Белорусская АЭС, архивное фото

Pavilionis apkaltino Latvijos energetikus "dirbant Rusijai"

(atnaujinta 11:24 2020.06.29)
Pasak jo, tikrasis Latvijos interesas turėtų būti sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais

VILNIUS, birželio 24 — Sputnik. Lietuvos Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Žygimantas Pavilionis Latvijos energetikos sektorių apkaltino "darbu Rusijos labui".

Jis tai pareiškė savo Facebook puslapyje.

"Daugeliui sunku įvardyti faktą, kad karalius yra nuogas, tačiau jį galiu pakartoti — šiuo metu Latvijos energetikai dirba Rusijai. Mūsų aukščiausi pareigūnai ir dabartiniai derybininkai dažnai mėgsta pabrėžti Baltijos vienybę bet kokia kaina, tačiau šį kartą akivaizdu, kad latvių derybininkai atstovauja Rusijos energetikų interesus ir Vaičiūnas mums siūlo sąjungą su Rusija", — rašė konservatorius.

Anot jo, savo pokalbiuose su Latvijos politikais ir diplomatais, taip pat pikete Latvijos ambasadoje Vilniuje jis aiškiai nurodė, kad tikrieji Latvijos interesai yra sinchronizuoti elektros tinklus su kontinentine Europa, o ne gauti Baltarusijos AE energiją Baltijos rinkai, kas sustabdys Baltijos sinchronizaciją. Iš tiesų, pasak Pavilionio, būtent to ir siekia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Yra šauksmai, nėra nepriklausomybės — Lietuva aprūpins kaimynus rusus energija.

Konservatoriai apskritai ir ypač Pavilionis yra žinomi dėl savo agresyvios ir nuožmios retorikos prieš BelAES ir Rusiją.

Be to, Pavilionis neseniai aktyviai atakavo Energetikos ministerijos vadovą reikalaudamas atsitraukti nuo derybų dėl galimybės naudotis energija iš Astravo atominės elektrinės. Anot konservatoriaus, "dėl nežinomų priežasčių" Vaičiūnas gina Lietuvai nepalankią poziciją.

Birželio pradžioje kai kurie konservatoriai surengė piketą prie Latvijos ambasados, kurio tikslas buvo įtikinti kaimynus parodyti solidarumą su Lietuva dėl ties Astravo statomos elektrinės, o tiksliau — atsisakyti pirkti iš jos elektrą.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau kai kurie Lietuvos politikai, ypač konservatorių partijos "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" atstovai, surengė piketą prie Latvijos ambasados, kad įtikintų kaimynus parodyti solidarumą su Vilniaus pozicija dėl šalia Astravo statomos elektrinės — atsisakytų pirkti elektrą iš jos.

Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis pareiškė, kad Varšuva palaiko Lietuvos poziciją BelAE atžvilgiu. Tačiau jis pridūrė, kad Lietuva ir Lenkija pasisako už "kuo glaudesnį bendradarbiavimą su Baltarusija — tiek ekonominį, tiek politinį".

Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinė yra saugi, ir tai patvirtino tarptautiniai ekspertai. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos atominės elektrinės saugos klausimas jam yra svarbesnis nei Lietuvai, Lenkijai ar Vokietijai, nes šio objekto svarba Baltarusijos saugumui ir ekonomikai užtikrinti yra "tiesiog didžiulė".

Be to, Baltarusijos vadovas pasakė, kad Vilnius ir Varšuva vis tiek pirks elektrą iš elektrinės.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Latvija, Žygimantas Pavilionis, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (359)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva neturi ką pasiūlyti kaimynams mainais į elektrą iš Astravo AE
Teroras dėl Astravo AE. Lietuva tapo ekonomine agresore ir jai negėda
Apie Astravo AE su įkyrių musių atkaklumu
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas prašo informacijos apie aukščiausio rango teisėjų komercinę veiklą

(atnaujinta 15:41 2020.07.16)
Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas dėl galimų aukšto rango teisėjų padarytų Konstitucijos pažeidimų prašo pateikti visą informaciją, kuri yra susijusi su šių teismų teisėjų uždarbiavimu komercinėse verslo bendrovėse, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pažymima, kad Kasčiūnas kreipėsi į Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, laikinai Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantį Aurelijų Gutauską ir laikinai Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas einantį Vigintą Višinskį.

Pažymima, kad Konstitucinio Teismo teisėja Daiva Petrylaitė, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis, Apeliacinio Teismo teisėjas Artūras Driukas ir galbūt kiti teisėjai papildomai uždarbiauja privačiose bendrovėse, kuriose vykdoma komercinė veikla.

Pabrėžiama, kad Konstitucijos 113 straipsnis numato, jog "teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą".

"Internetas užverstas firmų skelbimais, kad įmonės gali samdytis aukščiausio rango teisėjus savo renginiams, tai — visiškai nepriimtina. Teismų pirmininkų prašau pateikti visą informaciją su kokiomis verslo bendrovėmis komerciniais ryšiais yra susiję šių teismų teisėjai, kokias pajamas iš jų ir už ką gauna, kokią įtaką tai turi teisėjų nešališkumui ir nepriklausomui bei skaidrumo principams, ir kaip tokia veikla dera su Konstitucijoje įtvirtintu draudimu teisėjams užsiimti komercine veikla", — teigia Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo.

Tegai:
Konstitucija, teisėjai, Seimas, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Lietuva pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus
EK aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui — Venckienės pastaba
Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

EK aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui Venckienės pastaba

(atnaujinta 12:57 2020.07.16)
Buvusi teisėja Neringa Venckienė nepritaria aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui iš Europos Komisijos pusės

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Europos Komisija paskelbė Europos Sąjungos teisingumo sistemos vertinimo rezultatų suvestinę, kurioje Lietuvos teismai sulaukė aukšto įvertinimo.

Suvestinėje, kurioje pateikiami 2012–2019 metais surinkti duomenys apie teisingumo vykdymą ES, nurodoma, kad Lietuvos teismai Europoje išnagrinėja daugiausiai  civilinių ir administracinių bylų, kurias taip pat nagrinėja sparčiausiai. 

Be to, pagal informacinių technologijų panaudojimo mastą bei informacijos apie teisingumo sistemą prieinamumą visuomenei Lietuva išlieka lyderė, nors šalies teismų sistemos finansavimas — vienas žemiausių ES. Skelbiamos suvestinės duomenimis, Lietuvoje jau antrus metus pastebimas neišnagrinėtų bylų likučio mažėjimas.

Aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui iš EK pusės nepritarė buvusi teisėja ir buvusi Seimo narė Neringa Venckienė.  

"Kažin, ar Europos Sąjunga žino apie teisėjų korupcijos bylą Lietuvoje? Kad aukščiausio lygio teisėjams: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų pareikšti kaltinimai kyšininkavimu? Kad kyšiai už vieną bylą siekia 100 000 eurų?" — savo Facebook paskyroje parašė ji.

Korupcijos skandalas 

Pernai Lietuvoje kilo skandalas dėl atskleisto korupcijos tinklo teismų sistemoje. 

Aštuoniems teisėjams buvo pareikšti įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Tarp jų buvo trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai — Viktoras Kazys, Konstantinas Gurinas, Valdimaras Bavėjanas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis ir kiti. Įtarimai dėl korupcinės veikos pareikšti ir keliems advokatams. 

Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų.

Visuomenės vertinimas

Be to, į EK suvestinę buvo įtraukti ir 2020 metų Eurobarometro atliktos gyventojų apklausos, skirtos visuomenės suvokimui apie teismų ir teisėjų nepriklausomumą ištirti, duomenys. Respondentų, sutinkančių su teiginiu, kad teismai ir teisėjai yra nepriklausomi, skaičius Lietuvoje siekia 50 proc. 

"Visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę Lietuvos teisėjų nepriklausomumui kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš ekonominių ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas, — taip mano beveik 30 proc. respondentų", — teigiama pranešime. 

Suvestinėje matyti, kad aukščiausias pasitikėjimo rodiklis nustatytas Danijoje, Suomijoje ir Austrijoje — čia teisėjų nepriklausomumu tiki daugiau kaip 80 proc. respondentų.

Tegai:
teismas, Europos Komisija (EK), Lietuva, Neringa Venckienė
Tuščia salė

Nuo rugsėjo nebebus ribojamas leistinas renginių dalyvių skaičius

(atnaujinta 15:54 2020.07.16)
Kaip pranešama, Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planas peržiūrimas kas dvi savaites

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ministrų kabinetas pakoregavo Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Jame numatyta, kad leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius uždarose erdvėse rugpjūčio 16–31 dienomis didinamas iki 600 (vietoj anksčiau numatytų 350) asmenų, paliekant tą patį didžiausią leistiną skaičių atvirose erdvėse — iki 1000 žmonių.

Tuo tarpu Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičius nuo rugsėjo 1 dienos — neribojamas. Tačiau renginiai turės būti organizuojami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro sprendimais.

"Kadangi renginių organizavimas yra itin imlus laikui, toks sprendimas renginių organizatoriams suteiks daugiau aiškumo, leis planuoti būsimus renginius rudenį, padės visapusiškai įsilieti į rinką ir atsigauti po COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių", — sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, stebima tarptautinė situacija organizuojant sporto renginius, pastebimi palankūs pokyčiai Lietuvoje.

"Renginių organizatoriai galės lanksčiau planuoti bilietų pardavimus, žiūrovų judėjimo srautus. Vis dėlto jie turės laikytis ir griežtesnių saugumo reikalavimų, kadangi šioje situacijoje svarbiausia rūpintis žmonių sveikata", — pažymėjo Monkevičius.

Uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas tarp žiūrovų ir (ar) dalyvių išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujantį personalą. Šis atstumas tarp žmonių gali būti mažesnis, jei viso renginio metu dėvimos nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės.

Atvirose erdvėse turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 1 metro atstumas, išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujantį personalą. Tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse atstumo apribojimai netaikomi sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams. Už šių reikalavimų laikymąsi bus atsakingi renginių organizatoriai.

Kaip pranešė Vyriausybėje, šis Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planas peržiūrimas kas dvi savaites. Keičiantis COVID-19 situacijai jis gali būti tikslinamas arba atšaukiamas.

Nuo liepos 16 iki 31 dienos galioja Vyriausybės nustatytas leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius kultūros ir sporto renginiuose — iki 400 žmonių uždarose erdvėse ir iki 1000 asmenų atvirose. Rugpjūčio 1–15 dienomis leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius uždarose patalpose didės iki 500.

Tegai:
renginiai, koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijos mokslininkai išgavo antikūnus, neutralizuojančius koronavirusą
Skvernelis pasipiktino dėl pasisakymų "išeisiu į miestą ir užkrėsiu kitus"
Sveikatos apsaugos ministerija paragino pasiskiepyti nuo gripo COVID-19 fone