinę patirtį, atkreipdami dėmesį į grėsmes, nuolat kylančias demokratiniams procesams mūsų regione", — Seimo pirmininkę cituoja spaudos tarnyba.

Ji pažymėjo, kad susitarė su Mūrniece kuo daugiau klausimų spręsti tiesiogiai, neapsikraunant diplomatiniais barjerais ir tarpininkais. Seimo pirmininkė palaikė Latvijos prezidento ir vyriausybės sprendimą skiepytis nuo COVID-19, siekiant parodyti pavyzdį ir krizės akivaizdoje saugiai tęsti darbus. 

Delegacijoje dalyvavo ir užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Pirmąją Čmilytės-Nielsen darbo kelionę į užsienį jis laiko sėkminga.

Депутат Сейма Литвы Жигимантас Павиленис встретился со своими латвийскими коллегами
Žygimantas Pavilionis susitiko su kolegomis

"Susitikimų metu aptarėme ir mūsų bendrą politiką rytų kaimynių — Rusijos, Baltarusios, taip pat Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo atžvilgiu, į kurią, Latvijos Užsienio reikalų ministro teigimu, gali būti organizuojama tolesnė bendra tarpininkavimo misija. Kalbėjomės ir dėl bendro Baltijos šalių parlamentų vadovų vizito į JAV Kongresą, kurį bandysime organizuoti kai tik sušvelnės karantino sąlygos", — parašė politikas Facebook.

Anksčiau Pavilionis atsidūrė skandalo centre dėl savo pasisakymų Tbilisyje, kur jis grasino Gruzijai sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Jungtinis nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija. Valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinančiais".

Po to Pavilionis buvo pakviestas į Seimo valdybą paaiškinti kelionės į Gruziją aplinkybių, o socialdemokratai paragino deputatą atsistatydinti. Daugelis politikų pasmerkė parlamentaro derybinį elgesį manydami, kad Pavilionis elgėsi neprofesionaliai ir pakenkė Lietuvos reputacijai.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Žygimantas Pavilionis, Latvija, Lietuva, Seimas
Registrų centras

Registrų centrui skirta bauda dėl darbo po lietaus sutrikimo

(atnaujinta 14:56 2021.03.02)
Dėl šio incidento elektroninė sveikatos sistema neveikė ilgiau nei savaitę, o visą tą laiką medicinos įstaigoms teko išrašyti popierinius receptus

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) Registrų centrui skyrė baudą dėl netinkamai įgyvendintų techninių ir organizacinių duomenų saugumo priemonių, pranešė VDAI spaudos tarnyba.

Baudos dydis siekia 15 tūkstančių eurų.

VDAI pareiškė, kad Registrų centras nesugebėjo užtikrinti nuolatinio duomenų tvarkymo sistemų ir paslaugų vientisumo, prieinamumo ir atsparumo, taip pat per teisės aktų nustatytą terminą neatkūrė sąlygų ir galimybių naudotis asmens duomenimis fizinio ar techninio incidento atveju.

VDAI duomenimis, incidentas, įvykęs 2020 metų liepos 20 dieną, paveikė 22 registrų ir informacinių sistemų veikimą.

Praėjusių metų liepą dėl gausių kritulių vanduo pateko į Registrų centro patalpas Kudirkos gatvėje, dėl to buvo sugadinti serveriai, o įmonės registrai ir informacinės sistemos buvo laikinai išjungtos. Elektroninės sveikatos sistema neveikė ilgiau nei savaitę — visą tą laiką medicinos įstaigos buvo priverstos išrašyti popierinius receptus.

Tegai:
bauda, Registrų centras, Lietuva