Lenkijos, ES ir NATO vėliavos, archyvinė nuotrauka

EP narys Lenkijos skundėsi dėl per gero Vokietijos ir Prancūzijos požiūrio į Rusiją

(atnaujinta 20:43 2020.06.25)
Europos Parlamento narys teigė, kad šiuo metu Prancūzijos ir Vokietijos požiūris į JAV nėra teigiamas

VILNIUS, birželio 24 — Sputnik. Vokietiją ir Prancūziją domina ne tiek santykiai su JAV, kiek santykiai su Rusija, interviu "Telewizja Republika" sakė Europos Parlamento narys iš Lenkijos Jacekas Sariušas-Volskis. Anot jo, esant dabartinei situacijai, Varšuva turėtų tapti pagrindine Vašingtono sąjungininke Europoje.

Europos Parlamento narys teigė, kad šiuo metu Prancūzijos ir Vokietijos požiūris į JAV nėra teigiamas, nors "šios šalys turi būti dėkingos joms (JAV — Sputnik) dėl išsivadavimo iš nacizmo". Tuo tarpu Vokietija yra labiau suinteresuota žaliavų gavimu iš Rusijos, o ne tvirtų ryšių su JAV kūrimu, sako Sariušas-Volskis.

"Kalbant apie JAV armiją, mes sieksime įgyvendinti kariuomenės perkėlimo į mūsų teritoriją planą. Tuomet Varšuvos ir Vašingtono bendradarbiavimas taps dar glaudesnis. <...> Vakarų šalys perka žaliavas iš Rusijos ir tuo pačiu nori veltui naudotis JAV apsauga", — teigė Lenkijos parlamentaras.

Politikas taip pat kaltino Lenkijos opoziciją, kuri, jo nuomone, patenka į Maskvos ir Berlyno rankas, "nepaisydama ilgalaikių Lenkijos interesų". Sariušas-Volskis pridūrė, kad Lenkija "perauga" į pagrindinę JAV sąjungininkę Europoje.

Tegai:
JAV, Vokietija, Prancūzija, Europos Parlamentas
Dar šia tema
Kremlius įvardijo sąlygą, kada Lenkija bus laikoma keliančia grėsmę
Vilnius pareiškė, kad Lietuvos interesams JAV atstovaus Lenkijos prezidentas
JAV paskelbė, kad Lenkija iki 2022 metų pasieks "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos
"Tai tiesiog gėda". Lietuva leidžiasi valdoma Lenkijos
Auksinės teisingumo svarstyklės, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus

(atnaujinta 12:30 2020.07.14)
Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT), ambasadorius Andrius Krivas pasmerkė Rusijos Federacijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylą nagriėjusius Lietuvos teisėjus ir prokurorus, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).

Diplomatas šį pareiškimą padarė Žmogaus teisių tarybos 44-osios sesijos interaktyvaus dialogo su JT specialiuoju pranešėju teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams Diego García-Sayán metu.

"Rusijos sprendimas iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą, laikytinas politiškai motyvuotu atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams. Tokie veiksmai negali būti toleruojami", — sakė Krivas.

Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų.

Sausio 13-osios byla

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Joje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Po nuosprendžio paskelbimo Lietuvoje Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismo teisėjams, vykdantiems bylos nagrinėjimą. Įtariama, kad jie priėmė sąmoningai nepagrįstą nuosprendį, nes įvykiai įvyko tuo metu, kai Lietuva buvo TSRS dalis, o sovietų kariuomenė vykdė tarnybinę pareigą, veikdama pagal savo šalies įstatymus.

Tuo pat metu Lietuva kreipėsi į Europos Parlamentą tvirtindama, kad Maskva persekioja jos piliečius. EP paragino Rusiją nutraukti baudžiamąją bylą. Rezoliucijoje teigiama, kad jis yra "politiškai motyvuotas" ir gali paskatinti bandymus piktnaudžiauti Interpolo duomenimis, taip pat kitais dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais.

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
prokurorai, teisėjai, Sausio 13-osios byla, Rusija, Lietuva, žmogaus teisės
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis padėkojo EK narei paramą projektui "Rail Baltica"

(atnaujinta 10:36 2020.07.14)
Vyriausybės vadovas padėkojo Adinai Vălean už paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą, ir patvirtino įsipareigojimą įgyvendinti projektą "Rail Baltica" iki 2026 metų 

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos narei, atsakingai už transportą, Adinai Vălean ir išreiškė dėkingumą už susidomėjimą projektu "Rail Baltica" bei paramą jam. Apie tai praneša premjero spaudos tarnyba.

Premjeras pabrėžė, kad pagrindinės "Rail Baltica" linijos tiesimas Lietuvoje vyksta greitai. Ruože, jungiančiame Kauno miestą su Kauno intermodaliniu terminalu, numatoma baigti darbus šių metų lapkritį. Pabaigus šią pagrindinės linijos atkarpą, pirmą kartą šiame amžiuje bus teikiamos krovinių vežimo geležinkeliais tarp Baltijos regiono ir kitų Europos Sąjungos valstybių paslaugos.

"Be patobulinto multimodalinio prieinamumo, ši jungtis vaidins svarbų vaidmenį ir užtikrinant karinį mobilumą regione. Lietuva pradėjo parengiamąjį darbą su Krašto apsaugos ministerija ir NATO, siekiant geriau panaudoti "Rail Baltica" infrastruktūrą kariniams ištekliams gabenti", — teigė ministras.

Vyriausybės vadovas padėkojo Vălean už Europos Komisijos paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą. Skvernelis dar kartą patvirtino Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti projektą "Rail Baltica" iki 2026 metų. 

Premjeras taip pat išreiškė viltį, kad Europos Komisijos narė netrukus galės apsilankyti Lietuvoje, pamatyti šio ir kitų transporto projektų įgyvendinimo pažangą ir sužinoti apie ateities planus.

2020 metų birželio 19 dieną Lietuva paskelbė beveik 100 km ruožo į šiaurę nuo Kauno intermodalinio terminalo Latvijos sienos link tiesimo konkursą. 

"Rail Baltica" — tai geležinkelis, jungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

Kai kurie Baltijos šalių politikai kalba apie galimą "Rail Baltica" įgyvendinimo terminų vėlavimą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad projektas gali užtrukti mažiausiai 2–2,5 metų, o Estijos valstybės kontrolė pažymėjo, kad Talinas savo ruožtu atsilieka pagal realizavimo terminus daugiau nei dvejus metus, o visas projektas — pusantrų metų.

Lietuva nusiteikusi pozityviau nei jos kaimynės. Vilnius tikisi, kad "Rail Baltica" bus baigtas laiku, ir periodiškai skelbia duomenis apie jau atliktus darbus ir ateities planus.

Traukinių paleidimas planuojamas 2026 metais.

Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.

Tegai:
Rail Baltica, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Nausėda: būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai kelia didelį susirūpinimą
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė
Koronaviruso testai

ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką

(atnaujinta 12:41 2020.07.14)
Jo teigimu, buvo nustatyta daugiau užsikrėtimų COVID-19 liga namų ūkyje nei pačioje ligoninėje atvejų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Atlikti du nauji tyrimai suteikė papildomos informacijos apie vieną iš didžiausią nerimą keliančių koronaviruso aspektų — sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtimo riziką, savo Facebook paskyroje rašo Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

"Vieną savaitę Belgijos tretinio lygio ligoninėje, kurioje buvo gydomi COVID-19 pacientai, buvo pasiūlyta išsitirti visiems besimptomiams medikams. Serologiniuose tyrimuose dalyvavo 3056 ligoninės darbuotojai (74 %), iš kurių 197 (6,4 %) buvo nustatyti IgG antikūnai SARS-CoV-2", — rašė jis.

Jo teigimu, buvo nustatyta daugiau užsikrėtimų COVID-19 liga namų ūkyje nei užsikrėtimų pačioje ligoninėje atvejų.

Pažymima, kad kontaktą su užsikrėtusiais pacientais ar bendradarbiais turėjusiems medikams nebuvo dažniau nustatyta antikūnų nei tokio sąlyčio neturėjusiems. Kita vertus, dauguma antikūnus turėjusių (75 %) prisiminė, kad prieš tyrimą jautė vieną ar kelis simptomus, tokius kaip anosmija, karščiavimas ir kosulys.

Jis pabrėžė, kad didelėje JK atraminėje ligoninėje PGR ir serologiniais metodais buvo tiriami besimptomiai ir simptomų turintys sveikatos priežiūros darbuotojai ir sąlyčio buityje asmenys.

Pažymima, kad iš 1032 besimptomių medikų 3 proc. buvo nustatyti SARS-CoV-2, iš 169 simptomų jaučiančių medikų ir 52 buitinio sąlyčio asmenų 14 proc. tyrimai buvo teigiami. Dažniau užsikrėtę buvo su pacientais, kuriems buvo diagnozuota ar įtariama COVID-19 liga dirbę medikai, nei dirbę kitose palatose.

Be to, buvo nustatytos dvi besimptomių SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų grupės. Tai yra, virusų genominė analizė parodė, jog 6 iš 9 SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų, gydžiusių ne COVID-19 sirgusius pacientus, turėjo tos pačios genų sekos virusus, kaip ir užsikrėtę medikai, gydę COVID-19 sirgusius pacientus.

"Šie du tyrimai padeda suprasti sudėtingą COVID-19 epidemiologiją sveikatos priežiūros įstaigose ir infekcijų kontrolės priemonių bei aukštesnio lygio asmeninių apsaugos priemonių naudojimo būtinybę", — rašė Čaplinskas.

Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

ULAC vadovas priduria, kad užsikrėtimas virusais bendruomenėje akivaizdžiai svarbus, tačiau ne COVID-19 gydymo palatose dirbusių medikų užsikrėtimai kelia nerimą ir rodo, kad medikai gali užsikrėsti nuo medikų.

Atliktų abiejų tyrimų rezultatai leidžia suprasti, kad norint sužinoti, kur cirkuliuoja virusas, ir užtikrinti geriausią medikų ir pacientų apsaugą, nepakanka vien atsitiktinių populiacinių ar simptominių asmenų tyrimų ir būtini nuolatiniai sveikatos priežiūros darbuotojų tyrimai PGR ir serologiniais metodais.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 568 tūkst. žmonių.

Tegai:
medikai, koronavirusas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis