Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pirmasis metinis pranešimas Seime

"Atsakomybė jo rankose": politikai pakomentavo Nausėdos metinį pranešimą

(atnaujinta 20:59 2020.06.18)
Šiandien Seime prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė pirmąjį savo metinį pranešimą. Savo kalboje Nausėda pabrėžė BelAE "grėsmę", asmeninių bei grupinių interesų dominavimą ir įvertino situaciją dėl koronaviruso pandemijos šalyje

VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Lietuvos politikai ir Vyriausybės veikėjai įvertino pirmąjį metinį Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pranešimą, kurį jis ketvirtadienį perskaitė Seime. Transliacija vyko Seimo Youtube kanale.

Buvęs prezidentas Valdas Adamkus teigiamai vertina pirmąjį prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą.

Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Василий Семашко

"Po pirmų metų, žinoma, sunku ir ką daugiau pasakyti. Galvoju, kad prezidentas išreiškė savo pasiekimus ir savo viltis. Nepasakyčiau, kad jis turėjo daug ką kalbėti apie kažkokius nusivylimus. Vertinu, bendru požiūriu, teigiamai, linkėdamas jam ir toliau laikytis principinių savo nuostatų, laikytis spaudimo, kuris kartais su juo nesutampa, ir neperžengti savo įsitikinimų ribos", — sakė Adamkus.

Paklaustas, ką patartų Nausėdai, Adamkus susilaikė nuo pamokslavimo ir patarimų.

"Atsakomybė jo rankose, jo rankose yra jam suteiktas tautos pasitikėjimas. Mano vienintelis linkėjimas — laikytis savo principų ir nenuvilti tautos", — pareiškė jis.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis taip pat išklausė šalies prezidento pranešimą. Landsbergis pritaria Nausėdai, kad viena iš pagrindinių šalies problemų — Baltarusijos atominė elektrinė (BelAE).

"Tai yra pagrindinė Lietuvos problema ir gyvybinė problema, Astravo grėsmė yra pačiai mūsų egzistencijai. Mažoka buvo apie tai kalbama. Matau padėtį taip, kad Lietuvą kaip gražią mergaitę, kuri stovi savo darželyje, o iš už tvoros jai užmesta kilpa ir ją smaugia, bet sako: "Mes iš savo suverenios teritorijos tą darome, kitas virvės galas yra užsienyje, tai jūs nieko negalite padaryti", — sakė Landsbergis.

Savo kalboje Nausėda pareiškė, kad Baltarusijoje statoma atominė elektrinė yra Lietuvos 12 metų trunkanti klaida, tačiau Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas teigė, kad klaidų būna visada. Landsbergis norėtų matyti didesnį pasipriešinimą atominei elektrinei.

"Galbūt prezidentas vienas negali to įkūnyti, turi būti ir Vyriausybės, ir Seimo vienybė. Tos vienybės trūksta", — sakė jis.

Vyriausybės vadovo reakcija

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad prezidento kalboje kritikos Vyriausybei neįžvelgė. Anot jo, šalies vadovo kalboje buvo bendrai įvertinta visų valdžios institucijų veikla.

Premjeras tikino sutariantis su prezidentu, tačiau pripažino, kad dėl tam tikrų kandidatūrų į įvairias pareigas jų nuomonės išsiskiria. Anot jo, Vyriausybės ir Prezidentūros santykiai yra normalūs, darbiniai, tarp institucijų nuolat ieškoma dialogo.

Premjeras, paklaustas, į ką, jo nuomone, prezidentas metiniame pranešime neatkreipė dėmesio, nors turėjo, pajuokavo, kad šalies vadovas pamiršo pagirti Vyriausybę.

Vėliau pasakė, kad, jo manymu, valstybės vadovas pranešimo metu galėjo įvertinti visus šalies pasiekimus ir problemas.

Valdančiųjų reakcija

"Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad nesupranta, ką turėjo omenyje prezidentas, kalbėdamas apie politinės atsakomybės kartelės nuleidimą iki visiško dugno.

"Jeigu turėjo galvoje, kad iš tikro mūsų darbas Seime ar politiniame gyvenime Lietuvos vyksta daugiau supriešinimo atmosferoje, tai faktas. Bet, jeigu šnekėti, ar valdanti dauguma to siekia, tai faktas, kad ne. O opozicija, kuri siekia supriešinti visus tarpusavyje, tai yra jų stilius, kuris nesikeičia 30 metų, nesikeičia ir toliau", — pareiškė jis.

Nausėda savo metiniame pranešime pažymėjo, kad kai kurie jo sprendimai buvo atmesti, nors iš esmės jie yra naudingi Lietuvai. Karbauskis pažymėjo, kad Seime sprendimai priimami balsų dauguma, todėl nieko neturėtų įžeisti priešingos nuomonės.

"Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, kas prezidentui tikriausiai nepatinka, bet faktas yra tas, kad tai būtų kainavę valstybei virš 300 mln. eurų, o efekto ekonominės krizės valdymui nebūtų davę", — teigė Karbauskis.

Opozicijos reakcija

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis savo ruožtu pažymėjo, kad valstybės vadovas savo pranešime didelį dėmesį skyrė šalies vidaus politikai.

Seimo opozicijos lyderis taip pat išskyrė Nausėdos mintį, kad "gerovės valstybė" kuriama ir tarpusavio pasitikėjimo pagrindu. Tačiau, pasak jo, šalis šiuo metu eina priešinga kryptimi.

Konservatorių vadovas mano, kad Nausėdai nebus lengva sukurti "gerovės valstybę", nes dabartinė valdančioji dauguma nepadeda valstybės vadovui — jie tiesiog nori "patogaus" prezidento, kurį kartais pagiria, bet nuolat kritikuoja šalies vadovo patarėjų komandą.

Buvusios prezidentės reakcija

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė palinkėjo sėkmės savo įpėdiniui kaip valstybės vadovui Gitanui Nausėdai.

"Pirmieji metai visada yra sunkesni ir šie pasitaikė ypatingai komplikuoti su pandemija, su ekonomine situacija. Bet manau, kad prezidentas pirmuosius metus atlaikė, tiesiog norėčiau jam palinkėti stiprybės. Puikiai žinau, koks tai darbas ir kaip kolegė prezidentė linkiu jam visko geriausio", — sakė Grybauskaitė.

Tradiciškai šalies prezidentai sako metinius pranešimus per pavasario Seimo sesiją. Praėjusių metų birželio mėnesį Seimo posėdyje Grybauskaitė perskaitė savo paskutinį — dešimtąjį pranešimą.

Gitanas Nausėda valstybės vadovo pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Grybauskaitė Lietuvai vadovavo nuo 2009 metų ir du kartus buvo išrinkta į šias pareigas.

Dar šia tema
Nausėda paaiškino, ko šiuo metu reikia Rytų partnerystei
ETPA posėdis

ETPA nepatvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimų

Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pateikė pasiūlymą užginčyti Rusijos Federacijos įgaliojimus

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. ETPA nariai žiemos sesijos atidarymo metu nepatvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimų, praneša RIA Novosti.

Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pateikė pasiūlymą iš esmės ginčyti įgaliojimus.

Po jos pareiškimo pagal galiojančią tvarką įvyko balsavimas, kuriame dauguma palaikė idėją ginčyti delegacijos įgaliojimus pagal aštuntąjį asamblėjos taisyklių straipsnį. Pasiūlymui pritarė 38 parlamentarai iš penkių nacionalinių delegacijų.

Pagal taisykles, klausimas siunčiamas atitinkamam ETPA komitetui parengti ataskaitą, kuri bus aptarta šią savaitę.

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Gedimino pilis

LVŽS vyriausybei pasiūlė kovos su pandemija priemones

(atnaujinta 13:51 2021.01.25)
Jų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vyriausybei pasiūlė koronaviruso pandemijos valdymo būdus.

Parlamentarų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano.

"Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką I. Šimonytės Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus", — sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS partijos narys Aurelijus Veryga teigė, kad visuomenė, šalies prezidentas ir parlamentarai buvo suklaidinti, kai vyriausybė paskelbė apie išsamų 130 žingsnių infekcijos kontrolės planą. Pasak jo, šiuo metu matyti tik ankstesnio kabineto priimtų sprendimų kartojimas, tačiau tai vyksta neatsižvelgiant į pažeidžiamiausias sritis ir nepasimokant iš pirmosios pandemijos bangos metu įgytos patirties.

"Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad susirūpinimą kelia tai, jog vyriausybė neturi aiškaus plano išeiti iš karantino.

"Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone", — sakė Karbauskis.

Be to, jiems rūpi, kaip vyriausybė parenka ekspertus. Pasak Karbauskio, dažniausiai jie yra ne epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, o kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai — hematologai, šeimos gydytojai ir kiti.

Pasak partijos vadovo, LVŽS siūlo priemones, susijusias su gyventojų perkėlimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos sistemomis, skiepais ir bandymais.

