Andžejus Duda, archyvinė nuotrauka

Vilnius pareiškė, kad Lietuvos interesams JAV atstovaus Lenkijos prezidentas

(atnaujinta 22:36 2020.06.24)
Respublikos Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad tai, kas vyksta Lenkijoje, yra svarbu ir Lietuvos valstybei, nes gynybinės logistikos požiūriu šios šalys yra "viena teritorija"

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Lenkijos prezidentas Andžejus Duda artėjančiose derybose su Amerikos vadovu Donaldu Trampu, be kita ko, atstovaus Lietuvos interesams. Tai pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

"Prezidentas kalbėjo su Lenkijos prezidentu A. Duda prieš išvykstant, gavome tokį patikinimą, kad prezidentas A. Duda atstovaus ir mūsų interesams taip pat", — antradienį Prezidentūroje žurnalistams sakė ministras, jo žodžius cituoja TASS.

Linkevičius pažymėjo, kad tai, kas vyksta Lenkijoje, svarbu ir Vilniui, nes gynybinės logistikos požiūriu Baltijos šalys ir Lenkijos valstybė yra "viena teritorija".

"Todėl visa tai, ką kalbės prezidentas A. Duda apie saugumo garantijas ir Jungtinių Valstijų pastangas regione, ypač Lenkijoje, mums lygiai svarbu", — sakė jis.

Lenkijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad prieš išvykdamas į JAV, Duda kalbėjosi su kitų šalių atstovais, tarp jų ir Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda. Prezidentai sutarė, kad Lenkijos vadovas per susitikimą su Trampu turėtų paraginti abiejų valstybių vardu sustiprinti Amerikos kariuomenės buvimą Europoje.

Anksčiau Vašingtone buvo patvirtinta, kad JAV prezidentas Baltuosiuose rūmuose susitiks su Lenkijos vadovu. Valstybių vadovai aptars tolesnį karinio bendradarbiavimo skatinimą, taip pat prekybos, energetikos ir telekomunikacijų saugumą. Derybos turėtų įvykti birželio 24 dieną, likus kelioms dienoms iki Lenkijos prezidento rinkimų, kuriuose Duda taip pat ketina dalyvauti.

NATO stiprina grupes prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Tuo pat metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Be to, Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, aktyviai sudaro plataus masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai kaip "Rusijos agresiją", taip pat dislokuodamos NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Interviu "Sputnik Lietuva" Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Vašingtonas bando išlaikyti aukštą karinių pajėgų buvimo ir įtampos lygį Baltijos šalyse, kad Baltijos šalys pasiektų dviejų procentų BVP karinių išlaidų lygį. Tuo tarpu šių valstybių piliečiams greičiausiai nepatiks, kad tokia didžiulė pinigų suma išleidžiama visiškai neproduktyviems tikslams pasiekti.

NATO valstybių narių gynybos išlaidos
© Sputnik /
NATO valstybių narių gynybos išlaidos
Tegai:
Lietuva, Andrzejus Duda
Dar šia tema
Kremlius įvardijo sąlygą, kada Lenkija bus laikoma keliančia grėsmę
Žiniasklaida: JAV perduos Lenkijai dvigubai daugiau kariškių, nei planuota
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Putinas palaikė aukščiausiojo lygio susitikimo "branduolinio penketo" idėją

(atnaujinta 13:46 2020.07.12)
Jo manymu, reikia pokalbio apie taikos palaikymo, pasaulinio ir regioninio saugumo stiprinimo, strateginių ginklų kontrolės problemas, taip pat apie bendras pastangas kovoti su terorizmu, ekstremizmu ir kitomis didelėmis problemomis bei grėsmėmis

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas apie idėją surengti penkių nuolatinių JT saugumo tarybos narių viršūnių susitikimą, teigė, kad tarptautiniuose reikaluose susikaupė daug neaiškumų, kuriems reikia šių šalių dėmesio, toks susitikimas bus paklausus ir naudingas, praneša RIA Novosti.

Naujausių priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 kovos ekipažai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

"Tarptautiniuose reikaluose susikaupė labai daug neaiškumų, kuriems reikia nuolatinio pirmaujančių pasaulio šalių dėmesio, oficialių branduolinių valstybių. Todėl toks susitikimas, mano manymu, yra savalaikis, tinkamas ir būtų naudingas", — sakė Putinas.

Birželio mėnesį Rusijos Federacijos prezidentui kilo idėja surengti "branduolinio penketo" šalių — penkių nuolatinių JT saugumo tarybos narių (Rusija, JAV, Kinija, Didžioji Britanija ir Prancūzija) viršūnių susitikimą.

Jo manymu, reikia pokalbio apie taikos palaikymo, pasaulinio ir regioninio saugumo stiprinimo, strateginių ginklų kontrolės problemas, taip pat apie bendras pastangas kovoti su terorizmu, ekstremizmu ir kitomis didelėmis problemomis bei grėsmėmis.

Susidomėjimą tokiu susitikimu išreiškė visi grupės nariai. Rusijos užsienio reikalų ministerija sakė, kad sprendimas dėl penketo branduolinio lygio susitikimo datos ir vietos bus priimtas suderinus darbotvarkę.

Tegai:
susitikimas, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Putinas paaiškino, kaip Konstitucijos pataisomis bus išvengta TSRS klaidų
Porošenka susipyko su Rados deputate dėl Putino pasveikinimo
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 08:07 2020.07.12)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Dmitrijus Peskovas

Kremliuje įvertino Rusijos ir JAV santykių būklę

(atnaujinta 14:47 2020.07.12)
Šiuo metu 2010 metais pasirašyta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START-3) tebėra vienintelė dabartinė Rusijos ir JAV ginklų ribojimo sutartis

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Rusijos ir JAV santykiai vis dar yra žemame taške, jų būklė labai bloga, sakė Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša RIA Novosti.

"Mūsų santykiai vis dar yra beveik žemiausiame taške, padėtis yra labai bloga tiek dvišaliu, tiek turbūt atsižvelgiant į mūsų abiejų šalių atsakomybę už daugiašalius reikalus, visų pirma ginklų kontrolės ir strateginio stabilumo klausimais", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad ekspertiniu lygiu yra "kontaktai", tačiau jie neleidžia suprasti šalių atsakomybės "išsaugoti esamus dokumentus", galinčius užtikrinti ginklų kontrolę pasauliniu mastu.

Naujausių priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 kovos ekipažai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

"Abi šalys yra didžiausių branduolinio arsenalo savininkės. Beje, nė viena iš kitų šalių, įskaitant Kiniją, kurią amerikiečiai labai atkakliai bando kviesti į šias derybas. Kinijos arsenalo negalima palyginti nei su Amerikos, nei su mūsų", — pridūrė Peskovas.

2010 metais pasirašyta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START-3) tebėra vienintelė dabartinė Rusijos ir JAV ginklų ribojimo sutartis.

Susitarimo galiojimas baigiasi 2021 metų vasario mėnesį, kol Vašingtonas paskelbs, ar ketina atnaujinti susitarimą. Įvairių lygių JAV administracija pabrėžia, kad reikia įtraukti Kiniją į derybas siekiant sukurti naują trišalį branduolinį susitarimą tarp Rusijos, Kinijos ir JAV.

Pekine ši idėja atmetama. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Rusija pasisako už START-3 sutarties pratęsimą be išankstinių sąlygų.

Tegai:
santykiai, JAV, Rusija
Dar šia tema
Idealus ginklas: RF sukūrė elektromagnetinę patranką, kurios šaudymo nuotolis — 10 km
Nufilmuotas amerikiečių lėktuvo perėmimas virš Japonijos jūros