Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, smerkiančią "Rusijos bandymus perrašyti istoriją"

(atnaujinta 14:02 2020.06.18)
Tokiu būdu Seimas reagavo į Rusijos Valstybės Dūmos bandymą atšaukti sprendimą, kuriuo prieš 30 metų Rusijos Federacijoje buvo pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas

VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją "Dėl kėsinimosi perrašyti istoriją ir kvestionuoti šiuolaikinės civilizacijos ir tarptautinės teisės pagrindus". Už dokumentą balsavo 106 parlamentarai, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.

Tokiu būdu Seimas reagavo į Rusijos Valstybės Dūmos bandymą atšaukti sprendimą, kuriuo prieš 30 metų Rusijos Federacijoje buvo pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas. Dokumente pabrėžiama, kad jis "reabilituotų ne tik sovietinį, bet ir nacių totalitarinį režimą, paneigs jų nusikaltimus".

"Tokiais sisteminiais istorinio revizionizmo veiksmais Rusijos Federacijos Valstybės Dūma siekia pateisinti Rusijos Federacijos dabartinę agresyvią politiką ir agresiją kaimyninių valstybių atžvilgiu, kvestionuoti kaimyninių šalių valstybingumą remiantis "artimojo užsienio", "rusų pasaulio" ir "tėvynainių gynimo" koncepcijomis, skatinti nepasitikėjimą tarp Vakarų bendruomenės, skaldyti Europos Sąjungą ir NATO, dešimtmečiams pereiti į konfrontaciją su Vakarais", — pabrėžiama priimtame dokumente.

Baltijos šalių valdžia ne kartą apkaltino Rusiją "bandymu perrašyti istoriją". Birželio 15 dieną Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai sutarė kartu pasipriešinti Rusijos bandymams "perrašyti Antrojo pasaulinio karo protrūkio istoriją".

Laikotarpis, kai Baltijos šalys priklausė TSRS, šiose šalyse vadinamas "okupacija". Tačiau Rusija visada pabrėžia, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimas į Tarybų Sąjungą 1940 metais atitiko to meto tarptautinę teisę ir negali būti laikomas okupacija.

Tegai:
istorijos perrašymas, Rusija, Seimas
Dar šia tema
Ekspertas: Europos politikams pabudo smegenys, kai jie priėjo prie bedugnės
Istorikas: Baltijos šalys perrašyti istoriją pradėjo dar prieš pusę amžiaus
 Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai patvirtino kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose 

(atnaujinta 13:20 2020.07.13)
TS-LKD rinkimų sąrašą ves Ingrida Šimonytė, antra vieta atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui, trečia - Laurynui Kasčiūnui

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Taryba patvirtino galutinį partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą. Apie tai praneša partijos spaudos tarnyba. 

TS-LKD kandidatų į Seimą sąrašo pirma pozicija, kuri nėra keičiama, deleguota parlamentarei, buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Antra vieta, kuri taip pat nėra reitinguojama, atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui.

Trečioje sąrašo vietoje liko Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje – Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, penktoje – Paulius Saudargas. Šeštoje rinkimų sąrašo vietoje – Arvydas Anušauskas, septintoje – Agnė Bilotaitė, aštuntoje – Audronius Ažubalis, devintoje – Jurgita Šiugždinienė, o dešimtuką uždaro Jurgis Razma.

Tvirtindama galutinį sąrašą, partijos vadovybė priėmė sprendimą į aukštesnes pozicijas kilstelėti TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovę dr. Jurgitą Šiugždinienę, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovą Andrių Vyšniauską, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoją Jurgitą Sejonienę bei visuomeninės organizacijos "Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga" vadovą Gvidą Rutkauską.

Kartu su TS-LKD rinkimuose dalyvaus ir į partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą taip pat buvo įtraukti žurnalistė ir visuomenininkė Liudvika Pociūnienė bei karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis.

TS-LKD sąrašą užbaigs 141-uoju numeriu įrašytas TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio tarptautinių santykių ir ES politikos patarėjas Matas Maldeikis.

"Stengiamės gerbti partijos valią, kuri buvo išreikšta vidinio reitingavimo metu. Kiekvienas atskirai ir visi bendrai yra svarbūs, ir visi yra verti pirmos vietos. Esame ta šluota iš virbų, kurie yra kartu, kad galėtų šluoti. Kartu siekėme, kad sąrašo pirmame dvidešimtuke būtų maksimalus skaičius ir itin kompetentingų mūsų bendruomenės narių moterų. Tikime, kad tiksliau visuomenės sudėtį atspindinti parlamento sudėtis leistų priimti labiau subalansuotus sprendimus“, – sąrašo korekcijų logiką komentavo TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.

TS-LKD taryba patvirtino likusius kandidatus vienmandatėse apygardose: Mažeikių apygardoje – vicemerę Liną Rimkienę, Mėguvos apygardoje – Palangos miesto tarybos narį Mindaugą Skritulską, į Danės apygardą perkeltas TS-LKD Klaipėdos skyriaus lyderis, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, o Baltijos apygardoje patvirtintas Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius. Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje kandidatuos Kristijonas Bartoševičius. Visi kiti vienmandatininkai buvo patvirtinti TS-LKD Tarybos.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Andžejus Duda

Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą

(atnaujinta 10:55 2020.07.13)
Lietuvoje buvo vienintelė vieta balsuoti — Lenkijos ambasadoje, Vilniuje, iš viso balsavo daugiau nei 400 rinkėjų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Opozicinės "Pilietinės koalicijos" atstovas Rafalas Tšaskovskis surinko absoliučią daugumą balsų tarp Vilniuje balsavusių Lenkijos piliečių, tačiau pralaimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, praneša WNP.pl.

Кандидат в президенты Польши Рафал Тшасковский, 12 июля 2020 года
© REUTERS / AGENCJA GAZETA
Rafalas Tšaskovskis

Praėjusį sekmadienį Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Paskutiniame balsavimo etape dalyvavo dabartinis valstybės vadovas Andžejus Duda ir jo konkurentas Tšaskovskis.

Lietuvoje vienintelė rinkimų apylinkė buvo įsteigta prie Lenkijos ambasados, ​​Vilniuje. Pranešama, kad Tšaskovskis Lietuvoje gavo 352 lenkų balsus, o Dudą palaikė 129 žmonės.

Andžejus Duda laimi Lenkijos prezidento rinkimus pagal 99,97 proc. rinkimų komisijų protokolų, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos rinkimų komisijos vadovą Silvesterį Marciniaką.

"Kol kas negauti 9 protokolai. 27 222 rinkimų apygardų protokolų duomenys, tai yra 99,97 %, rodo, kad už Andžejų Dudą balsavo 51,21 % rinkėjų, o už Rafalą Tšaskovskį — 48,79 % rinkėjų", — sakė Marciniakas.

Jis paaiškino, kad balsavimo protokolai dar nebuvo pateikti iš balsavimo vietų Belgijoje ir JK.

Tegai:
Lenkija, Andrzejus Duda
Sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka

Paskelbtas bendras judėjimo paslaugų Vilniuje pavadinimas

(atnaujinta 13:33 2020.07.13)
Sostinėje gerėja kelionių viešuoju transportu kokybė, tiesiami dviračių takai, kurie per keletą artimiausių metų mieste sudarys nenutrūkstamą tinklą, gerinama pėsčiųjų infrastruktūra, pristatytas kilpinis eismo reguliavimas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Vilnius siūlo įvairių būdų judėjimui po miestą ir pristato visus juos sujungiantį vardą JUDU, rašoma SĮ "Susisiekimo paslaugos" pranešime.

Judumo pokyčiai sostinėje įvairūs – gerėja kelionių viešuoju transportu kokybė, tiesiami dviračių takai, kurie per keletą artimiausių metų mieste sudarys nenutrūkstamą tinklą, gerinama pėsčiųjų infrastruktūra, pristatytas kilpinis eismo reguliavimas.

"Vilniuje vyksta daugybė veiklų, kad žmonės po miestą keliautų patogiai ir galėtų laisvai rinktis, kaip judėti. Tačiau judumo paslaugos iki šiol neturėjo vienijančios grandies, bendro vizualinio identiteto. Tikslas turėti ne padrikai teikiamas paslaugas, o vieningą ir kokybišką jų tinklą, kuris ir sukuria didesnį darnumą, eismo pasiskirstymą, daugiau erdvės miestiečiams. Visa tai Vilniuje apjungs JUDU – jis suvienys skirtingus keliavimo būdus „po vienu skėčiu", – sako SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorė Modesta Gusarovienė.  

JUDU ženklinimą miestiečiai palaipsniui matys skirtingose vietose – pavyzdžiui, ant miesto autobusų ir troleibusų, stotelių ir dviratininkų švieslentėse, viešojo transporto ekranuose, maršrutų schemose, paženklinti bus dviračių stovai ir atsirasiančios saugyklos, "Statyk ir važiuok", taip pat planuojamos

multimodalinės aikštelės, JUDU planuojama vadinti naują elektroninio bilieto sistemą ir kitas su judumu susijusias paslaugas. Be to, JUDU ženklinimas bus matomas visoje "Susisiekimo paslaugos" klientų informavimo, viešinimo medžiagoje.

Pranešama, jog per keletą metų Vilniuje atnaujinta daugiau nei pusė viešojo transporto parko, atnaujinimas vyks ir toliau. Be to, plečiamas A juostų tinklas, jog kelionės autobusais ir troleibusais būtų ne tik komfortiškos, bet ir greitos. A juostos Vilniuje šiuo metu sudaro 36 km, o iki 2022 metų jų tinklas mieste turėtų viršyti 46 km.

Be to, per pastaruosius 4 metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta daugiau kaip 50 km dviračių takų, iš viso mieste jų virš 93 km.

Tegai:
Susisiekimo paslaugos, Vilnius
Dar šia tema
Įvardyta, kokie pokyčiai laukia vairuotojų nuo liepos mėnesio
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: ką turi žinoti vairuotojai?
Vilniaus Senamiestyje eismo tvarką stebės specialios kameros