Planuodama skiepus, partija siūlo pasinaudoti jau parengtų užsienio šalių patirtimi, ypač tų, kurios teritorijos, gyventojų struktūros ir kitų savybių požiūriu yra panašios į Lietuvą.

Jie mano, kad būtina reguliuoti žmonių judėjimą tik per didžiąsias šventes, reguliuoti minias prekybos centruose, leisti dirbti smulkiajam verslui ir užtikrinti klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, į vakcinacijos eilę įtraukti mokytojus kaip prioritetinę grupę.

Partija tikisi, kad jei jos pasiūlymai bus priimti, tai turės teigiamą poveikį situacijai ir padės susidoroti su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 119 tūkstančių žmonių. Nuo infekcijos mirė 2 664 žmonės.

Lietuvoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio pabaigoje, pirmiausia buvo paskiepyti medicinos darbuotojai. Beveik devyni tūkstančiai gyventojų jau yra visiškai paskiepyti.

Tegai:
koronavirusas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Sausio 26-oji

Kokia šiandien diena: sausio 26 dienos šventės

(atnaujinta 12:36 2021.01.25)
Sausio 26-ąją savo profesinę šventę švenčia muitininkai, o katalikai mini Šv. Timotiejų ir Titą

Sausio 26 yra 26-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 339 dienų.

2021 metų sausio 26 dieną saulė teka 08:21, leidžiasi 16:42, dienos ilgis — 08 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dangis, Daugis, Eigilė, Eigintė, Edvilė, Justina (Justė), Justinas (Justas), Paulė, Rima, Rimantas (Rimas), Timotiejus, Titas.

Sausio 26-ąją minima Tarptautinė muitininkų diena.

Tarptautinė muitinės diena švenčiama nuo 1983 metų. 1952 metais pradėjo veikti muitinių bendradarbiavimo konvencija. Tuomet Briuselyje dėl bendradarbiavimo tarėsi 17-os Europos šalių muitinių tarnybų vadovai.

Manoma, kad Lietuvos muitinės pradėjo kurtis dar XI-XIII amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės, jų valdymas ir struktūra galutinai išplėtota XVI a.

1795 metais po trečiojo valstybės padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Muitinės perėjo Rusijos žinion, buvo įkurta naujų. XIX a. viduryje Rusija pradėjo nuolat reformuoti muitines ir muitų sistemą. Visiškai ji susiformavo ir išliko iki XX a. pradžios.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Tuomet ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas Muitinės departamentas.

Katalikų šalys sausio 26-ąją mini Šv. Timotiejų ir Titą.

Šv. Timotiejus, vyskupas, I–II a. Gimęs pagonio tėvo ir motinos žydės šeimoje. Buvęs apaštalo Pauliaus mokinys (1 Kor 16, 10).

Šv. Titas, vyskupas, lydėjęs apaštalą Paulių į Apaštališkąjį Susirinkimą Jeruzalėje. Apie 63 m. paskirtas Kretos vyskupu.

Sausio 26-oji  Lietuvos istorijoje

1797 metais Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburgo ketvirtąją konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai — Krokuva, Prūsijai — Varšuva.

1922 metais Lietuvos krašto apsaugos ministras Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar "Pasieniečių diena", švenčiama birželio 29.

1926 metais Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu.

1927 metais gimė Vitas Valatka, kraštotyrininkas, muziejininkas, archeologas. Mirė 1977 metais.

1994 metais Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams.

2004 metais užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baigė oficialų vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu (Colin Powell), kitais aukštais pareigūnais.

Sausio 26-oji  pasaulio istorijoje

1500 metais ispanų keliautojas Visentė Pinsonas atrado Braziliją.

1837 metais Mičiganas tapo 26-ąja JAV valstija.  

1905 metais Pretorijoje rastas didžiausias pasaulyje — 3106 karatų — deimantas.  

1918 metais gimė Rumunijos komunistinio režimo diktatorius Nikolajė Čaušesku, kuriam 1989 metų pabaigoje buvo įvykdyta mirties bausmė.

1950 metais Indija tapo nepriklausoma Respublika nuo Didžiosios Britanijos.  

1994 metais vienas turtingiausių asmenų Italijoje, spaudos magnatas Silvijus Berluskonis pareiškė, jog žada aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.

1994 metais Rumunija tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia NATO programą "Partnerystė taikos labui".

Tegai:
katalikai, šventė, Tarptautinė muitinių diena
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai