Online seminaras Posovietinė erdvė tarp Rusijos ir Vakarų: kelio pasirinkimas buvusioms sovietinėms respublikoms

"Naikinantis potencialas": ekspertai įvardijo Rytų partnerystės tikslą

(atnaujinta 21:18 2020.06.21)
Ketvirtadienį portalas surengė "online" seminarą "Posovietinė erdvė tarp Rusijos ir Vakarų: kelio pasirinkimas buvusioms sovietinėms respublikoms"

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Tikrasis Rytų partnerystės programos tikslas yra Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos atitrūkimas nuo Rusijos, o ne jų suartėjimas su Europos Sąjunga, pažymėjo knygos "33 naivūs klausimai apie Rytų partnerystę" portalo "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Aleksandras Nosovičius ir portalo politikos apžvalgininkas Aleksejus Iljaševičius.

Онлайн-семинар Постсоветское пространство между Россией и Западом
Фото: Иван Макеев, ИД "Комсомольская правда"
"Online" seminaras "Posovietinė erdvė tarp Rusijos ir Vakarų: kelio pasirinkimas buvusioms sovietinėms respublikoms"

Ketvirtadienį "RuBaltic.ru" surengė "online" seminarą "Posovietinė erdvė tarp Rusijos ir Vakarų: kelio pasirinkimas buvusioms sovietinėms respublikoms". Jame dalyvavo politiniai veikėjai, žurnalistai ir politologai iš Baltarusijos, Latvijos, Moldovos, Rusijos ir Ukrainos.

"Programa parodė savo destruktyvų potencialą, tapusi Ukrainos krizės detonatoriumi. Rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys neturi narystės ES perspektyvos, nepriartina prie Europos standartų ir Europos gyvenimo kokybės", — pažymėjo Nosovičius.

Knygos autoriai situaciją palygina su Baltijos šalimis. Jie pažymi, kad respublikos pasitraukė iš TSRS sudėties kaip labai išsivysčiusios valstybės, turinčios unikalią pasaulio mastu aukštųjų technologijų pramonę radijo elektronikos, jūrų reikalų, branduolinės energijos srityje, o kaip ES dalis yra "technologiškai atsilikusios ekonomikos, kurios specializuojasi smulkų intelektualinių paslaugų srityje".

Knyga sukėlė plačią diskusiją tarp ekspertų. Daugelis pabrėžė, kad ES reikalinga ši programa, jog posovietinės šalys atsitrauktų nuo Rusijos, taip pat atkreipė dėmesį į projekto beprasmiškumą.

Онлайн-семинар Постсоветское пространство между Россией и Западом
Фото: Иван Макеев, ИД "Комсомольская правда"
"Online" seminaras "Posovietinė erdvė tarp Rusijos ir Vakarų: kelio pasirinkimas buvusioms sovietinėms respublikoms"

Taigi, partijos "Latvijos rusų sąjunga" pirmininkas Miroslavas Mitrofanovas Rytų partnerystę pavadino Lenkijos ir Baltijos valstybių atkaklumo plėtoti santykius su buvusiomis TSRS respublikomis pasekme. Anot jo, po įstojimo į ES šios šalys paprašė leisti joms kontroliuoti posovietinę erdvę.

Savo ruožtu, Atstovų rūmų deputatas, Nuolatinės užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Olegas Gaidukevičius pareiškė, kad tai yra geopolitinis projektas, kuriuo siekiama susilpninti Rusijos įtaką posovietinėje erdvėje, tuo tarpu Europos Sąjunga nesprendžia Rytų partnerystės šalių problemų.

"Yra tik integracijos iliuzija. Šiuo atžvilgiu Baltarusija mato Rytų partnerystę kaip savo pozicijos išreiškimo platformą ir, jei įmanoma, naudoja ją ekonominiais tikslais, pirmiausia siekdama pagerinti ekonominį bendradarbiavimą su ES", — paaiškino Baltarusijos deputatas.

Knygos autoriai pareiškė, kad Baltarusija ir Armėnija labiausiai domina Briuselį ir Vašingtoną, nes šioms šalims daromas toks pat spaudimas kaip ir anksčiau Moldovai ir Ukrainai. Pažymima, kad iš jų reikalaujama pasirinkti — prisijungti prie senosios vienpolės pasaulio tvarkos ar dalyvauti statant naują.

"Prisijungimas prie tokios pasaulio tvarkos praktikoje reiškia virsmą kultūrine, ekonomine ir demografine kolonija. Aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės programoje lemia būtent tokį rezultatą", — sakoma pranešime spaudai.

Rytų partnerystės viršūnių susitikimas vyko vaizdo konferencijos formatu birželio 18 dieną. Jame dalyvavo ES institucijų vadovai, valstybių narių lyderiai ir Rytų partnerystės šalių atstovai. Programa vienija ES šalis ir šešias Rytų Europos šalis: Moldovą, Armėniją, Gruziją, Baltarusiją, Azerbaidžaną ir Ukrainą.

Tegai:
Ukraina, Moldova, Gruzija, Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltijos šalys, ES, Rusija, Rytų partnerystė
Dar šia tema
Mirtis iš Rytų partnerystės: Lietuvos užsienio reikalų ministrą nuspręsta paaukoti
Nausėda paaiškino, ko šiuo metu reikia Rytų partnerystei
Ekspertas: Rytų partnerystės klausimu Lietuva yra nepakaltinama ir nepasimoko
Lietuva demonstruoja lyderystę siūlydama strateginę viziją Rytų partnerystės regionui
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Balsavimas, archyvinė nuotrauka

Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje paskelbti prieštaraujantys Konstitucijai

(atnaujinta 16:36 2021.04.19)
Tuo tarpu Seimo pirmininkė pareiškė, kad pati tokių rinkimų idėja nėra klaidinga, todėl reikėtų susitarti dėl atitinkamos pataisos

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja respublikos Konstitucijai. Tai nurodyta teismo sprendime.

Tiesioginiai Lietuvos mero rinkimai buvo įvesti 2015 metais. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Anksčiau juos rinkdavo savivaldybių tarybos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nenustebino. Tačiau ji abejoja, ar pati tiesioginių mero rinkimų idėja yra klaidinga.

Parlamento vadovė nurodė, kad tiesioginius rinkimus palaiko iki 80 procentų gyventojų, o aktyvumas padidėjo.

"Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą",— Facebook rašo Seimo pirmininkė.

Tuo pačiu Čmilytė-Nielsen pažymi, kad yra keletas "niuansų". Visų pirma, savivalda gali virsti uždara "kunigaikštyste".

"Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai", — sakė ji.

Seimo pirmininkė kviečia visas politines jėgas aptarti šį klausimą ir susitarti dėl Lietuvos Konstitucijos pataisos.

"Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio", — apibendrino ji.

Savo ruožtu "šešėlinis ministras pirmininkas", opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad "valstiečiai" palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją ir pasisako už jų įteisinimą, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.

Pasak Karbauskio, gebėjimas išsirinkti sau merą padidina ir pasitikėjimą vietos valdžia, didėja ir merų atsakomybė gyventojams.

"Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei", — pareiškė jis.

LVŽS lyderis pažymėjo, kad 2014 metais, Kai buvo priimtas sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų, jį palaikė maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

"Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta", sako Karbauskis.

 Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams", – nurodo politikas.

Tegai:
rinkimai
Lietuvos policija

Lietuvoje šiemet registruota 23% mažiau nusikalstamų veiklų

(atnaujinta 14:57 2021.04.19)
Tačiau sausio-kovo mėnesiais padaugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis skaičius

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užregistruota 9311 nusikalstamų veikų (t.y. 23,5 proc. mažiau nei pernai, per tą patį laikotarpį), ištirta 64,3 proc. visų nusikalstamų veikų, tai rodo Informatikos ir ryšių departamento duomenys.

Kaip pabrėžiama, sumažėjo automobilių vagysčių (64 proc.), viešosios tvarkos pažeidimų (42 proc.), plėšimų (42 proc.), vagysčių (42 proc.), nesunkių sveikatos sutrikdymų (38 proc.), turto sunaikinimo atvejų (37 proc.), nužudymų (7 nužudymais, arba 29 proc. mažiau), fizinio skausmo sukėlimo (24 proc.), sunkių sveikatos sutrikdymų (23 proc.), sukčiavimų (22 proc.), grasinimų nužudyti (8 proc.), sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (3,5 proc.).

Tuo tarpu, per tris mėnesius registruotas analogiškas nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičius kaip pernai per tą patį laikotarpį.

Be to, sausio-kovo mėnesiais padaugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis (24 proc.) skaičius. Eismo įvykiuose žuvo 37 žmonės (14 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį).

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, iki balandžio 18 dienos šalies keliuose įvyko 488 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės (28 proc. mažiau), sužeista 561 žmogus (27 proc. mažiau).

Taip pat buvo priminta, kad mažiau nusikaltimų buvo registruota ir praėjusiais metais. 2020 metais registruota 46 306 nusikalstamų veikų (t.y. 10 proc. mažiau nei 2019 metais).

Tegai:
nusikalstamumas, policija, Lietuva
Dar šia tema
Švenčionių rajone po savadarbėmis akėčiomis rastas miręs vyras
Pas girtą Lietuvos gyventoją rastas aparatas naminukei gaminti
Šiuo metu Lietuvoje vakcinuota beveik 40 procentų pareigūnų