Aleksejus Puškovas

Puškovas įvardijo JAV pasitraukimo INF sutarties priežastį

(atnaujinta 09:53 2020.06.25)
Rusijos senatorius pažymėjo, kad dėl Vašingtono pasitraukimo iš INF sutarties, palaikę tai europiečiai dabar rizikuoja vėl tapti JAV įkaitais, kaip devintojo dešimtmečio raketų krizės metu

VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos vadovas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje įvardijo priežastį, kodėl JAV paliko Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF sutartis).

Anksčiau JAV specialusis atstovas ginklų kontrolei Maršalas Bilingslis (Marshall Billingslea) pareiškė, kad JAV nemato galimybių įvesti moratoriumą vidutinio ir trumpojo nuotolio raketoms dislokuoti Europoje, kurios anksčiau buvo uždraustos INF sutartimi.

Anot Puškovo, tokio rezultato buvo tikėtasi, nes būtent dėl ​​to Vašingtonas ir pasitraukė iš sutarties. Vis dėlto dėl šios priežasties, mano senatorius, Europos šalys rizikuoja tapti "JAV įkaitėmis".

"To buvo galima tikėtis: štai kodėl Jungtinės Valstijos ir paliko INF sutartį. Europiečiai palaikė JAV ir dabar rizikuoja vėl tapti jų įkaitais, kaip devintojo dešimtmečio raketų krizės metu", — pažymėjo Puškovas.

Praėjusiais metais JAV pasitraukė iš INF sutarties, apkaltinusios Rusiją sutarties pažeidimu. Maskva atmetė šiuos kaltinimus ir buvo pasirengusi pademonstruoti raketą, sukėlusią klausimus, ir aptarti temą, tačiau Vašingtonas vienašališkai pasitraukė iš susitarimo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Maskva neprieštarauja kitų šalių įtraukimui į strateginio stabilumo klausimų aptarimą su JAV.

Tegai:
JAV, Rusija, Aleksejus Puškovas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE

(atnaujinta 13:13 2020.07.14)
Pasak jo, nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po apsilankymo Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo Twitter paskyroje paskelbė pranešimą baltarusių kalba.

Pažymima, kad pranešime šalies vadovas ragina nepaleisti Astravo AE.

"Baltarusiai patyrė skaudžias Černobylio pasekmes, todėl kreipiuosi į Baltarusijos vadovus, raginu nepaleisti Astravo AE, nes ji neatitinka Europos Sąjungos (ES) streso testų reikalavimų, ir nesukelti pavojaus Baltarusijos ir kaimyninių šalių gyventojams. Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE poreikiams", — rašė jis.

​Anksčiau Gitanas Nausėda pareiškė, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui.

Prezidentas įsitikinęs, kad nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams. Nausėda mano, kad Černobylio katastrofos padarinius "skaudžiai patyrusi Baltarusija neišmoko pamokos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. 

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Kita vertus, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltijos šalių vienybė braška: Nausėda parodė, kas Lietuvai yra svarbiau
Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra iš Astravo AE nepatektų į ES rinką
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu
Vilniaus rajono gyventojams bus dalinamos kalio jodido tabletės
Auksinės teisingumo svarstyklės, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus

(atnaujinta 12:30 2020.07.14)
Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT), ambasadorius Andrius Krivas pasmerkė Rusijos Federacijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylą nagriėjusius Lietuvos teisėjus ir prokurorus, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).

Diplomatas šį pareiškimą padarė Žmogaus teisių tarybos 44-osios sesijos interaktyvaus dialogo su JT specialiuoju pranešėju teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams Diego García-Sayán metu.

"Rusijos sprendimas iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą, laikytinas politiškai motyvuotu atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams. Tokie veiksmai negali būti toleruojami", — sakė Krivas.

Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų.

Sausio 13-osios byla

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Joje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Po nuosprendžio paskelbimo Lietuvoje Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismo teisėjams, vykdantiems bylos nagrinėjimą. Įtariama, kad jie priėmė sąmoningai nepagrįstą nuosprendį, nes įvykiai įvyko tuo metu, kai Lietuva buvo TSRS dalis, o sovietų kariuomenė vykdė tarnybinę pareigą, veikdama pagal savo šalies įstatymus.

Tuo pat metu Lietuva kreipėsi į Europos Parlamentą tvirtindama, kad Maskva persekioja jos piliečius. EP paragino Rusiją nutraukti baudžiamąją bylą. Rezoliucijoje teigiama, kad jis yra "politiškai motyvuotas" ir gali paskatinti bandymus piktnaudžiauti Interpolo duomenimis, taip pat kitais dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais.

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
prokurorai, teisėjai, Sausio 13-osios byla, Rusija, Lietuva, žmogaus teisės
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Telšių apskr. komisariatas

Po pareigūno žūties atlikus auditą Telšių apskr. komisariate paaiškėjo spragos

(atnaujinta 13:10 2020.07.14)
Auditoriai konstatavo, kad bendras veiklos vertinimas yra geras, tačiau identifikuotos tam tikros problemos

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Baigtas Telšių apskr. vyriausiojo policijos komisariate vykdytas veiklos auditas. Bendras veiklos vertinimas geras, tačiau atrasti trūkumai — sudėtingi pavaldinių ir vadovų santykiai, prastas mikroklimatas, taip pat neskirta pakankamai dėmesio nelegalių ginklų kontrolei, rašoma Policijos departamento pranešime.

Pranešama, kad audito metu buvo išsamiai patikrinta komisariato veikla, dokumentacija, prevencinis darbas, vykdomi ikiteisminiai tyrimai ir pareiškimų nagrinėjimas, pareigūnų mokymai ir kita informacija.

Auditoriai konstatavo, kad bendras veiklos vertinimas yra geras, sisteminių trūkumų nenustatyta, tačiau identifikuotos tam tikros problemos, būtina stiprinti kontrolės funkciją. 

Auditoriai atkreipė dėmesį į sudėtingus vadovų ir pavaldinių santykius, dėl ko komisariate vyrauja prastas darbinis mikroklimatas.

Trūkumų nustatyta ir tikrinant kriminalinės žvalgybos veiklą, o konkrečiai — gautą informaciją apie disponavimą nelegaliais šaunamaisiais ginklais, brakonieriavimą. Nustatyta, kad gauta žvalgybinė informacija buvo tikrinama paviršutiniškai, o vadovai neskyrė pakankamai dėmesio šios veikos kontrolei, kas lėmė, kad asmenys turėjo galimybę disponuoti nelegaliais ginklais. Tai iš dalies galėjo lemti ir nelaimingą įvykį, kuomet buvo nušautas Mažeikių r. policijos komisariato pareigūnas.

Po audito išvadų parengtas išsamus trūkumų šalinimo planas, kurio įgyvendinimas bus derinamas su auditoriais.

Policijos departamento Imuniteto valdyboje toliau atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl tragiško įvykio Mažeikių r., kurio metu buvo nušautas pareigūnas.

Gegužės pabaigoje, atlikdamas tarnybą, nuo įtariamojo kulkos žuvo Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėjas Saulius Žymantas. Beveik 19 metų policijoje tarnavęs Žymantas buvo vienas geriausių šalies kinologų, ne kartą užėmęs prizines vietas įvairiose policijos kinologų varžybose.

Tegai:
policijos komisariatas, policija
Dar šia tema
Kauno rajone į avariją pateko policijos pareigūno automobilis
Šiaulių policija parodė neteisėtą dopingo medžiagų saugyklą
Iš ligoninės paleistas marijampolietis teigė, kad jį sumušė policijos pareigūnai