BelAE

Konservatorius pasipiktino Lietuvos politiko teiginiais apie BelAE

(atnaujinta 13:16 2020.06.22)
Pavilionis pareiškė, kad Palucko nuomonė apie Baltarusijos atominę elektrinę iš tikrųjų reiškia paramą "Kremliaus projektui"

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Konservatorius Žygimantas Pavilionis apkaltino Lietuvos socialdemokratų partijos lyderį Gintautą Palucką tuo, kad jis stumia prie sprendimų, galinčių "nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus".

Apie BelAE su įkyrių musių atkaklumu
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Deputatas pasipiktino socialdemokratų lyderio teiginiu apie įstatymą dėl elektros energijos nepirkimo iš šalių, kuriose yra "nesaugios" atominės elektrinės. Anot jo, Paluckas iniciatyvą pavadino "beprasme" ir pasiūlė pirkti elektrą iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Pavilionio teigimu, politiko pasiūlymas prilygsta tam, kad jis nori Lietuvos pinigais padėti Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai "plėsti šį atominį monstrą iki galimai keturių reaktorių". Konservatorius daro prielaidą, kad tokiu atveju Vilnius gali atsidurti "politinėje Kremliaus įtakoje", bus sustabdyta tinklų sinchronizacija su Europa, o "vieną gražią dieną Lietuva gali būti nušluota nuo Žemės paviršiaus".

"Savo pasisakymais ir jau ne pirmą kartą Paluckas ragina pažeisti ne tik šį įstatymą, bet ir 2017 metų Nacionalinę saugumo strategiją, kur Astravas įvardytas kaip keliantis grėsmę Lietuvos gyventojams ir aplinkai, taip pat 2017 metų birželio 15 d. Seime priimtą įstatymą dėl "Dėl branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai". Taigi, Paluckas ragina palaikyti Kremliaus projektą, kuris yra valstybiniu, aukščiausiu įmanomu lygiu įvardytas kaip "nacionalinio saugumo grėsmė", — parašė jis savo Facebook paskyroje.

Baigdamas Pavilionis pavadino Palucką opozicinio Lietuvos politiko Algirdo Paleckio bendražygiu ir iškėlė klausimą, ar ne laikas prokuratūrai susidomėti jo pareiškimais.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau kai kurie Lietuvos politikai, ypač konservatorių partijos "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" atstovai, surengė piketą prie Latvijos ambasados, kad įtikintų kaimynus parodyti solidarumą su Vilniaus pozicija dėl šalia Astravo statomos elektrinės — atsisakytų pirkti elektrą iš jos.

Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis pareiškė, kad Varšuva palaiko Lietuvos poziciją BelAE atžvilgiu. Tačiau jis pridūrė, kad Lietuva ir Lenkija pasisako už "kuo glaudesnį bendradarbiavimą su Baltarusija — tiek ekonominį, tiek politinį".

Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinė yra saugi, ir tai patvirtino tarptautiniai ekspertai. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos atominės elektrinės saugos klausimas jam yra svarbesnis nei Lietuvai, Lenkijai ar Vokietijai, nes šio objekto svarba Baltarusijos saugumui ir ekonomikai užtikrinti yra "tiesiog didžiulė".

Be to, Baltarusijos vadovas pasakė, kad Vilnius ir Varšuva vis tiek pirks elektrą iš elektrinės.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Gintautas Paluckas, Žygimantas Pavilionis, Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (353)
Dar šia tema
Linkevičius su Baltarusijos užsienio reikalų ministru aptarė Astravo AE klausimus
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai patvirtino kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose 

(atnaujinta 14:11 2020.07.13)
TS-LKD rinkimų sąrašą ves Ingrida Šimonytė, antra vieta atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui, trečia — Laurynui Kasčiūnui

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba patvirtino galutinį partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą. Apie tai praneša partijos spaudos tarnyba. 

TS-LKD kandidatų į Seimą sąrašo pirma pozicija, kuri nėra keičiama, deleguota parlamentarei, buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Antra vieta, kuri taip pat nėra reitinguojama, atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui.

Trečioje sąrašo vietoje liko Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje — Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, penktoje — Paulius Saudargas. Šeštoje rinkimų sąrašo vietoje — Arvydas Anušauskas, septintoje — Agnė Bilotaitė, aštuntoje — Audronius Ažubalis, devintoje — Jurgita Šiugždinienė, o dešimtuką uždaro Jurgis Razma.

Tvirtindama galutinį sąrašą, partijos vadovybė priėmė sprendimą į aukštesnes pozicijas kilstelėti TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovę dr. Jurgitą Šiugždinienę, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovą Andrių Vyšniauską, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoją Jurgitą Sejonienę bei visuomeninės organizacijos "Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga" vadovą Gvidą Rutkauską.

Kartu su TS-LKD rinkimuose dalyvaus ir į partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą taip pat buvo įtraukti žurnalistė ir visuomenininkė Liudvika Pociūnienė bei karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis.

TS-LKD sąrašą užbaigs 141-uoju numeriu įrašytas TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio tarptautinių santykių ir ES politikos patarėjas Matas Maldeikis.

"Stengiamės gerbti partijos valią, kuri buvo išreikšta vidinio reitingavimo metu. Kiekvienas atskirai ir visi bendrai yra svarbūs, ir visi yra verti pirmos vietos. Esame ta šluota iš virbų, kurie yra kartu, kad galėtų šluoti. Kartu siekėme, kad sąrašo pirmame dvidešimtuke būtų maksimalus skaičius ir itin kompetentingų mūsų bendruomenės narių moterų. Tikime, kad tiksliau visuomenės sudėtį atspindinti parlamento sudėtis leistų priimti labiau subalansuotus sprendimus", — sąrašo korekcijų logiką komentavo TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.

TS-LKD taryba patvirtino likusius kandidatus vienmandatėse apygardose: Mažeikių apygardoje — vicemerę Liną Rimkienę, Mėguvos apygardoje — Palangos miesto tarybos narį Mindaugą Skritulską, į Danės apygardą perkeltas TS-LKD Klaipėdos skyriaus lyderis, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, o Baltijos apygardoje patvirtintas Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius. Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje kandidatuos Kristijonas Bartoševičius. Visi kiti vienmandatininkai buvo patvirtinti TS-LKD Tarybos.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Andžejus Duda

Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą

(atnaujinta 10:55 2020.07.13)
Lietuvoje buvo vienintelė vieta balsuoti — Lenkijos ambasadoje, Vilniuje, iš viso balsavo daugiau nei 400 rinkėjų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Opozicinės "Pilietinės koalicijos" atstovas Rafalas Tšaskovskis surinko absoliučią daugumą balsų tarp Vilniuje balsavusių Lenkijos piliečių, tačiau pralaimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, praneša WNP.pl.

Кандидат в президенты Польши Рафал Тшасковский, 12 июля 2020 года
© REUTERS / AGENCJA GAZETA
Rafalas Tšaskovskis

Praėjusį sekmadienį Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Paskutiniame balsavimo etape dalyvavo dabartinis valstybės vadovas Andžejus Duda ir jo konkurentas Tšaskovskis.

Lietuvoje vienintelė rinkimų apylinkė buvo įsteigta prie Lenkijos ambasados, ​​Vilniuje. Pranešama, kad Tšaskovskis Lietuvoje gavo 352 lenkų balsus, o Dudą palaikė 129 žmonės.

Andžejus Duda laimi Lenkijos prezidento rinkimus pagal 99,97 proc. rinkimų komisijų protokolų, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos rinkimų komisijos vadovą Silvesterį Marciniaką.

"Kol kas negauti 9 protokolai. 27 222 rinkimų apygardų protokolų duomenys, tai yra 99,97 %, rodo, kad už Andžejų Dudą balsavo 51,21 % rinkėjų, o už Rafalą Tšaskovskį — 48,79 % rinkėjų", — sakė Marciniakas.

Jis paaiškino, kad balsavimo protokolai dar nebuvo pateikti iš balsavimo vietų Belgijoje ir JK.

Tegai:
Lenkija, Andrzejus Duda
Sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka

Paskelbtas bendras judėjimo paslaugų Vilniuje pavadinimas

(atnaujinta 14:18 2020.07.13)
Sostinėje gerėja kelionių viešuoju transportu kokybė, tiesiami dviračių takai, kurie per keletą artimiausių metų mieste sudarys nenutrūkstamą tinklą, gerinama pėsčiųjų infrastruktūra, pristatytas kilpinis eismo reguliavimas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Vilnius siūlo įvairių būdų judėjimui po miestą ir pristato visus juos sujungiantį pavadinimą JUDU, rašoma SĮ "Susisiekimo paslaugos" pranešime.

Judumo pokyčiai sostinėje įvairūs — gerėja kelionių viešuoju transportu kokybė, tiesiami dviračių takai, kurie per keletą artimiausių metų mieste sudarys nenutrūkstamą tinklą, gerinama pėsčiųjų infrastruktūra, pristatytas kilpinis eismo reguliavimas.

"Vilniuje vyksta daugybė veiklų, kad žmonės po miestą keliautų patogiai ir galėtų laisvai rinktis, kaip judėti. Tačiau judumo paslaugos iki šiol neturėjo vienijančios grandies, bendro vizualinio identiteto. Tikslas turėti ne padrikai teikiamas paslaugas, o vieningą ir kokybišką jų tinklą, kuris ir sukuria didesnį darnumą, eismo pasiskirstymą, daugiau erdvės miestiečiams. Visa tai Vilniuje apjungs JUDU — jis suvienys skirtingus keliavimo būdus "po vienu skėčiu", — sako SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorė Modesta Gusarovienė.  

JUDU ženklinimą miestiečiai palaipsniui matys skirtingose vietose — pavyzdžiui, ant miesto autobusų ir troleibusų, stotelių ir dviratininkų švieslentėse, viešojo transporto ekranuose, maršrutų schemose, paženklinti bus dviračių stovai ir atsirasiančios saugyklos, "Statyk ir važiuok", taip pat planuojamos

multimodalinės aikštelės, JUDU planuojama vadinti naują elektroninio bilieto sistemą ir kitas su judumu susijusias paslaugas. Be to, JUDU ženklinimas bus matomas visoje "Susisiekimo paslaugos" klientų informavimo, viešinimo medžiagoje.

Pranešama, jog per keletą metų Vilniuje atnaujinta daugiau nei pusė viešojo transporto parko, atnaujinimas vyks ir toliau. Be to, plečiamas A juostų tinklas, jog kelionės autobusais ir troleibusais būtų ne tik komfortiškos, bet ir greitos. A juostos Vilniuje šiuo metu sudaro 36 km, o iki 2022 metų jų tinklas mieste turėtų viršyti 46 km.

Be to, per pastaruosius 4 metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta daugiau kaip 50 km dviračių takų, iš viso mieste jų daugiau kaip 93 km.

Tegai:
Susisiekimo paslaugos, Vilnius
Dar šia tema
Įvardyta, kokie pokyčiai laukia vairuotojų nuo liepos mėnesio
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: ką turi žinoti vairuotojai?
Vilniaus Senamiestyje eismo tvarką stebės specialios kameros