Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip bus organizuojami Seimo rinkimai ekstremaliosios situacijos metu

(atnaujinta 18:32 2020.06.23)
Siekiama prailginti išankstinio balsavimo laiką, įsteigti daugiau balsavimo vietų, palengvinti sąlygas balsuoti užsienyje gyvenantiems piliečiams

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Seimas po svarstymo pritarė Seimo rinkimų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama tinkamai pasiruošti Seimo rinkimų organizavimo ir vykdymo galimybei ekstremaliosios situacijos arba įvykio sąlygomis, rašoma Seimo pranešime.

Svarstomomis pataisomis siekiama dviem dienomis prailginti balsavimo iš anksto laiką, įsteigti daugiau balsavimo vietų, užsienyje gyvenantiems piliečiams sudaryti sąlygas balsuoti tik paštu.

Pagal naujas nuostatas, esant ekstremaliajai situacijai ar įvykiui, kai būtina vengti masinių susibūrimų, būtų suteikiama galimybė padidinti išankstinio balsavimo vietų skaičių. Be to, balsavimo iš anksto dienų skaičių pailgėtų nuo dviejų iki keturių dienų — nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o dienos laikas pailgėtų ir balsuoti būtų galima nuo 7 iki 20 valandos.

Įprastomis sąlygomis išankstinis balsavimas vyksta tik trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 20 valandos ir tik savivaldybėje.

Pakeitimais taip pat siūloma leisti padidinti balsavimo vietų skaičių ir rinkimų dieną tose apylinkėse, kurių rinkėjų sąrašuose yra daugiau kaip 3 tūkstančiai asmenų.

Rinkimai vyktų papildomai parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, kad būtų išvengta didesnių žmonių susibūrimų, sudarytos sąlygos laikytis saugaus socialinio atstumo ir aprūpinant žmones asmeninės apsaugos ir dezinfekcijos priemonėmis.

Svarstomos pataisos leistų balsuoti namuose ne tik neįgaliesiems, bet ir neįgaliuosius namuose slaugantiems ar juos prižiūrintiems asmenims, kurie bus pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir bus įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.

Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienio valstybėse balsavimą organizuotų tik paštu, jeigu šalyje susiklostytų tokia situacija, kai laikinai ribojama asmenų judėjimo laisvė ir balsavimas būtų negalimas toje užsienio valstybėje.

Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalio 11 dieną. Kad pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Tegai:
balsavimas, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (35)
Dar šia tema
Karbauskis pasiskundė, jog opozicija neleido LVŽS įvykdyti rinkimų programos pažado
Puteikio, Juozaičio ir Gorodeckio partijos rinkimuose dalyvaus vienu sąrašu
Laisvės partija patvirtino kandidatų į Seimo rinkimus sąrašą
VRK paskelbė, kiek pinigų besiruošdamos Seimo rinkimams surinko partijos
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas prašo informacijos apie aukščiausio rango teisėjų komercinę veiklą

(atnaujinta 15:41 2020.07.16)
Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas dėl galimų aukšto rango teisėjų padarytų Konstitucijos pažeidimų prašo pateikti visą informaciją, kuri yra susijusi su šių teismų teisėjų uždarbiavimu komercinėse verslo bendrovėse, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pažymima, kad Kasčiūnas kreipėsi į Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, laikinai Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantį Aurelijų Gutauską ir laikinai Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas einantį Vigintą Višinskį.

Pažymima, kad Konstitucinio Teismo teisėja Daiva Petrylaitė, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis, Apeliacinio Teismo teisėjas Artūras Driukas ir galbūt kiti teisėjai papildomai uždarbiauja privačiose bendrovėse, kuriose vykdoma komercinė veikla.

Pabrėžiama, kad Konstitucijos 113 straipsnis numato, jog "teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą".

"Internetas užverstas firmų skelbimais, kad įmonės gali samdytis aukščiausio rango teisėjus savo renginiams, tai — visiškai nepriimtina. Teismų pirmininkų prašau pateikti visą informaciją su kokiomis verslo bendrovėmis komerciniais ryšiais yra susiję šių teismų teisėjai, kokias pajamas iš jų ir už ką gauna, kokią įtaką tai turi teisėjų nešališkumui ir nepriklausomui bei skaidrumo principams, ir kaip tokia veikla dera su Konstitucijoje įtvirtintu draudimu teisėjams užsiimti komercine veikla", — teigia Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo.

Tegai:
Konstitucija, teisėjai, Seimas, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Lietuva pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus
EK aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui — Venckienės pastaba
Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

EK aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui Venckienės pastaba

(atnaujinta 12:57 2020.07.16)
Buvusi teisėja Neringa Venckienė nepritaria aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui iš Europos Komisijos pusės

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Europos Komisija paskelbė Europos Sąjungos teisingumo sistemos vertinimo rezultatų suvestinę, kurioje Lietuvos teismai sulaukė aukšto įvertinimo.

Suvestinėje, kurioje pateikiami 2012–2019 metais surinkti duomenys apie teisingumo vykdymą ES, nurodoma, kad Lietuvos teismai Europoje išnagrinėja daugiausiai  civilinių ir administracinių bylų, kurias taip pat nagrinėja sparčiausiai. 

