Online seminaras Posovietinė erdvė tarp Rusijos ir Vakarų: kelio pasirinkimas buvusioms sovietinėms respublikoms

"Naikinantis potencialas": ekspertai įvardijo Rytų partnerystės tikslą

(atnaujinta 21:18 2020.06.21)
Ketvirtadienį portalas surengė "online" seminarą "Posovietinė erdvė tarp Rusijos ir Vakarų: kelio pasirinkimas buvusioms sovietinėms respublikoms"

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Tikrasis Rytų partnerystės programos tikslas yra Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos atitrūkimas nuo Rusijos, o ne jų suartėjimas su Europos Sąjunga, pažymėjo knygos "33 naivūs klausimai apie Rytų partnerystę" portalo "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Aleksandras Nosovičius ir portalo politikos apžvalgininkas Aleksejus Iljaševičius.

Онлайн-семинар Постсоветское пространство между Россией и Западом
Фото: Иван Макеев, ИД "Комсомольская правда"
"Online" seminaras "Posovietinė erdvė tarp Rusijos ir Vakarų: kelio pasirinkimas buvusioms sovietinėms respublikoms"

Ketvirtadienį "RuBaltic.ru" surengė "online" seminarą "Posovietinė erdvė tarp Rusijos ir Vakarų: kelio pasirinkimas buvusioms sovietinėms respublikoms". Jame dalyvavo politiniai veikėjai, žurnalistai ir politologai iš Baltarusijos, Latvijos, Moldovos, Rusijos ir Ukrainos.

"Programa parodė savo destruktyvų potencialą, tapusi Ukrainos krizės detonatoriumi. Rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys neturi narystės ES perspektyvos, nepriartina prie Europos standartų ir Europos gyvenimo kokybės", — pažymėjo Nosovičius.

Knygos autoriai situaciją palygina su Baltijos šalimis. Jie pažymi, kad respublikos pasitraukė iš TSRS sudėties kaip labai išsivysčiusios valstybės, turinčios unikalią pasaulio mastu aukštųjų technologijų pramonę radijo elektronikos, jūrų reikalų, branduolinės energijos srityje, o kaip ES dalis yra "technologiškai atsilikusios ekonomikos, kurios specializuojasi smulkų intelektualinių paslaugų srityje".

Knyga sukėlė plačią diskusiją tarp ekspertų. Daugelis pabrėžė, kad ES reikalinga ši programa, jog posovietinės šalys atsitrauktų nuo Rusijos, taip pat atkreipė dėmesį į projekto beprasmiškumą.

Онлайн-семинар Постсоветское пространство между Россией и Западом
Фото: Иван Макеев, ИД "Комсомольская правда"
"Online" seminaras "Posovietinė erdvė tarp Rusijos ir Vakarų: kelio pasirinkimas buvusioms sovietinėms respublikoms"

Taigi, partijos "Latvijos rusų sąjunga" pirmininkas Miroslavas Mitrofanovas Rytų partnerystę pavadino Lenkijos ir Baltijos valstybių atkaklumo plėtoti santykius su buvusiomis TSRS respublikomis pasekme. Anot jo, po įstojimo į ES šios šalys paprašė leisti joms kontroliuoti posovietinę erdvę.

Savo ruožtu, Atstovų rūmų deputatas, Nuolatinės užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Olegas Gaidukevičius pareiškė, kad tai yra geopolitinis projektas, kuriuo siekiama susilpninti Rusijos įtaką posovietinėje erdvėje, tuo tarpu Europos Sąjunga nesprendžia Rytų partnerystės šalių problemų.

"Yra tik integracijos iliuzija. Šiuo atžvilgiu Baltarusija mato Rytų partnerystę kaip savo pozicijos išreiškimo platformą ir, jei įmanoma, naudoja ją ekonominiais tikslais, pirmiausia siekdama pagerinti ekonominį bendradarbiavimą su ES", — paaiškino Baltarusijos deputatas.

Knygos autoriai pareiškė, kad Baltarusija ir Armėnija labiausiai domina Briuselį ir Vašingtoną, nes šioms šalims daromas toks pat spaudimas kaip ir anksčiau Moldovai ir Ukrainai. Pažymima, kad iš jų reikalaujama pasirinkti — prisijungti prie senosios vienpolės pasaulio tvarkos ar dalyvauti statant naują.

"Prisijungimas prie tokios pasaulio tvarkos praktikoje reiškia virsmą kultūrine, ekonomine ir demografine kolonija. Aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės programoje lemia būtent tokį rezultatą", — sakoma pranešime spaudai.

Rytų partnerystės viršūnių susitikimas vyko vaizdo konferencijos formatu birželio 18 dieną. Jame dalyvavo ES institucijų vadovai, valstybių narių lyderiai ir Rytų partnerystės šalių atstovai. Programa vienija ES šalis ir šešias Rytų Europos šalis: Moldovą, Armėniją, Gruziją, Baltarusiją, Azerbaidžaną ir Ukrainą.

Tegai:
Ukraina, Moldova, Gruzija, Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltijos šalys, ES, Rusija, Rytų partnerystė
Dar šia tema
Mirtis iš Rytų partnerystės: Lietuvos užsienio reikalų ministrą nuspręsta paaukoti
Nausėda paaiškino, ko šiuo metu reikia Rytų partnerystei
Ekspertas: Rytų partnerystės klausimu Lietuva yra nepakaltinama ir nepasimoko
Lietuva demonstruoja lyderystę siūlydama strateginę viziją Rytų partnerystės regionui
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Putinas palaikė aukščiausiojo lygio susitikimo "branduolinio penketo" idėją

(atnaujinta 13:46 2020.07.12)
Jo manymu, reikia pokalbio apie taikos palaikymo, pasaulinio ir regioninio saugumo stiprinimo, strateginių ginklų kontrolės problemas, taip pat apie bendras pastangas kovoti su terorizmu, ekstremizmu ir kitomis didelėmis problemomis bei grėsmėmis

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas apie idėją surengti penkių nuolatinių JT saugumo tarybos narių viršūnių susitikimą, teigė, kad tarptautiniuose reikaluose susikaupė daug neaiškumų, kuriems reikia šių šalių dėmesio, toks susitikimas bus paklausus ir naudingas, praneša RIA Novosti.

Naujausių priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 kovos ekipažai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

"Tarptautiniuose reikaluose susikaupė labai daug neaiškumų, kuriems reikia nuolatinio pirmaujančių pasaulio šalių dėmesio, oficialių branduolinių valstybių. Todėl toks susitikimas, mano manymu, yra savalaikis, tinkamas ir būtų naudingas", — sakė Putinas.

Birželio mėnesį Rusijos Federacijos prezidentui kilo idėja surengti "branduolinio penketo" šalių — penkių nuolatinių JT saugumo tarybos narių (Rusija, JAV, Kinija, Didžioji Britanija ir Prancūzija) viršūnių susitikimą.

Jo manymu, reikia pokalbio apie taikos palaikymo, pasaulinio ir regioninio saugumo stiprinimo, strateginių ginklų kontrolės problemas, taip pat apie bendras pastangas kovoti su terorizmu, ekstremizmu ir kitomis didelėmis problemomis bei grėsmėmis.

Susidomėjimą tokiu susitikimu išreiškė visi grupės nariai. Rusijos užsienio reikalų ministerija sakė, kad sprendimas dėl penketo branduolinio lygio susitikimo datos ir vietos bus priimtas suderinus darbotvarkę.

Tegai:
susitikimas, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Putinas paaiškino, kaip Konstitucijos pataisomis bus išvengta TSRS klaidų
Porošenka susipyko su Rados deputate dėl Putino pasveikinimo
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 08:07 2020.07.12)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą

Paskelbtas didelio gaisro JAV karinio jūrų laivyno desantiniame laive vaizdo įrašas

(atnaujinta 08:15 2020.07.13)
Daugiau nei 20 žmonių buvo sužeista, jie yra vietinėje ligoninėje. Taip pat pranešama, kad laive yra daugiau kaip 3500 tonų kuro

Gaisras kilo desantiniame laive "USS Bonhomme Richard" (LHD 6). Gaisro vaizdo įrašas paskelbtas YouTube.

Incidentas įvyko jūreivystės bazėje San Diege sekmadienį 8:30 valandą (18:30 val. Lietuvos laiku).

Ekipažą sudaro yra apie tūkstantis žmonių, tačiau avarijos metu laive buvo apie 160 jūreivių.

Dėl to 17 kariškių ir keturi civiliai buvo išvežti į vietinę ligoninę. Jų gyvybei pavojaus nėra.

Kaip JAV Ramiojo vandenyno flotilės vado atstovas, admirolas Philipas Sobekas, desantiniame laive gaisras prasidėjo ne dėl sprogimo, o greičiau gaisras paskatino detonaciją.

Pasak Sobeko, gaisras kilo apatiniame krovinių denyje, kur saugoma jūrinė įranga. Gaisro priežastys tiriamos.

Laive yra ndaugiau nei 3700 tonų kuro, dabar ugniagesiai bando užkirsti kelią jo užsidegimui.

Kaip CNN pasakojo San Diego ugniagesių vadovas Colinas Colinas Stowellas, gaisras gali tęstis kelias dienas, o laivas dega prie vaterlinijos. Nepaisant to, kaip tikisi Sobekas, laivą vis tiek galima išgelbėti.

Tegai:
gaisras, laivas, JAV