Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

"Einu į Seimą": Venckienė pasidalino ateities planais

(atnaujinta 10:53 2020.06.23)
Pirmadienio popietę Venckienės "Facebook" paskyroje pasirodė pranešimas apie galimus jos planus dalyvauti Seimo rinkimuose

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė pareiškė, kad ketina dalyvauti ateinančiuose Seimo rinkimuose. 

Netikėtas pranešimas apie Venckienės planus jos "Facebook" paskyroje pasirodė pirmadienio popietę.

"Einu i Seimą", — parašė buvusi teisėja.

Tačiau kartu lieka neaišku, ar ji tikrai ketina dalyvauti rinkimuose, ar tiesiog "eis į Seimą". Apie partiją, prie kurios ji galbūt prisijungė, taip pat nekalbama.

Tačiau buvusios seimūnės sekėjai jau spėjo ją pasveikinti.

"Šaunuolė, palaikau Jus ir Jūsų sprendimą", — rašo Daiva Kazakeviciute.

"Kokias kančias teko patirti šiai dorai, sąžiningai moteriai.Visada palaikėm ir palaikysim", — rašo Dalė Besasparienė.

"Mano didžiausia svajonė, kad net tik Jūs būtumete Seime, bet kad būtumėte sekanti Prezidentė! O dabar dauguma dabartinių Seimūnų ir kitų, ypač Teisėtvarkoje/Teisėsaugoje tesugeba tik atlyginimą su priedais pasiimti", — pasidalino mintimis Liuda Valiauga

Seimo rinkimai šiemet vyks spalio 11 dieną.

Neringa Venckienė — Lietuvos teisininkė, buvusi teisėja ir politikė. 2012 metais Venckienė buvo išrinkta į Seimą pagal partijos "Drąsos kelias" sąrašą. 2014 metais apkaltos tvarka ji pašalinta iš Seimo už priesaikos sulaužymą.

Venckienės byla

Venckienės šeimą labai paveikė nagrinėjama pedofilijos byla. Venckienė yra nepilnametės Deimantės Kedytės, tapusios pedofilų auka, teta.

Neringos brolis Drąsius Kedys pradėjo kovą su pareigūnais, kurie prievartavo dukrą, tačiau mirė keistomis aplinkybėmis. Deimantė kurį laiką gyveno su teta, tačiau vėliau teismas nutarė, kad mergaitė turi būti grąžinta motinai, kuri, kaip įtariama, atidavė vaiką seksualiniam išnaudojimui. 2012 metų gegužę, įsikišus teisėsaugos pareigūnams, mergaitė buvo paimta iš namų Garliavoje, kur gyveno su teta ir seneliais, ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. Nuo tada nežinoma nei Stankūnaitės, nei Deimantės buvimo vieta.

Neringa Venckienė 2013 metais išvyko su sūnumi Karoliu į JAV. Lietuvoje ji buvo apkaltinta pasipriešinimu teisėsaugai.

2019 metų rudenį JAV išdavė Venckienę Lietuvai ir šių metų sausį jai pateikti kaltinimai, už kuriuos gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Venckienė anksčiau skelbė, kad dešimt metų Lietuvos valdžia nepateikė realių jos kaltės įrodymų, o Lietuvos prokurorai nuo pat pradžių stengėsi sušvelninti pedofilijos skandalą.

Gegužės pabaigoje Panevėžio apylinkės teismas surengė posėdį Venckienės byloje, po to surengtas dar vienas posėdis. Ji kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja neprisipažino kaltės.

Birželio 15 dieną Panevėžio apygardos teismas sušvelnino kardomąją priemonę buvusiai teisėjai. Teismas nusprendė kaltinamajai taikytą sustiprintą priežiūrą pakeisti švelnesne priemone — įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
Neringa Venckienė, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (33)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE

(atnaujinta 13:13 2020.07.14)
Pasak jo, nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po apsilankymo Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo Twitter paskyroje paskelbė pranešimą baltarusių kalba.

Pažymima, kad pranešime šalies vadovas ragina nepaleisti Astravo AE.

"Baltarusiai patyrė skaudžias Černobylio pasekmes, todėl kreipiuosi į Baltarusijos vadovus, raginu nepaleisti Astravo AE, nes ji neatitinka Europos Sąjungos (ES) streso testų reikalavimų, ir nesukelti pavojaus Baltarusijos ir kaimyninių šalių gyventojams. Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE poreikiams", — rašė jis.

​Anksčiau Gitanas Nausėda pareiškė, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui.

Prezidentas įsitikinęs, kad nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams. Nausėda mano, kad Černobylio katastrofos padarinius "skaudžiai patyrusi Baltarusija neišmoko pamokos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. 

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Kita vertus, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltijos šalių vienybė braška: Nausėda parodė, kas Lietuvai yra svarbiau
Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra iš Astravo AE nepatektų į ES rinką
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu
Vilniaus rajono gyventojams bus dalinamos kalio jodido tabletės
Auksinės teisingumo svarstyklės, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus

(atnaujinta 12:30 2020.07.14)
Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT), ambasadorius Andrius Krivas pasmerkė Rusijos Federacijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylą nagriėjusius Lietuvos teisėjus ir prokurorus, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).

Diplomatas šį pareiškimą padarė Žmogaus teisių tarybos 44-osios sesijos interaktyvaus dialogo su JT specialiuoju pranešėju teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams Diego García-Sayán metu.

"Rusijos sprendimas iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą, laikytinas politiškai motyvuotu atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams. Tokie veiksmai negali būti toleruojami", — sakė Krivas.

Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų.

Sausio 13-osios byla

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Joje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Po nuosprendžio paskelbimo Lietuvoje Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismo teisėjams, vykdantiems bylos nagrinėjimą. Įtariama, kad jie priėmė sąmoningai nepagrįstą nuosprendį, nes įvykiai įvyko tuo metu, kai Lietuva buvo TSRS dalis, o sovietų kariuomenė vykdė tarnybinę pareigą, veikdama pagal savo šalies įstatymus.

Tuo pat metu Lietuva kreipėsi į Europos Parlamentą tvirtindama, kad Maskva persekioja jos piliečius. EP paragino Rusiją nutraukti baudžiamąją bylą. Rezoliucijoje teigiama, kad jis yra "politiškai motyvuotas" ir gali paskatinti bandymus piktnaudžiauti Interpolo duomenimis, taip pat kitais dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais.

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
prokurorai, teisėjai, Sausio 13-osios byla, Rusija, Lietuva, žmogaus teisės
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Победивший на выборах президент Польши Анджей Дуда

Naujas Lenkijos padalijimas. Šį kartą Rusija jame nedalyvauja

(atnaujinta 13:42 2020.07.14)
Tai buvo ilgiausi, nenuspėjamiausi, keisčiausi, nešvariausi rinkimai. Ir atrodo, kad jie dar nesibaigė.

Kalba eina apie ilgai kenčiančius Lenkijos prezidento rinkimus, kurie turėjo būti surengti dar gegužę. Priminsime, kad jei jie būtų surengti per įstatymų nustatytą terminą, dabartinis prezidentas Andžejus Duda būtų turėjęs visas galimybes laimėti pirmajame ture, nes, remiantis daugybe apklausų, jo reitingas tada viršijo 60 procentų. Štai kodėl liberali opozicija, kurią aktyviai remia Vakarų politikai ir žiniasklaida, padarė viską, kas įmanoma, kad pandemijos pretekstu būtų nutrauktas balsavimas. Ir jiems pavyko.

Rinkimų atidėjimas vasaros viduriui iš tikrųjų tapo savotišku "trečiuoju turu" (jei pateiksime analogiją su 2004 metų Ukrainos "oranžine revoliucija"), nenumatytu šalies Konstitucijoje. Kai kurių savo šalininkų akivaizdoje Duda išseko, parodė silpnybę, todėl jo reitingas po gegužės mėnesio balsavimo atšaukimo iš pradžių nukrito beveik perpus. Opozicija pasinaudojo momentu ir iš rinkimų atsiėmė atvirai pražūtingą statytinę, kurią bandė priešpriešinti Dudai pavasarį, — buvusią Seimo pirmininkę Malgožatą Kidavą-Blonską.

Remiantis pirmojo turo rezultatais, atrodė, kad Duda užsitikrina gana patogų 13 % atotrūkį, tačiau iki balsavimo dienos apklausos parodė, kad oponentai žengia koja kojon, su beveik vienodais rodikliais. Tiesą sakant, būtent taip ir baigėsi rinkimai. Iškart po apygardų uždarymo buvo paskelbti pirminių apklausų rezultatai: dabartinis prezidentas laimi tik su 0,8 % persvara. Galutinis rezultatas buvo šiek tiek didesnis Dudos naudai: 51,2 %, tuo tarpu Tšakovskis gavo 48,8 %.

Ko gero, Lenkijos vienybei toks rezultatas yra pats rizikingiausias. Labai emocingos kampanijos metu abi stovyklos viena kitai išsakė daug įžeidimų, įtarimų ir kaltinimų. Esant tokiam minimaliam dabartinio prezidento atotrūkiui nuo konkurento, labai lengva suabejoti jo pergalės teisėtumu, atsižvelgiant į nešvarius metodus, kurie buvo naudojami kampanijos metu. Tiesą sakant, Tšaskovskio šalininkai iškart pradėjo tai daryti.

Lenkijos visuomenė yra susiskaldžiusi geografiškai: septynios rytų vaivadijos balsavo už dabartinį prezidentą, devynios vakarų balsavo už jo konkurentą. Vyksta aštri kartų stratifikacija. Taigi už Dudu savo balsus atidavė 62% vyresnių nei 60 metų rinkėjų, o už Tšaskovskį — 64% jaunų žmonių iki 29 metų. Dabartinį valstybės vadovą palaikė didžioji dauguma patriarchalinio Lenkijos kaimo, jo oponentą — dideli miestai, atsirėmę į Vakarų Europą.

Jei anksčiau Lenkijos elitas susivienydavo bent jau aplink išgalvotą "Rusijos grėsmės" idėją, dabar šios temos lyg ir nebuvo. Ne, žinoma, be jos neapsiėjo. Ir šia prasme neįvyko jokių esminių pokyčių: ir Duda, ir Tšaskovskis nesiskiria vienas nuo kito, kai aptaria užsienio politikos darbotvarkę, išreikšdami antirusiškas, proamerikietiškas ir pro-NATO idėjas.

Įdomus momentas: pagrindinė pop tema, kaip beatrodytų paradoksalu tiems, kurie laikė Lenkiją katalikiška tradicionalizmo valstybę, buvo LGBT bendruomenės ir tos pačios lyties santuokų aptarimas. Artėjant rinkimams Duda suintensyvino savo antigėjų retoriką ir netgi prisikalbėjo, kad "LGBT ideologija yra labiau griaunanti nei komunizmas", o tai sukėlė Vakaruose nepaprastai piktą reakciją.

Reikėtų pažymėti, kad į kampaniją ne kartą įsikišdavo Europos struktūros, kurios, sustiprėjus konservatyviai Duda retorikai, padidino savo pareiškimų, aiškiai buvo palankūs prezidento oponentui, aštrumą. Pavyzdžiui, valdančiosios partijos kontroliuojamų regionų valdžios institucijoms bandžius pasiskelbti, "nuo LGBT laisvosiomis" zonomis, Europos Komisija akimirksniu smogė į skurdžiausią lenkų vietą: pagrasino, kad už tai atims iš vietos valdžios institucijų finansavimą. Taigi, jei kas nors bus apkaltintas kišimusi į Lenkijos rinkimus, tai šį kartą vargu, kad Rusija.

Tiesą sakant, antrojo turo išvakarėse Vokietija už tai jau gavo. Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Vokietijos įgaliuotinį po "Die Welt" straipsnio, kuriame atvirai buvo raginama balsuoti už Tšaskovskį. Aliejaus į ugnį pripylė ir lenkų bulvarinis leidinys "Fakt", kuris apkaltino Dudu dangstant pedofilą. Tai taip pat papildė valstybės vadovo kampaniją antigenerietiška retorika, Duda iškart atkreipė dėmesį į vokiečių laikraščio savininkus ir apkaltino Vokietiją norinti išrinkti Lenkijos prezidentą.

Dudos komanda, kurią iš visų pusių apsupo Briuselis ir liberali Europos žiniasklaida, galiausiai ėmėsi kurso, kuris XXI amžiui atrodė visiškai laukinis. Nuspręsta sulošti antisemitizmo kortą. Tai buvo padaryta valstybinio Lenkijos televizijos kanalo TVP, kuris iš esmės buvo prezidento žiniasklaidos būstinė (97% naujienų apie Dudą buvo teigiamos, trys procentai — neutralių istorijų, o 87% pranešimų apie Tšaskovskį buvo neigiami, 13% — neutralūs), rankomis.

Šis kanalas pastatyti Tšaskovskį į keblią padėtį klausimu, ar jis ketina mokėti žydams kompensaciją už Holokaustą Lenkijoje. Tada jis reguliariai skleidė tezę, kad opozicijos kandidato atsisakymas diskutuoti šiuo klausimu yra jo sąmokslo su kažkokiomis "žydų organizacijomis" užkulisiuose, kartais tiesiogiai nurodant Džordžą Sorosą, apraiška. Šis žingsnis taip sukrėtė Vakarų ir Izraelio žiniasklaidą, kad, matyt, Varšuvai teks dar ilgai aiškinti dėl tokių originalių šiuolaikinei Europos valstybei rinkimų technologijų.

Apskritai Briuselio ir Dudos tarpusavio pretenzijų kampanija šioje įnirtingoje kovoje sukaupė labai daug. Sudėtingi pastarųjų metų santykiai tikrai nepagerės po tokio audringo apsikeitimo nuomonėmis. Taigi pagrindinis tokių nešvarių rinkimų-2020 rezultatas buvo politinio susiskaldymo Lenkijoje paaštrėjimas ir ryškus pablogėjimas jos santykiuose su Europos sąjungininkais.

Varšuva turėtų užfiksuoti, kad Rusija su tuo neturėjo nieko bendro.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Andrzejus Duda, rinkimai, Lenkija
Dar šia tema
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą
Ekspertas pakomentavo JAV ir Lenkijos santykių ateitį