Be to, pagal informacinių technologijų panaudojimo mastą bei informacijos apie teisingumo sistemą prieinamumą visuomenei Lietuva išlieka lyderė, nors šalies teismų sistemos finansavimas — vienas žemiausių ES. Skelbiamos suvestinės duomenimis, Lietuvoje jau antrus metus pastebimas neišnagrinėtų bylų likučio mažėjimas.

Aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui iš EK pusės nepritarė buvusi teisėja ir buvusi Seimo narė Neringa Venckienė.  

"Kažin, ar Europos Sąjunga žino apie teisėjų korupcijos bylą Lietuvoje? Kad aukščiausio lygio teisėjams: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų pareikšti kaltinimai kyšininkavimu? Kad kyšiai už vieną bylą siekia 100 000 eurų?" — savo Facebook paskyroje parašė ji.

Korupcijos skandalas 

Pernai Lietuvoje kilo skandalas dėl atskleisto korupcijos tinklo teismų sistemoje. 

Aštuoniems teisėjams buvo pareikšti įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Tarp jų buvo trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai — Viktoras Kazys, Konstantinas Gurinas, Valdimaras Bavėjanas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis ir kiti. Įtarimai dėl korupcinės veikos pareikšti ir keliems advokatams. 

Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų.

Visuomenės vertinimas

Be to, į EK suvestinę buvo įtraukti ir 2020 metų Eurobarometro atliktos gyventojų apklausos, skirtos visuomenės suvokimui apie teismų ir teisėjų nepriklausomumą ištirti, duomenys. Respondentų, sutinkančių su teiginiu, kad teismai ir teisėjai yra nepriklausomi, skaičius Lietuvoje siekia 50 proc. 

"Visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę Lietuvos teisėjų nepriklausomumui kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš ekonominių ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas, — taip mano beveik 30 proc. respondentų", — teigiama pranešime. 

Suvestinėje matyti, kad aukščiausias pasitikėjimo rodiklis nustatytas Danijoje, Suomijoje ir Austrijoje — čia teisėjų nepriklausomumu tiki daugiau kaip 80 proc. respondentų.

Tegai:
teismas, Europos Komisija (EK), Lietuva, Neringa Venckienė
Vilnius

VRM: auga visuomenės pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių įstaigomis

(atnaujinta 15:56 2020.07.16)
Labiau pasitiki bei palankiau valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertina tie žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių tiesiogiai kreipėsi į jas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Per pastaruosius 5 metus gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių įstaigomis išaugo nuo 51 iki 65 procento, apie tai praneša Vidaus reikalų ministerija.

Pažymima, kad per šį laikotarpį viešasis sektorius tapo efektyvesnis ir sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Tuo pačiu, 2019 metų bendras administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumo koeficientas siekė 0,89 balo. Tai yra aukščiausia reikšmė per pastaruosius 11 metų.

Labiau pasitiki bei palankiau valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertina tie žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių tiesiogiai kreipėsi į jas.

"Pokytis akivaizdus — keičiasi visuomenės nuomonė apie valstybės institucijas. Svarbu pažymėti, kad pagal viešojo sektoriaus veiksmingumo vertinimą Lietuva užima 14 vietą iš 28 ir lenkia tokias šalis kaip Latvija, Ispanija, Čekija, Lenkija, Italija, Graikija. Tai rodo, kad sisteminės pertvarkos ir reformos ir veiklos valdymo ir vidaus procesų tobulinimas viešajame sektoriuje yra veiksmingas ir duoda rezultatų. Pagal viešųjų paslaugų teikimą lenkiame ES vidurkį", — teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pabrėžiama, kad didžioji dauguma gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių kreipėsi į įstaigas, geriausiai įvertino darbo laiko patogumą, specialistų bendravimo įgūdžius ir jų operatyvumą ir net 9 iš 10 gyventojų liko patenkinti suteiktomis paslaugomis.

Taip pat dažniausiai į įstaigas gyventojai kreipėsi mokesčių administravimo (25 proc.), taip pat "Sodros" (17 proc.) klausimais.

Siekiant didesnio viešojo sektoriaus įstaigų sistemos efektyvumo, ypatingas dėmesys per pastarąjį trejų metų laikotarpį skirtas viešojo sektoriaus įstaigų kompetencijos gryninimui, buvo vykdomi organizaciniai pokyčiai.

Taip pat buvo įvertinta apie 270 viešojo sektoriaus įstaigų kompetencija, o 2019 metais atliktas visų ministerijų, ministrams pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų biudžetinių įstaigų ir šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių įstaigų įvertinimas.

"Pasiteisino ir iš dalies centralizuotų ir centralizuotų konkursų organizavimas. 74 proc. konkursuose dalyvavusių pretendentų sakė pasitikintys centralizuota atranka ir 76 proc. jų nurodė, kad konkursai vyko skaidriai", — teigiama pranešime.

2016–2019 metais valstybės tarnautojų sumažėjo beveik 10 proc. (nuo 50 847 iki 46 097 valstybės tarnautojų).

2019 metais Lietuvos viešajame sektoriuje veikė 4 024 viešojo sektoriaus organizacijos. Tais pačiais metais jų mažėjo 3,2 proc. (131 organizacija).

Tegai:
pasitikėjimas, Vidaus reikalų ministerija (VRM)
Dar šia tema
Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje
Kremlius pakomentavo JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę