Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS, nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS

(atnaujinta 17:40 2020.06.19)
Pasak kariuomenės vado, su NASAMS sustiprėjusi Lietuvos oro gynyba "privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus"

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės Karines oro pajėgas pasiekė vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS, skelbia Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

Šios sistemos įsigytos iš Norvegijos. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS Lietuva pirko pagal ministerijos ir Norvegijos kompanijos "Kongsberg" 2017 metų spalio 26 dieną pasirašytą sutartį, kurios vertė yra 110 mln. eurų.

Sistemos pristatytos į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną. Skelbiama, kad įsigytos modernios oro gynybos priemonės priešo orlaivius galės naikinti kelių dešimčių kilometrų atstumu.

"Su šių sistemų atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

ПВО NASAMS для Вооруженных сил Литвы
Sistemos NASAMS pristatytos į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną

Be to, kariuomenės pranešime teigiama, kad NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse, naudojama net ir Baltųjų rūmų apsaugai. 

Atskleidžiama, kas sudaro įsigytąją sistemą: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt.

"Perkant šias sistemas modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą", — teigiama pranešime.

Be to, Norvegijoje praėjusių metų pabaigoje jau pradėtas specialistų rengimas darbui su naująja sistema pagal Norvegijos kariuomenės ir "Kongsberg Defence & Aerospace" gamyklos sudarytą metodiką ir programas. Tolimesnis rengimas persikelia į Lietuvą, kur norvegų specialistai su Lietuvos kariais tęs darbą pačiame Oro gynybos batalione.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą. 

Baltijos šalys dažnai ragina NATO partnerius stiprinti jų oro gynybą.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuva perka ginklus ir ragina aljanso partnerius nuolat likti regione, nes skleidžia mitą apie "Rusijos grėsmę" gyventojams. Tačiau būtent Vakarai telkia karinį kontingentą Rusijos pasienyje.

Maskva nuolat pabrėžia, kad Rusija nesiruošia nieko pulti, tačiau taip pat turi stiprinti saugumą, nes NATO karių skaičius prie Rusijos sienų sparčiai auga.

Tegai:
oro gynybos sistemos, Lietuvos kariuomenė, NASAMS
Dar šia tema
Amerikos "karo dievas" susilpnėjo dėl įsitikinimo savo nepažeidžiamumu
Kova su šešėliu: NATO paragino Lenkiją pavaizduoti aktyvią veiklą Baltijos šalyse
JAV skirs 175 mln. dolerių Baltijos šalių gynybai
Seimas

Seimas pateikė deputatų sąrašą, kurie turi izoliuotis

(atnaujinta 19:24 2020.11.24)
Anksčiau Seimas nusprendė padaryti pauzę dėl susiklosčiusios koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, įskaitant pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, užsikrėtė

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik.  Seimo kanceliarija pateikė sąrašą Seimo narių, galimai turėjusių didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, praneša parlamento spaudos tarnyba.

Šis sąrašas buvo pateiktas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris toliau tęsia epidemiologinį tyrimą ir informuoja asmenis apie būtinybę izoliuotis, nustatytą izoliacijos terminą ir kt.

Seimo kanceliarija neturi įgaliojimų spręsti dėl izoliacijos būtinybės ar jos terminų, todėl informacija apie narius, kurie "turėtų izoliuotis", yra netiksli.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Seimo nariai nepritarė nė vienam iš projekto straipsnių.

Už pirmą projekto straipsnį balsavo 70, prieš buvo vienas, susilaikė 25 Seimo nariai. Už antrą straipsnį buvo 58, prieš — 8, susilaikė 16 parlamentarų.

Savo ruožtu, Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis pareiškė, kad buvusi valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — "blokavo" projektą, todėl nepavyko patvirtinti net minimalios nuotolinio darbo galimybės.

"Buvo siūloma pradžioje pasitvirtinti tokią tvarką, kai diskusijos vyksta nuotoliniu būdu iš kabinetų, ir tik balsavimui ateitumėm į plenarinių posėdžių salę. Vėliau pasitvirtintumėm ir balsavimo būdą. Priimti projektą pritrūko balsų, nes jį blokavo valstiečiai. Suprasdami tokio projekto svarbą, jį savo balsais rėmė ir socdemai, ir darbiečiai ir mišrios grupės atstovai, bet net 17 daugumos atstovų jau yra saviizoliacijoje, dar kelių nebuvo balsavime ir priėmimui pritrūko vieno balso", — rašė jis.

Tuo tarpu NVSC atliko išsamų rizikos vertinimą ir nusprendė, kad izoliacija yra privaloma ne 14, o 11 Seimo narių. Pažymima, kad Gabrielius Landsbergio, Aušrinės Armonaitės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus rizika įvertinta kaip maža. Tai reiškia, kad jiems nereikia izoliuotis.

Tegai:
koronavirusas, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 1,1 tūkst. koronaviruso atvejų
Įrodyta, kad "Sputnik V" vakcina veiksminga daugiau nei 95 %
Pradėtas įgyvendinti vakcinacijos nuo koronaviruso priemonių planas
Lietuvos URM Linas Linkevičius

"Neaptarinėti, sėdint ant sofos": Lietuvos URM pakvietė į Abchaziją

(atnaujinta 18:45 2020.11.24)
Abchazijos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Linkevičių ir pažymėjo, kad jis gali "įnešti savo indėlį pripažindamas mūsų nepriklausomybę"

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Abchazijos užsienio reikalų ministras Dauras Kove pakvietė savo kolegą iš Lietuvos Liną Linkevičių aplankyti Abchaziją, kad jis asmeniškai įvertintų situaciją.

Tokiu būdu diplomatas socialiniame tinkle "Twitter" atsakė po Lietuvos užsienio reikalų ministro įrašu. Linkevičius parašė, kad visur, kur Rusija dislokuoja savo taikos palaikymo pajėgas, "padėtis tampa nepaprastai "stabili".

"Pone Linkevičiau, kviečiame jus į Abchaziją, kad galėtumėte iš tiesų įvertinti situaciją, o ne aptarinėti "sėdint ant sofos". Rusijos taikdarių dėka mūsų regione įmanoma išlaikyti stabilumą. Jūs, žinoma, galite įnešti savo indėlį pripažindamas mūsų nepriklausomybę", — atsakė Kove.

Po 2008 metų įvykių Rusija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos suverenitetą, tačiau diplomatiniai santykiai tarp Maskvos ir Tbilisio buvo nutraukti. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad dviejų buvusių Gruzijos autonomijų pripažinimas atspindi esamą tikrovę ir tai nebus peržiūrima.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Linas Linkevičius
Dar šia tema
Lietuva išplėtė sankcijas Baltarusijai
Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais
Greitosios pagalbos automobilis

Kaune startavo mobilios medikų komandos, kurios padės sergantiems COVID-19

(atnaujinta 17:12 2020.11.24)
Mobilią komandą sudarys šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Daugėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu, rizikos grupei priklausantiems ir namuose besigydantiems kauniečiams nuo šiol pagalbą teiks mobilios medikų komandos, praneša Kauno miesto savivaldybė.

Iš Kauno miesto poliklinikos personalo specialiai suburtos brigados padės užtikrinti nepertraukiamą specialistų priežiūrą. Tokiu būdu, siekiama sumažinti krūvį, tenkantį greitosios pagalbos ir ligoninių priimamuosiuose dirbantiems medikams.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, mobilios komandos suformuotos dėl greitosios pagalbos ir ligoninių priėmimo skyriuose dirbančių medikų krūvio.

"Jos stebės namuose ar globos įstaigoje nuo koronaviruso besigydančių rizikos grupei priskiriamų kauniečių sveikatos būklę ir priims atitinkamus sprendimus. Tai leis ir patiems gyventojams jaustis saugiau", — teigė Keras.

COVID-19 sergantis ir rizikos grupei priklausantis pacientas, pablogėjus sveikatos būklei ar pajutus naujų simptomų, turėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jiems nustačius, kad reikalinga kontaktinė konsultacija, galima bus paciento apžiūrai į namus ar globos įstaigą atsiųsti mobilią komandą. 

Ją sudarys šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas. Specialistai pas pacientus atvyks tą pačią dieną, kai kreipiamasi dėl pagalbos.

Tegai:
koronavirusas, Kaunas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Teks išgyventi: gydytojas perspėjo apie COVID-19 atvejų augimą Lietuvoje
PSO iškėlė kelių nulinių COVID-19 pacientų teoriją
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 1,1 tūkst. koronaviruso atvejų