Astravo AE, archyvinė nuotrauka

URM ir Energetikos ministerijos vadovai raginami susitarti dėl Astravo AE

(atnaujinta 22:41 2020.06.24)
Lietuvos vadovo patarėjas teigė, jog Nausėda išreiškė apmaudą, kad vienos vyriausybės ministrai laikosi visiškai skirtingų pozicijų

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Latvijos ir Estijos susitarimo dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Baltarusijos atominės elektrinės variantas, kuriam pritarė Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, yra geras, tačiau nepakankamas, sakė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

"Todėl derybos tęsiasi. Ir prezidentas labai aiškiai pasakė, kad toliau reikia kalbėtis ir su latviais, beje, ir su estais taip pat dėl elektros nepirkimo, tačiau ir dėl sinchronizacijos, nes tie projektai labai glaudžiai eina kartu", — Skaisgirytės žodžius cituoja leidinys "Ekspress nedelia".

Prezidento patarėja paragino energetikos ministrą ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių susitarti dėl jų pozicijų. Ji pažymėjo, kad prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad neturėtų būti, jog vienos vyriausybės ministerijų vadovai laikytųsi dviejų skirtingų pozicijų. Lietuvos vadovas paprašė, kad Vaičiūnas ir Linkevičius pasiektų priimtiną kompromisą.

Savo ruožtu diplomatė Lietuvos žiniasklaidai teigė, kad vidinė konfrontacija silpnina Lietuvos pozicijas Baltarusijos AE atžvilgiu. Linkevičius pabrėžė, kad "būtina kartu kelti klausimus tiek tarptautinėje erdvėje, tiek bendraujant su sudėtinga kaimyne, o tai nėra taip paprasta".

Energetikos ministras Vaičiūnas teigia, kad kol kas pasiektas susitarimo projektas, numatantis kilmės garantijų sistemą bei importo mokesčius, bet neįpareigojantis Latvijos, jau yra pakankamas įgyvendinti Lietuvoje priimtą vadinamąjį "antiastravinį" įstatymą.

Tačiau opozicija pareikalavo ministro nusišalinti nuo derybų, jo siūlymą kritikavo ir užsienio reikalų ministras Linkevičius. Opozicija teigia, kad būtinas ambicingesnis susitarimas, pagal kurį elektros iš Baltarusijos solidariai nepirktų ir Latvija su Estija.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau kai kurie Lietuvos politikai, ypač konservatorių partijos "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" atstovai, surengė piketą prie Latvijos ambasados, kad įtikintų kaimynus parodyti solidarumą su Vilniaus pozicija dėl šalia Astravo statomos elektrinės — atsisakytų pirkti elektrą iš jos.

Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis pareiškė, kad Varšuva palaiko Lietuvos poziciją BelAE atžvilgiu. Tačiau jis pridūrė, kad Lietuva ir Lenkija pasisako už "kuo glaudesnį bendradarbiavimą su Baltarusija — tiek ekonominį, tiek politinį".

Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinė yra saugi, ir tai patvirtino tarptautiniai ekspertai. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos atominės elektrinės saugos klausimas jam yra svarbesnis nei Lietuvai, Lenkijai ar Vokietijai, nes šio objekto svarba Baltarusijos saugumui ir ekonomikai užtikrinti yra "tiesiog didžiulė".

Be to, Baltarusijos vadovas pasakė, kad Vilnius ir Varšuva vis tiek pirks elektrą iš elektrinės.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Linas Linkevičius, Žygimantas Vaičiūnas, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (350)
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Linkevičius su Baltarusijos užsienio reikalų ministru aptarė Astravo AE klausimus
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Politikai Lietuvoje prie Latvijos ambasados surengė piketą dėl Astravo AE
Seimas, archyvinė nuotrauka

Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"

(atnaujinta 18:21 2020.07.08)
Net jei TS-LKD laimės Seimo rinkimus, jiems vis tiek bus nepaprastai sunku susirasti partnerių koalicijai sudaryti, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Opozicijos partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) turėtų didesnę tikimybę laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar. Apie tai pranešė TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" atliktą apklausą.

Rinkimų apylinkė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekdama patekti į Seimą politinė partija turi surinkti mažiausiai penkis procentus balsų. Konservatoriai gautų 16,4 proc. Antroje vietoje būtų valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją.

Kaip Sputnik Lietuva pasakojo politologas Vadimas Volovojus, apklausų šia tema rezultatai kurį laiką išlieka stabilūs.

"Tai nereiškia, kad konservatoriai labai sustiprino savo pozicijas ar ši situacija labai susilpnėjo. Kelios apklausos iš eilės rodo, kad jie užima šią lyderio vietą — plius minus keli procentai. "Valstiečiai" — jie nėra labai stiprūs, jie stabilizavosi ant aukštesnio taško. Kadaise jų turėjo mažiau — devynis, dabar jie stabilizavosi ties 12", — teigė ekspertas.

Jo manymu, dabar galima gana užtikrintai pasakyti, kad greičiausiai konservatoriai laimės rinkimus pagal procentus, tačiau problema ta, kad jiems bus sunku rasti koalicijos partnerių. Reikės ieškoti, kas pagal procentus bus po jų.

"Aljansas su "valstiečiais" yra nerealus — visi rinkimai sukasi dėl sisteminio konservatorių ir "valstiečių" susipriešinimo. Kova vyksta ne dėl gyvybės, o dėl mirties. Toliau eina socialdemokratų partija. Bent jau ["valstiečių" lyderis] Ramūnas Karbauskis neseniai labai griežtai sukritikavo socialdemokratus, pasakė, kad jie yra antrieji konservatoriai ir po rinkimų gali prisijungti prie koalicijos su konservatoriais", — primena politologas.

Jo nuomone, iš dalies toks scenarijus visai galimas, nes konservatoriai elgiasi kaip vyriausieji partneriai ir socialdemokratams teks susitaikyti su antruoju numeriu. Tačiau, pasak Volovojaus, šiuo klausimu viskas nėra taip paprasta ir suprantama, todėl rinkimų fone gali vykti subtilūs politiniai žaidimai.

"Nepaisant šių nesutarimų, jie labiau linkę rasti sąlyčio taškus. Net įmanoma, kad šiuo metu vyksta kažkoks konkretus žaidimas: daromi aštrūs pareiškimai, kad mes neisime kartu su socialdemokratais, o tada, kai įvyks rinkimai... Kaip dažnai būna — prieš rinkimus sakei vieną dalyką, po rinkimų tapai visiškai kitoks. Atsižvelgdami į tai, kad vis dar yra Darbo partija, kuri taip pat yra centro kairioji, priimame išvadą, kuri jau seniai egzistavo... Centro-kairiosios koalicijos tikimybė yra didesnė nei centro-dešiniosios koalicijos. Ir atsižvelgiant į tai, kad liberalai balansuoja ant patekimo ribos, ir jei jie nepateks, tada konservatoriams bus labai sunku surasti potencialius partnerius", — sakė Volovojus, pažymėdamas, kad kol kas vienas iš pagrindinių veiksnių formuojant koaliciją išlieka klausimas, ar Darbo partija pateks į Seimą.

Tuo tarpu 16,7 proc. minėtoje apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad šiuo metu išvis nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų. Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimas reglamentavo rinkimų organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
Nausėda kviečia užsienyje gyvenančius lietuvius dalyvauti rinkimuose
LSDP patvirtino galutinį kandidatų sąrašą
Balsuoti užsienyje per pirmą dieną užsiregistravo beveik 500 žmonių
RT logotipas

Lietuvoje uždrausta RT

(atnaujinta 09:22 2020.07.09)
Reguliuotojas priėmė sprendimą, gavęs Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas. Panašiai pasielgta ir kaimyninėje Latvijoje

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija uždraudė transliuoti RT šalyje, praneša reguliuotojo spaudos tarnyba.

Šių metų liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti šalyje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų RT, RT HD, RT SPANISH, RT DOCUMENTARY ir RT DOCUMENTARY HD laisvą priėmimą.

"Gavusi išvadą iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos — kompetentingos už sankcijų įgyvendinimą institucijos, LRTK nusprendė sustabdyti minėtų televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvoje", — teigiama pranešime.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pažymėjo, kad komisija sustabdė laisvą šių programų priėmimą, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas", kuriam taikomos ES sankcijos dėl jo "svarbaus vaidmens Rusijos propaganda remiant 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančią Rusijos karinę veiklą Ukrainos rytuose ir pietryčiuose".

Anksčiau LRTK atkreipė dėmesį į Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos sprendimą sustabdyti anksčiau paminėtas programas ir jos raginimą kitas ES nares padaryti tą patį, tačiau tam buvo reikalingos atitinkamos kompetentingų institucijų išvados.

Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Tuo pat metu nuo 2014 metų Europos Sąjunga Kiseliovui įvedė sankcijas. Tačiau pati MIA "Rossija segodnia" nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priekabiavimo prie Baltijos šalių atvejai "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
draudimas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), RT
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Estija svarsto galimybę uždrausti RT kanalų transliavimą
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Dujos

Lenkija grąžino "Gazprom Eksport" perteklinius 90 milijonų dolerių

(atnaujinta 13:19 2020.07.09)
Kovo pabaigoje Lenkijos įmonė pareiškė, kad laimėjo dujų kainos bylą prieš "Gazprom" ir turėjo teisę į 1,5 milijardo dolerių grąžinimą

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lenkijos naftos ir dujų bendrovė "PGNiG" grąžino "Gazprom Eksport" perteklinius 90 milijonų JAV dolerių, įgyvendinant Stokholmo arbitražo sprendimą dėl dujų kainų peržiūrėjimo, rašoma "PGNiG" pranešime.

Gazprom
© Sputnik / Алексей Куденко

Anksčiau "PGNiG" vadovas Ježis Kviecinskis (Jerzy Kwieciński) informavo, kad Stokholmo arbitražo nutarimu dėl dujų kainų peržiūros į jo įmonės sąskaitą buvo gauta 1606345733,8 dolerių. Jis paaiškino, kad "PGNiG" iš "Gazprom Eksport" gavo daugiau nei teismo nustatyta kompensacija, kuri siekia maždaug 1,5 milijardo JAV dolerių. Taip yra todėl, kad kai kuriais 2014 metų mėnesiais Lenkija sumokėjo per mažas įmokas už importuotas dujas.

"Liepos 2 dieną vykdant atsiskaitymus, "PGNiG" grąžino 90 milijonų dolerių Rusijos "Gazprom", todėl grynoji tarpusavio atsiskaitymų suma siekė apie 1,5 milijardo dolerių", — teigiama pranešime.

Kovo pabaigoje Lenkijos įmonė pareiškė, kad laimėjo dujų kainos bylą prieš "Gazprom" ir turėjo teisę į 1,5 milijardo dolerių grąžinimą. "PGNiG" duomenimis, teismas pakeitė kainos formulę pagal sutartį, visų pirma dėl jos tiesioginio ryšio su gamtinių dujų kotiruotėmis Europos rinkoje, ir arbitražo sprendimas susijęs su dujų tiekimais, vykdomais nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

"Gazprom Eksport" savo ruožtu pareiškė, kad nagrinėja Stokholmo arbitražo sprendimą patikslinti dujų kainas Lenkijos "PGNiG", ir vis dėlto mano, kad per anksti įvertinti galimų mokėjimų sumą.

Tegai:
Gazprom, PGNiG, Lenkija
Dar šia tema
JAV paskelbė, kad Lenkija iki 2022 metų pasieks "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos
Ekspertas: Lenkija atsisakys ilgalaikių sutarčių su Rusija, o ne jos dujų
"Jamal-Europa" vamzdžių pajėgumai Lenkijoje rezervuoti beveik 90 procentų