Lietuvos, NATO, ES vėliavos

Politologas: Rytų Europa pinigų klausimu pasikliauja NATO, o ne ES

(atnaujinta 16:44 2020.06.23)
Prancūzijos vadovas akcentuoja NATO problemas, norėdamas parodyti visos Europos armijos poreikį, mano politologas Igoris Šatrovas

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Rytų Europai NATO yra dar vienas finansavimo šaltinis, todėl ji pasirengusi padaryti bet ką JAV ir NATO interesais, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas, Strateginės plėtros fondo Ekspertų tarybos vadovas Igoris Šatrovas.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas mano, kad incidentas tarp Turkijos ir Prancūzijos fregatų prie Libijos krantų yra NATO "smegenų mirties" įrodymas. Tokią situaciją jis pavadino nepriimtina.

Praėjusiais metais Makronas panašiai jau kalbėjo. Interviu leidiniui "The Economist" jis pareiškė, kad "NATO smegenys" mirusios. Anot Prancūzijos vadovo, organizacijoje nėra jokios koordinacijos priimant strateginius sprendimus.

Daugelis Europos valstybių vadovų nepalaikė savo kolegos. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo Makroną ir pareiškė, kad toks elgesys "silpnina NATO".

Politologas Igoris Šatrovas pažymėjo, kad Rytų Europos šalių atstovai yra pasirengę padaryti bet ką JAV ir NATO interesais.

"Taip yra todėl, kad nėra vilties, jog Briuselis padės, nėra vilties, kad Europos Sąjunga padės, o NATO jiems yra dar vienas iš finansavimo šaltinių. Yra specialus ryšio su Vašingtonu kanalas, skirtingai nuo Europos Sąjungos, kuri tokiomis sunkiomis ekonominėmis sąlygomis jau bando kurti savo nepriklausomą politiką. NATO yra visiškai kontroliuojama ir atskaitinga JAV ir nėra savarankiškas subjektas. Tai labai patogu ir naudinga Rytų Europos šalims", — pasakė jis.

Šatrovas pažymėjo, jog tokie pareiškimai skamba todėl, kad Europos vadovai supranta, jog jie yra instrumentas JAV rankose.

"Kalbama apie jų saugumą Europoje. JAV problemos kituose pasaulio regionuose jas mažiau domina, todėl europiečiai norėtų patys užtikrinti Europos saugumą. <...> Jis [Makronas — Sputnik] sutelkia dėmesį į tai, kad parodytų visos Europos armijos sukūrimo poreikį, kurią finansuotų Europos valstybės ir valdytų europiečiai. Visi šie pareiškimai yra pačios politikos, bandymų suformuluoti Europos poziciją dėl Europos saugumo ir jos užtikrinimo tęsinys. Dabar, kai JAV yra toks, nepasakyčiau, kad nenuspėjamas, o savaip toks nuspėjamas prezidentas kaip Trampas, vyksta įvairūs neramumai, kurie kenkia pasitikėjimui šia šalimi, europiečiai dar labiau susimąsto apie savo ateitį", — pažymėjo jis.

Tegai:
Rytų Europa, NATO, ES, JAV
Dar šia tema
"Ten viskas rimta": kodėl NATO forsuoja upes prie Rusijos sienų?
Ekspertas: jokio solidarumo NATO nebus, kai nebus JAV pinigų
Kuo arčiau Rusijos, tuo blogiau NATO: Maskva sureagavo į pratybas Baltijos šalyse
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė

(atnaujinta 08:47 2020.07.11)
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Vyriausybė Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti savo žinion, penktadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vyriausybė privalo įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus, kaip įgyvendina visus, taip ir šitą įgyvendina. <...> Manau, kad turime pasiruošti. Jeigu norime priimti tuos esminius sprendimus, tai Vyriausybė turi perimti aikštę valstybės žinion — su konkrečiu sprendimu, kas ten turi būti padaryta. Jeigu mes kalbame apie Vyčio paminklo pastatymą, tą žingsnį padarytume, kada turėtume visą projektą, sprendimus ir finansavimą", — kalbėjo Skvernelis prieš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos tarybos posėdį Naisiuose.

Premjeras mano, kad naujo konkurso Vyčio skulptūrai skelbti nereikėtų — galima panaudoti projektą, kuris konkurse dėl paminklo Lukiškių aikštėje užėmė antrąją vietą.

"Yra įvairiausių variantų. Buvo paskelbtas konkursas. Buvo pirmoji vieta. Dabar [paminklas — Sputnik] pastatytas Kaune. Antra vieta — tikrai modernus, stilizuotas Vyčio paminklas, jis galėtų būti. Bet čia kol kas tik mano asmeninė nuomonė. Bet kokiu atveju, Vyriausybė priims kolegialų sprendimą", — sakė Skvernelis.

Jis taip pat sakė, jog neįsivaizduoja tokio varianto, kad iš Kauno Vyčio skulptūra keliautų į Vilnių. 

"Tikrai ne. Tai mano asmeninė nuomonė, tikrai ne galutinė, bet manau, kad mes galėtume kalbėtis. Yra antra vieta. Stilizuotas Vytis, manau, kad Vilniui tikrai prie jo modernumo tiktų", — kalbėjo premjeras.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė įstatymą dėl Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso. Dokumentu įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Be to, aikštės memorialiniai akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Tegai:
Lukiškių aikštė, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
LVŽS kreipėsi į VRK dėl Lukiškių aikštėje įrengto pliažo
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų NATO

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu laikraščio žurnalistui Markui Tisenui (Marc Thiessen) pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau sąjungininkai turi mokėti rinkliavas.

Kaip savo knygoje "Kambarys, kur tai įvyko: Baltųjų rūmų atsiminimai" teigia buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas: Trampas norėjo grasinti NATO lyderiams 2018 metais viršūnių susitikime, kad JAV pasitrauks iš aljanso, jei jie nemokės įmokų 2% BVP. Anot jo, po to, kai su valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi jis kalbėjo apie Trampo grasinimus palikti NATO, jie nusprendė įtikinti jį likti aljanse, tačiau, galbūt, sumažino JAV įmokas.

Dėl to savo kalboje Trampas elgėsi taip, kaip patarė Boltonas — jis pareiškė palaikąs NATO, tačiau kritikavo tas aljanso šalis, kurios vis dar turi mažus gynybos biudžetus.

Interviu metu Trampas skundėsi, kad 2% BVP taip pat yra "per mažai".

"Buvo tokių, kurie beveik nieko nemokėjo, o dabar moka. Ir jie man uždavė svarbų klausimą: "Ar išeitum, jei...", o aš atsakydavau:" Taip, aš išeičiau. Ir jei nepateiksite tokio atsakymo, jie nesumokės", — sakė Donaldas Trampas, kurio žodžius cituoja žurnalistas "Washington Post" paskelbtame straipsnyje.

Paklausus, ar Trampas nori, kad JAV pasitrauktų iš NATO, jis atsakė neigiamai. "Ne, nenoriu išeiti... Bet noriu, kad jie sumokėtų nemažą dalį", — Trampas.

2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP. Trampas kelis kartus ragino aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, grasindamas kitaip sumažinti JAV dalyvavimą NATO šalių narių bendrose saugumo programose.

Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas iškėlė klausimą ne tik pasiekti suderintą aljanso narių gynybos išlaidų lygį — 2% BVP, bet ir nustatyti naują kliūtį — 4%.

NATO valstybės narės įneša tiesioginį ir netiesioginį ar nacionalinį indėlį. Tiesioginės įmokos gaunamos iš aljanso poreikių finansavimo. Nacionalinis įnašas yra, pavyzdžiui, aprūpinimas įranga ar kariuomene dalyvauti karinėje operacijoje ir tokio sprendimo išlaidos.

Tegai:
JAV, NATO, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Rail Baltica": kaip miršta mėgstamiausias NATO ir ES projektas
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų