Amerikos karinė technika pratyboms Defender Europe 2020

Lenkijos prezidentas paskelbė, kad Varšuvos tikslas palikti JAV kariuomenę Europoje

(atnaujinta 20:29 2020.06.25)
Anot Andžejaus Dudos, "saugumui" užtikrinti būtina išsaugoti dabartinį Amerikos kontingento pajėgumą

VILNIUS, birželio 24 — Sputnik. Kariuomenė, kurią JAV ketina išvesti iš Vokietijos, turėtų likti Europoje, trečiadienį Vašingtone žurnalistams sakė Lenkijos prezidentas Andžejus Duda.

Duda trečiadienį lankėsi JAV. Jo derybų su JAV lyderiu Donaldu Trampu tema — bendradarbiavimas karinėje, saugumo, sveikatos apsaugos ir energetikos, įskaitant branduolinę, srityse.

"Jei bus priimti sprendimai dėl JAV kariuomenės išvedimo iš bet kurios Europos šalies, tada mūsų tikslas bus, kad jie liktų Europoje, kad JAV jų negrąžintų į JAV ar neperkeltų į kitą pasaulio kraštą", — RIA Novosti cituoja Lenkijos prezidentą. 

Anot jo, tai būtina, norint išsaugoti "Europos saugumo architektūrą".

Tuo tarpu Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad šiuo klausimu "sprendimą visada priima tas, kurio kariuomenė".

Anksčiau Trampas teigė perpus sumažinsiąs JAV karių skaičių Vokietijoje iki 25 tūkst. žmonių, nes Berlynas vėluoja sumokėti NATO įmokas. Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis tikisi, kad JAV bent dalį savo kariuomenės perkels iš Vokietijos į Lenkiją.

Taip pat antradienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė, kad Lenkijos prezidentas atstovaus oficialiojo Vilniaus interesams derybose su Trampu. Anot ministro, tai, kas vyksta Lenkijoje, svarbu ir Lietuvai, nes gynybos logistikos srityje Baltijos šalys ir Lenkijos valstybė yra "viena teritorija".

NATO stiprina pajėgas prie Rusijos sienų, pateisindama savo veiksmus galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai kaip atsaką "Rusijos agresijai", taip pat dislokuodamos NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
kariuomenė, JAV, Lenkija
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai patvirtino kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose 

(atnaujinta 14:11 2020.07.13)
TS-LKD rinkimų sąrašą ves Ingrida Šimonytė, antra vieta atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui, trečia — Laurynui Kasčiūnui

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba patvirtino galutinį partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą. Apie tai praneša partijos spaudos tarnyba. 

TS-LKD kandidatų į Seimą sąrašo pirma pozicija, kuri nėra keičiama, deleguota parlamentarei, buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Antra vieta, kuri taip pat nėra reitinguojama, atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui.

Trečioje sąrašo vietoje liko Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje — Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, penktoje — Paulius Saudargas. Šeštoje rinkimų sąrašo vietoje — Arvydas Anušauskas, septintoje — Agnė Bilotaitė, aštuntoje — Audronius Ažubalis, devintoje — Jurgita Šiugždinienė, o dešimtuką uždaro Jurgis Razma.

Tvirtindama galutinį sąrašą, partijos vadovybė priėmė sprendimą į aukštesnes pozicijas kilstelėti TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovę dr. Jurgitą Šiugždinienę, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovą Andrių Vyšniauską, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoją Jurgitą Sejonienę bei visuomeninės organizacijos "Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga" vadovą Gvidą Rutkauską.

Kartu su TS-LKD rinkimuose dalyvaus ir į partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą taip pat buvo įtraukti žurnalistė ir visuomenininkė Liudvika Pociūnienė bei karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis.

TS-LKD sąrašą užbaigs 141-uoju numeriu įrašytas TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio tarptautinių santykių ir ES politikos patarėjas Matas Maldeikis.

"Stengiamės gerbti partijos valią, kuri buvo išreikšta vidinio reitingavimo metu. Kiekvienas atskirai ir visi bendrai yra svarbūs, ir visi yra verti pirmos vietos. Esame ta šluota iš virbų, kurie yra kartu, kad galėtų šluoti. Kartu siekėme, kad sąrašo pirmame dvidešimtuke būtų maksimalus skaičius ir itin kompetentingų mūsų bendruomenės narių moterų. Tikime, kad tiksliau visuomenės sudėtį atspindinti parlamento sudėtis leistų priimti labiau subalansuotus sprendimus", — sąrašo korekcijų logiką komentavo TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.

TS-LKD taryba patvirtino likusius kandidatus vienmandatėse apygardose: Mažeikių apygardoje — vicemerę Liną Rimkienę, Mėguvos apygardoje — Palangos miesto tarybos narį Mindaugą Skritulską, į Danės apygardą perkeltas TS-LKD Klaipėdos skyriaus lyderis, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, o Baltijos apygardoje patvirtintas Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius. Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje kandidatuos Kristijonas Bartoševičius. Visi kiti vienmandatininkai buvo patvirtinti TS-LKD Tarybos.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Andžejus Duda

Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą

(atnaujinta 10:55 2020.07.13)
Lietuvoje buvo vienintelė vieta balsuoti — Lenkijos ambasadoje, Vilniuje, iš viso balsavo daugiau nei 400 rinkėjų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Opozicinės "Pilietinės koalicijos" atstovas Rafalas Tšaskovskis surinko absoliučią daugumą balsų tarp Vilniuje balsavusių Lenkijos piliečių, tačiau pralaimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, praneša WNP.pl.

Кандидат в президенты Польши Рафал Тшасковский, 12 июля 2020 года
© REUTERS / AGENCJA GAZETA
Rafalas Tšaskovskis

Praėjusį sekmadienį Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Paskutiniame balsavimo etape dalyvavo dabartinis valstybės vadovas Andžejus Duda ir jo konkurentas Tšaskovskis.

Lietuvoje vienintelė rinkimų apylinkė buvo įsteigta prie Lenkijos ambasados, ​​Vilniuje. Pranešama, kad Tšaskovskis Lietuvoje gavo 352 lenkų balsus, o Dudą palaikė 129 žmonės.

Andžejus Duda laimi Lenkijos prezidento rinkimus pagal 99,97 proc. rinkimų komisijų protokolų, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos rinkimų komisijos vadovą Silvesterį Marciniaką.

"Kol kas negauti 9 protokolai. 27 222 rinkimų apygardų protokolų duomenys, tai yra 99,97 %, rodo, kad už Andžejų Dudą balsavo 51,21 % rinkėjų, o už Rafalą Tšaskovskį — 48,79 % rinkėjų", — sakė Marciniakas.

Jis paaiškino, kad balsavimo protokolai dar nebuvo pateikti iš balsavimo vietų Belgijoje ir JK.

Tegai:
Lenkija, Andrzejus Duda
Sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka

Paskelbtas bendras judėjimo paslaugų Vilniuje pavadinimas

(atnaujinta 14:18 2020.07.13)
Sostinėje gerėja kelionių viešuoju transportu kokybė, tiesiami dviračių takai, kurie per keletą artimiausių metų mieste sudarys nenutrūkstamą tinklą, gerinama pėsčiųjų infrastruktūra, pristatytas kilpinis eismo reguliavimas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Vilnius siūlo įvairių būdų judėjimui po miestą ir pristato visus juos sujungiantį pavadinimą JUDU, rašoma SĮ "Susisiekimo paslaugos" pranešime.

Judumo pokyčiai sostinėje įvairūs — gerėja kelionių viešuoju transportu kokybė, tiesiami dviračių takai, kurie per keletą artimiausių metų mieste sudarys nenutrūkstamą tinklą, gerinama pėsčiųjų infrastruktūra, pristatytas kilpinis eismo reguliavimas.

"Vilniuje vyksta daugybė veiklų, kad žmonės po miestą keliautų patogiai ir galėtų laisvai rinktis, kaip judėti. Tačiau judumo paslaugos iki šiol neturėjo vienijančios grandies, bendro vizualinio identiteto. Tikslas turėti ne padrikai teikiamas paslaugas, o vieningą ir kokybišką jų tinklą, kuris ir sukuria didesnį darnumą, eismo pasiskirstymą, daugiau erdvės miestiečiams. Visa tai Vilniuje apjungs JUDU — jis suvienys skirtingus keliavimo būdus "po vienu skėčiu", — sako SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorė Modesta Gusarovienė.  

JUDU ženklinimą miestiečiai palaipsniui matys skirtingose vietose — pavyzdžiui, ant miesto autobusų ir troleibusų, stotelių ir dviratininkų švieslentėse, viešojo transporto ekranuose, maršrutų schemose, paženklinti bus dviračių stovai ir atsirasiančios saugyklos, "Statyk ir važiuok", taip pat planuojamos

multimodalinės aikštelės, JUDU planuojama vadinti naują elektroninio bilieto sistemą ir kitas su judumu susijusias paslaugas. Be to, JUDU ženklinimas bus matomas visoje "Susisiekimo paslaugos" klientų informavimo, viešinimo medžiagoje.

Pranešama, jog per keletą metų Vilniuje atnaujinta daugiau nei pusė viešojo transporto parko, atnaujinimas vyks ir toliau. Be to, plečiamas A juostų tinklas, jog kelionės autobusais ir troleibusais būtų ne tik komfortiškos, bet ir greitos. A juostos Vilniuje šiuo metu sudaro 36 km, o iki 2022 metų jų tinklas mieste turėtų viršyti 46 km.

Be to, per pastaruosius 4 metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta daugiau kaip 50 km dviračių takų, iš viso mieste jų daugiau kaip 93 km.

Tegai:
Susisiekimo paslaugos, Vilnius
Dar šia tema
Įvardyta, kokie pokyčiai laukia vairuotojų nuo liepos mėnesio
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: ką turi žinoti vairuotojai?
Vilniaus Senamiestyje eismo tvarką stebės specialios kameros