Prezidentas Gitanas Nausėda skaito metinį pranešimą, 2020 metų birželio 18 diena

COVID-19, BelAE ir Rusija: apie kalbėjo pirmajame savo metiniame pranešime Nausėda

(atnaujinta 18:29 2020.06.18)
Tradiciškai Lietuvos vadovai skaito metinį pranešimą per Seimo pavasario sesiją. Jie nagrinėja situaciją šalyje, taip pat aptaria valstybės vidaus ir užsienio politiką

VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė pirmąjį metinį pranešimą apie situaciją šalyje. Prezidento kalba buvo transliuojama Lietuvos Seimo YouTube kanale.

Lietuvos vadovas įvertino koronaviruso pandemijos situaciją, pakomentavo situaciją vidaus ir užsienio politikoje, taip pat palietė tokias temas kaip Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) statybos, istorinis ginčas su Rusija ir korupcija Lietuvoje.

Tradiciškai Lietuvos prezidentai skaito metinį pranešimą per Seimo pavasario sesiją. Praėjusių metų birželio mėnesį Seimo posėdyje buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perskaitė paskutinį — dešimtąjį pranešimą.

Dėl koronaviruso pandemijos ir Lietuvoje galiojančių apribojimų parlamentas paprašė gyventojų nuotoliniu būdu stebėti susirinkimą, nes uždarose patalpose žmonių skaičius negali viršyti 150.

Gitanas Nausėda valstybės vadovo pareigas pradėjo eiti pernai liepos 12 dieną.

Rinkimų kampanijos metu Nausėda pažadėjo sukurti "gerovės valstybę", tam tikslui jis inicijavo kelias mokesčių reformas.

"Gerovės valstybė"

Savo kalbos Seime pradžioje prezidentas teigė, kad svarbiausias trijų dešimtmečių Lietuvos tikslas buvo integruotis į Vakarų pasaulį politine, kultūrine ir ekonomine to žodžio prasme. Tačiau greta jo buvo iškeltas kitas didysis Lietuvos tikslas — teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė.

Выступление президента Литвы Гитанаса Науседы перед Сеймом
Prezidentas Gitanas Nausėda skaito metinį pranešimą, 2020 metų birželio 18 diena

Šalies vadovas teigė, kad gerovės valstybė prasideda ne nuo ekonominių ir socialinių rodiklių, o su pagarba, abipusiu pasitikėjimu, atsakomybe už bendrus interesus ir savitarpio pagalba. Prezidentas pabrėžė, kad tiek suvokimas, kad esi atsakingas ne tik už save, tiek pagarba esančiam kitoje mąstymo stovykloje, vis dar yra Lietuvos siekinys.

"Tik pasitikėdami vienas kitu galime įveikti Lietuvai kylančias išorines grėsmes. Žinome jas ir nuosekliai stipriname savo valstybės saugumą. Tačiau kartais atrodo, kad didžiausias mūsų priešas esame mes patys", — sakė prezidentas.

"Valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno"

Pasak prezidento, gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Anot jo, asmeniniai ir grupiniai interesai dominuoja beveik visose srityse.

"Dėl šių priežasčių pasisakiau prieš Seimo rinkimų kartelės mažinimą, nes žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas", — sakė jis.

Valstybės vadovas teigė, kad jį glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams.

"Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą — nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas — ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas — ne kritika dėl kritikos. Visų darbas — kurti bendrą gėrį", — sakė prezidentas.

Koronavirusas parodė, kas yra kas

Anot prezidento, koronaviruso pandemijos metu Lietuvos žmonės parodė pavyzdį, kaip bendrauti tarpusavyje, kaip gerbti ir prisiimti atsakomybę už bendrą būvį.

"Jūs sukūrėte dešimtis pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė bei organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stovintiems specialistams. Jūs drausmingai laikėtės karantino reikalavimų. Jūs vykdėte savo profesines pareigas ir tuo pat metu tvarkėtės su asmeniniais ir šeimyniniais rūpesčiais, kurie slėpėsi po žodžių junginiu "likite namuose". Jums už tai nuoširdžiai dėkoju", — sakė jis.

Jis sakė, kad šimtai tūkstančių žmonių buvo ištirti dėl koronaviruso, tačiau virusas savo ruožtu patikrino visus ir atskleidė visuomenės ir valstybės sistemos trūkumus.

Nausėda pažymėjo, kad koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus. Šalies vadovo teigimu, ekspertai ir pilietinė visuomenė išlaikė "viruso testą", parodydami savo profesionalumą ir atsidavimą.

Выступление президента Литвы Гитанаса Науседы перед Сеймом
Prezidentas Gitanas Nausėda skaito metinį pranešimą, 2020 metų birželio 18 diena

"Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą. Vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti gi savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti reikiamą įrangą. Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be biurokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi", — pareiškė jis.

Prezidentas pripažino, kad buvo vėluojama imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą medicinos įstaigose. Taip pat, pasak Nausėdos, stokojama ryžto ir vėluojama imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos sumos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės, pabrėžė šalies vadovas.

"Astravo AE yra ir mūsų dvylika metų trunkanti klaida"

Savo metiniame pranešime Nausėda pripažino, kad Baltarusijos AE yra Lietuvos klaida.

Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Василий Семашко

Anot jo, Vilnius imasi priemonių, kad iš trečiųjų šalių į Lietuvą nepatektų nesaugi elektra.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva ir toliau kels BelAE klausimą tarptautinėje bendruomenėje, reikalaudama atsakomybės, tačiau kartu pabrėžė, kad "vietinės reikšmės memorandumai" šiuo atveju nepadės.

"Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui. Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus", — sakė valstybės vadovas.

Užsienio politika

Kalbėdamas apie užsienio politiką, Lietuvos vadovas pabrėžė Vilniaus ir transatlantinių sąjungininkų santykių svarbą bei aktyvų šalies vaidmenį skatinant Rytų partnerystę.

"Santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį. Baltijos šalys dabar turi puikią progą pasitikrinti, ar tvirta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį", — sakė jis, komentuodamas bendradarbiavimą su Lenkija.

Выступление президента Литвы Гитанаса Науседы перед Сеймом
Prezidentas Gitanas Nausėda skaito metinį pranešimą, 2020 metų birželio 18 diena

Anot jo, šalių tarpusavio susitarimo paieškas palengvina ir tai, kad Baltijos šalys išeina iš BRELL energetinio žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija), kuris tariamai yra skirtas pakelti Baltijos šalių energetikos sistemų saugumą ir nepriklausomybę "į kokybiškai naują lygį".

Nausėda taip pat palankiai įvertino dialogo su Baltarusija atnaujinimą. Jis pabrėžė, kad Minsko suverenitetas atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Nesutarimai su Rusija dėl istorijos

Šalies vadovo teigimu, Lietuvos ir Rusijos santykiuose vis dar yra neįveikiamų kliūčių, kurios net sustiprėjo.

Nausėda patikino, kad Lietuva nesutiks su Kremliaus siekiu istoriją paversti "politikos tarnaite".

"Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX a. vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks — pernelyg brangiai mums tai kainavo", — mano prezidentas.

Apie korupciją

Prezidentas savo kalboje priminė skandalą Lietuvos teismų sistemoje, kuris pernai sukrėtė visą šalį. Valstybės vadovas pažymėjo, kad sistema dar neatsigavo nuo šios istorijos.

Prezidentas pareiškė, kad yra ir bus nepakantus nesąžiningiems teisėjams, ir pažadėjo užkirsti kelią "bandymams politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismus politinių interesų įnagiais ar įkaitais".

Komentuodamas situaciją su Seime dar nepaskirtų Konstitucinių ir Aukščiausiųjų teismų teisėjais jis teigė nesitaikstęs su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet mato geresnių kandidatų.

Be to, valstybės vadovas savo prioritetu pavadino skaidrius viešuosius pirkimus ir kovą su korupcija.

"Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms", — žadėjo prezidentas.

Pasako šalies vadovo, visuomenę piktina pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, tačiau tai yra neišvengiamas "ligos gydymo etapas". Anot jo, neatvėrus pūlinio, neįmanoma pašalinti infekcijos.

Tegai:
Seimas, korupcija, politika, koronavirusas, užsienio politika, metinis pranešimas, Gitanas Nausėda
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Maskva

Propaganda prieš naujienas: kodėl Vakarų žiniasklaida praranda savo pozicijas

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą

MIA "Rossija segodnia" pristatė tyrimą "Aštuonkojis 2.0. Koronavirusas Rusijoje", skirtą šalies įvaizdžiui Vakarų (ir ne tik) žiniasklaidoje. Šį kartą į tyrėjų akiratį pateko pandemija, o aprėptas buvo ne tik G7, bet ir Kinija, kurioje įvyko pirmasis ligos protrūkis.

Papildymas pasirodė gana sėkmingu, nes Kinijos žiniasklaidos statistika pateikė gana netikėtą pasaulio paveikslą, kurį transliavo Vakarų leidiniai.

Apskritai, "Aštuonkojis 2.0" nepateikė jokių ypatingų staigmenų: Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą.

Neabejotinu lyderiu čia tapo amerikiečiai — 58% publikacijų šia tema penkiose reikšmingiausiose (pagal auditorijos pasiekiamumą) Amerikos žiniasklaidose turėjo neigiama tonalumą. Toliau sekančioje Vokietijos žiniasklaidoje šis skaičius sudarė 44 proc., pas kanadiečius — 41 proc., o britus — 38 proc.

Tuo tarpu likusiuose trijuose "septyneto" valstybėse negatyvo dalia Rusijos atžvilgiu šia tema pastebima žemesnė: Japonijoje — 33 proc., Italijoje — 28 proc., Prancūzijoje — įspūdingas 21 proc.

Tiesa, ir pozityvo nebuvo daug — nuo vieno iki penkių procentų. Vienintelė išimtis yra Italija, kur net devyni procentai Rusijos ir koronaviruso paminėjimų buvo teigiami. Nesunku numanyti, kad būtent pagalba, kurią rusai suteikė italams kovojant su epidemija (siunčiant medicininius išteklius ir gydytojus), suteikė jų žiniasklaidai didesnę palankių publikacijų dalį.

Tačiau šiose skaičiuose įdomus kitas aspektas: jie aiškiai parodo aktualiausias dabartinės geopolitines tendencijas. Viena vertus, anglosaksai (tiek iš Senojo Pasaulio, tiek iš už vandenyno) išlieka antirusiškos atakos priešakyje, esant jos varomąja jėga. Tačiau iš kitos pusės — jie akivaizdžiai praranda net savo artimiausių sąjungininkų palaikymą, kurie bando išlaikyti neutralų požiūrį ir nepropoguoti rusofobijos, kas yra logiška: laikai pasikeitė ir kieme ne 2014-ieji.

Kartu skaičiai rodo, kokioje sunkioje — pirmiausia sau —  pozicijoje yra Vokietija. Aktyvi antirusiška lyderiaujančios Vokietijos žiniasklaidos pozicija aiškiai prieštarauja valstybinei-politinei linijai, kai Berlynas ne tik skatina ir gina bendrus projektus su Maskva, bet ir nuosekliai atsikrato pusiau okupacinės priklausomybės nuo JAV. Tačiau žiniasklaidos srityje akivaizdžiai išlieka griežtas svarbiausių leidinių pavaldumas ir besąlygiškas lojalumas nacionaliniams interesams ir Vašingtono viršenybei.

Kalbant apie konkrečias temas, kurios buvo naudojamos koronaviruso- antirusiškoje propagandoje, jos neišsiskyrė originalumu, vienaip ar kitaip veda prie dviejų seniai ir visiems gerai žinomų pagrindinių motyvų: Rusija eilini kartą žlūgsta, kaip niekad anksčiau, bet taip pat kelia didžiulę grėsmę visam pasauliui.

Visų pirma, buvo sukritikuota ir bendra situacija šalyje ir šalies sveikatos priežiūros sistemos būklė bei Rusijos valdžios veiksmai kovojant su COVID-19 — numatant, kad padėtis vėl laikosi ant plauko ir bet kurią akimirką gali žlugti. Kalbant apie grėsmę likusiai planetai, šiuo atveju taip pat nebuvo sugalvota nieko naujo: pagrindiniai kaltinimai — Maskvos vykdymo kampanija dezinformuojant apie pandemiją, iki to, kad Rusija klastingai įskiepija žmonijai apie rankų plovimo nenaudingumą.

Žinoma, Kinijos žiniasklaidoje ryškiai skiriasi problemos apšvietimo vaizdas, ir reikalas net ne 20% teigiamų publikacijų apie Rusiją kovos su koronavirusu kontekste ir neigiamų nebuvimu.

RT logotipas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Pagrindinis bruožas yra didelis straipsnių šia tema skaičius. Per peržvelgta laikotarpį — nuo kovo iki birželio — 5 populiariausiuose Kinijos žiniasklaidos šaltiniuose buvo paskelbta daugiau nei 1 200 straipsnių apie Rusijos konfrontaciją su epidemija. Palyginimui: per tą patį laikotarpį minimaliausias tekstų skaičius pasirodė Kanadoje — 238 vienetai, o kitų šešių šalių rodikliai svyravo tarp 371 (Italija) ir 470 (Japonija). Beje, amerikiečiai su savo 428 straipsniais yra penktoje sąrašo vietoje.

Gaunasi, kad per tris mėnesius Kinijos žiniasklaida paskelbė tema "Koronavirusas Rusijoje" beveik tris kartus daugiau medžiagos, nei atrodo galingiausia planetoje Amerikos žiniasklaida. Be to, verta priminti, kad 80% kinų iš jų buvo neutralaus informacinio pobūdžio, tai yra, daugiausia tai buvo tik naujienų pranešimai.

Būtų klaidinga priskirti tokį milžinišką skirtumą ypatingam Kinijos dėmesiui ir domėjimusi Rusijos reikalais. Atrodo, kad viskas yra daug paprasčiau ir banaliau: reikalas intensyvesniame pirmaujančių Kinijos žiniasklaidos priemonių darbe ir didesniame efektyvume, kurios apdoroja ir perduoda per save daug daugiau informacijos srautų nei jų kolegos iš Vakarų.

Iš tiesų, tai patvirtina Vakarų baimę dėl informacinės lyderystės praradimo. Žinoma, norint pateikti tai auditorijai, jie yra išpūsti iki anekdotinių formų, tačiau iš esmės turi pagrindo.

Kadaise Vakarai sukūrė masinės informacijos priemonę šiuolaikiniu jų supratimu, tapus besąlygišku lyderiu ir pavyzdžiu visiems kitiems. Žodžio laisvė ir informacijos skleidimas tapo vienu pagrindinių jos kozirių kovojant su ideologiniais ir geopolitiniais oponentais — ir buvo sėkmingai panaudoti.

Tačiau dabar mes matome augančią šios ne taip jau seniai atrodančios sistemos krizę.

Kuo toliau, tuo sunkiau Vakarų žiniasklaidai konkuruoti su "ne laisvojo pasaulio" žiniasklaida, nesvarbu, ar tai būtų Kinija, ar Rusija. Galite juoktis tiek, kiek norite dėl Amerikos ir Europos politikų skleidžiamos panikos apie "Kremliaus žiniasklaidos čiuptuvus", tačiau RT ir Sputnik išties sulaukia vis daugiau atgarsio socialiniuose tinkluose nei garsiausi ir įtakingiausi Europos naujienų šaltiniai. Daugiau nei 1200 Kinijos žiniasklaidos pranešimų, nukreiptų prieš mažiau nei 450 — iš amerikiečių tik vienos bei siauros temos bei ne pačiomis karšiausiomis šioms valstybėms, atspindi tą patį procesą.

Vakarų žiniasklaidai vis sunkiau ir sunkiau (palyginus su senesniais konkurentais) susitvarko su savo pagrindine funkcija - akumuliuoti ir pateikti auditorijai kuo įvairesnę informaciją. Tai taikoma ir medžiagos turiniui ir pateikimui.

Taip, Vakarai ir toliau laikosi "laisviausios, sąžiningiausios ir profesionaliausios spaudos" etiketės. Tačiau susiklosčiusi situacija, kaip su karaliaus drabužiais iš pasakos — vieną dieną ji tiesiog nustos veikti.

Tegai:
koronavirusas, propaganda, žiniasklaida, Kinija, JAV, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus