Viktoras Pranckietis, archyvinė nuotrauka

Pranckietis į Seimo rinkimus eis su Liberalų sąjūdžiu

(atnaujinta 11:38 2020.06.23)
Antradienio ryte Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė, kad 2020 metų Seimo rinkimuose kandidatuos su Liberalų sąjūdžiu

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Antradienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranešė, kad priima Liberalų sąjūdžio siūlymą dalyvauti kartu ateinančiose Seimo rinkimuose. 

Apie tai jis pranešė savo puslapyje Facebook

"Praeitą savaitę gavau kvietimą rinkimuose į Seimą dalyvauti kartu su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu. Noriu atstovauti laisvei ir kurti galimybes. Dėl to šiandien atsakau jiems, kad sutinku", — parašė Pranckietis.

Seimo pirmininko apsisprendimą pakomentavo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 

"Šiandien Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė, kad Seimo rinkimuose kandidatuos su Liberalų sąjūdžiu. Praėjusią savaitę Utenoje, susitikime su vietinio skyriaus nariais išgirdau, kad prie šio skyriaus prisijungia ir į jį grįžta buvę partiečiai. Mūsų skyriai stiprėja ir be abejo tą nuotaiką įkvepia ir politikų rodomas pasitikėjimas mūsų partija. Pranckietis viešai jau užsiminė, kad kvietimo sulaukė iš daugumos partijų. Mūsų vertybės ir rinkimų programa, su kuria jis jau susipažino, lėmė apsisprendimą", — parašė ji.

Čmilytė-Nielsen taip pat pranešė, kad šią savaitę liberalai sureitinguos kandidatų į Seimą sąrašą. Balsavimas prasidės ketvirtadienį, baigsis šeštadienį. 

"Mes neturime dešimtukuose palikę vietų, kurias galime koreguoti, kaip naujosios partijos, mes nekaitaliosime sąrašo po balsavimo, kaip tai darė senosios. Mūsų sąrašas liks toks, už kokį nubalsuos partiečiai", — pažadėjo politikė.

Pranckietis Seimo pirmininko pareigas pradėjo eiti rinkimus laimėjus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, tačiau performavus koaliciją jis buvo raginamas postą palikti ir užleisti jį Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovui. Pranckiečiui atsisakius tai daryti, tarp jo ir LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio kilo konfliktas. Taigi, Pranckietis paliko LVŽS, bet išsaugojo postą.

Seimo rinkimai šiemet vyks spalio 11 dieną.

Tegai:
Seimo rinkimai, rinkimai, Seimas, Viktoras Pranckietis
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (29)
Dar šia tema
Laisvės partija patvirtino kandidatų į Seimo rinkimus sąrašą
VRK paskelbė, kiek pinigų besiruošdamos Seimo rinkimams surinko partijos
Karbauskis pasiskundė, jog opozicija neleido LVŽS įvykdyti rinkimų programos pažado
Vilkikas, archyvinė nuotrauka

Europos Parlamentas pritarė Europos Sąjungos Mobilumo paketui

(atnaujinta 14:47 2020.07.09)
Lietuvos premjeras pažymėjo, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Europos Parlamentas balsų dauguma pritarė Europos Sąjungos Mobilumo paketui, ketvirtadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Lietuva kartu su kitomis aštuoniomis ES valstybėmis narėmis svarstant paketo nuostatas ES Taryboje nepritarė šiam dokumentui.

Šalies ministras pirmininkas Saulius Skvernelis savo ruožtu pareiškė, kad Lietuva gins savo poziciją teisinėmis priemonėmis.

"Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl ES vidaus rinkos principų taikymo ir vidaus rinkos stiprinimo. Tačiau akivaizdu, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu. Esame pasirengę ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis ir lauksime konkrečių Europos Komisijos veiksmų dėl neigiamų nuostatų švelninimo", — sako Skvernelis.

Lietuvos ir kitų nepritariančių šalių premjerai, Vyriausybės nariai savo kalbose, laiškuose Europos Komisijos vadovams ir Europos Parlamento nariams ne kartą išsakė nepritarimą Mobilumo paketo nuostatoms. Lietuvos nuomone, jos yra neproporcingos, diskriminuojančios Lietuvos vežėjus ir prieštaraujančios Europos žaliojo kurso tikslams.

Lietuva nepritaria Mobilumo paketo nuostatoms dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę kas 8 savaitės ir dėl ilgojo poilsio kabinoje draudimo, taip pat dėl to, kad nenumatytas pereinamasis laikotarpis rinkai tinkamai sureaguoti ir reikiamai infrastruktūrai visose ES valstybėse narėse užtikrinti.

Tegai:
Europos Sąjunga, Europos Parlamentas
Dar šia tema
Europos Parlamentas įvertino antirusiškų sankcijų panaikinimo tikimybę
Mobilumo paketas prieštarauja ES žaliajam kursui
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu

(atnaujinta 14:27 2020.07.09)
Gitanas Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti po 2019 metų liepos 12 dieną įvykusios inauguracijos

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Žvalgų mainus tarp Lietuvos ir Rusijos, į kuriuos taip pat buvo įtrauktas ir Norvegijos pilietis, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda laiko svarbiausiu jo kaip valstybės vadovo pirmųjų metų pasiekimu. Ketvirtadienį jis surengė spaudos konferenciją, skirtą praėjusiems prezidentavimo metams.

"Nuoširdžiai džiaugiuosi žvalgų apsikeitimo procedūra, kurią mes atlikome idealiai", — sakė jis ir pridūrė, jog tai pavyzdinė operacija ta prasme, kad nebuvo nei pozicijų, nei opozicijų.

Nuteistųjų už žvalgybos veiklą mainai, į kuriuos buvo įtrauktas atsistatydinęs Norvegijos pasienietis Frodė Bergas, Lietuva ir Rusija, vyko 2019 metų lapkričio 15 dieną. Lietuva perdavė Rusijai jos piliečius — Sergejų Moisejenką ir Nikolajų Filipčenką, kurie 2017 metais buvo nuteisti už kaltinimus šnipinėjimu Rusijos naudai 10,5 ir 10 metų kalėjimo. Lietuvai Rusija grąžino lietuvius — Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį, kurie buvo nuteisti 2016 metais, taip pat perdavė Bergą.

Prezidentas mano, kad metų nesėkmė buvo Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimas susisiekimo ministru. Prezidentas dar praėjusių metų lapkritį teigė, kad jis dėl daugybės abejotinų ministro sprendimų prarado pasitikėjimą, tačiau ministras pirmininkas Saulius Skvernelis atsisakė atleisti Narkevičių.

Nausėda pareigas pradėjo eiti po 2019 metų liepos 12 dienos inauguracijos.

Tegai:
žvalgai, Rusija, prezidentas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Gyvenamasis rajonas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasiekė rekordinį būsto nuomos kainų augimą ES

(atnaujinta 15:03 2020.07.09)
Turimais duomenimis, per pastaruosius trylika metų nuomos kainos šalyje išaugo daugiau nei šimtu procentų

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį būsto nuomos kainos padidėjo labiausiai ES, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2007 metais, tai liudija "Eurostato" duomenys.

Per šį laikotarpį šalyje nuoma pabrango 101,8 proc. Čekija buvo antrojoje vietoje (82,2), o Vengrija (75,1) — trečiojoje.

Vienintelė ES šalis, kurioje užfiksuotas nuomos kainų sumažėjimas, buvo Graikija (-17,5).

Tuo tarpu Liuksemburgas (91,4), Austrija (91,3) ir Švedija (82,8) tapo ES būsto kainų lyderėmis. Didžiausias nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas pastebėtas Graikijoje (-35,6), Rumunijoje (-23,6) ir Airijoje (-17,5).

Duomenys apie Graikiją yra tik 2019 metų.

Nuo 2007 metų iki 2020 metų pirmojo ketvirčio būsto nuoma ES šalyse pabrango 20,8 proc., o būsto kainos — 20,5 proc.

Tegai:
nekilnojamas turtas, buto nuoma, Lietuva, ES, Eurostatas
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje