Dirbtinis pliažas Lukiškių aikštėje, Vilniuje

Karbauskis: Šimašiaus "Open Beach" rodo miesto valdžios mąstymo nelaisvę, kūrybos stoką

(atnaujinta 12:09 2020.06.25)
Politiko teigimu, pliažo istorinėje Lukiškių aikštėje įrengimas yra Laisvės partijos rinkimų kampanija, kurioje dedama daug pastangų stengiantis visur naudoti žodį "laisvė" ir tokiu būdu didinti partijos pavadinimo matomumą

VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis Vilniaus mero Remigijas Šimašiaus sprendimą miesto centre įrengti dirbtinį pliažą "Open Beach" pavadino amoraliu ir apgailėtinu. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Vietoje Vyčio liberalesnis už liberalus Šimašius pasirinko "Open Beach", "Sharks" ir apatinius deginančias moteris "Laisvės lauže". Amoralu, apgailėtina ir tai tikrai nereiškia laisvės ir gyvenimo džiaugsmo, kaip teigia pats Šimašius. Atvirkščiai, toks sprendimas rodo miesto valdžios mąstymo nelaisvę, kūrybos stoką, ribotumą", — parašė Karbauskis.

Anot politiko, Vilniaus meras vietoj sėkmingų ir miesto žmonėms reikalingų projektų "savo idėjų stoką bando pridengti "figos lapeliu" — pliažu istorinėje Lukiškių aikštėje ir taip siekia pigaus populiarumo".  

Karbauskis pažymėjo, jog šita Vilniaus valdžios akcija su nieko nebuvo derinta, todėl jai nebuvo galima užkirsti kelio. Jis pažadėjo su kolegomis Seime registruoti projektą įstatymo, kuris "užkirstų galimybę tolesniam Lukiškių aikštės išniekinimui". Be to, jis ketina inicijuoti diskusiją, ar savivaldybė yra pajėgi toliau rūpintis Lukiškių aikšte, o, galbūt, atsakomybę už Lukiškių aikštę galėtų prisiimti kokia kita institucija? Taip pat jis ketina kviesti Seimo narius, Vyriausybę kreiptis į teisėsaugos institucijas reikalaujant įvertinti Vilniaus savivaldybės veiksmus Lukiškių aikštę paverčiant pliažu, ten "organizuojant neaiškaus pobūdžio renginius, kurių vienintelis tikslas — menkinant istorinę atmintį daromas Laisvės vardu prisidengusios partijos populiarinimas".

"Manau, jog tokie Vilniaus mero žingsniai yra Laisvės partijos rinkimų kampanija, kurioje dedama daug pastangų stengiantis visur naudoti žodį "laisvė" ir tokiu būdu didinti partijos pavadinimo matomumą", — pareiškė politikas.

Jis priminė, kad Seimas dar 1999 metais savo nutarimu išreiškė savo valią — "Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais". Ir išreiškė viltį, kad tai taps gera pamoka ir paskutiniu atveju Lietuvoje, kai "taip šlykščiai pasityčiojama iš Tautos istorinės atminties".

Tegai:
Ramūnas Karbauskis, Remigijus Šimašius, Lukiškių aikštė, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Be pavardžių ir datų: Lukiškių aikštėje įsikūrė Laisvės kalvos maketas
Sostinės atsakas į karantiną: Vilniuje atsirado paplūdimys "Open Beach"
ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Ministrė pirmininkė pasisakė apie galimas imuniteto paso privilegijas

(atnaujinta 13:52 2021.03.02)
Kaip pažymėjo Ingrida Šimonytė, proveržio vakcinų tiekime į Lietuvą galima tikėtis antrąjį šių metų ketvirtį

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Kalbėti apie imuniteto pasą ir jo privilegijas dar anksti, nes valstybė negali pasiūlyti vakcinos visiems norintiems skiepytis, teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. 

Kaip antradienį per spaudos konferenciją kalbėjo premjerė, nereikėtų tikėtis, jog imuniteto pasas atsiras artimiausiu metu. 

"ES Vadovų Taryba dar tik principų lygmeniu aptarė šitą klausimą. Dėl techninio jo įgyvendinimo reikės nemažai padirbėti. Kiek bus poreikio tokių požymių naudojimo, kad žmogus yra vakcinuotas ar yra persirgęs kažkokiems vidiniams dalykams, o ne judėjimui tarp skirtingų valstybių, tuo metu, kada ši idėja bus įgyvendinta, labai sunku pasakyti", — kalbėjo Šimonytė.

Todėl, anot jos, kol kas anksti kalbėti ir apie tai, kokias konkrečias privilegijas gautų turintieji imuniteto pasą. Premjerė teigė, kad pagrindinė sąlyga imuniteto paso atsiradimui yra tai, kad vakcinavimas būtų plačiai prieinamas.

"Tai būtų paskata žmogui už jo pasirinkimą skiepytis. Neabejoju, kad ir dabar būtų daug žmonių, kurie būtų pasirinkę skiepytis ir skiepytųsi, jei vakcinos būtų pakankamai. Kol kas valstybė to užtikrinti negali, tai ir privilegijų didelių žadėti taip pat neturėtų", — sakė premjerė.

Šimonytė teigė, kad proveržio vakcinų tiekime į Lietuvą galima tikėtis antrąjį šių metų ketvirtį. Tuomet turėtų būti gautos didesnės "BioNTech-Pfizer" vakcinų siuntos. 

Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen anksčiau pranešė, kad Europos Sąjungoje kuriamas elektroninis vakcinacijos pasas. Planuojama, kad pasas leistų žmonėms palaipsniui saugiai keliauti Europos Sąjungoje arba už jos ribų — darbo arba turizmo tikslais. Į pažymėjimą bus įrašyta informacija apie paciento skiepijimą, pasveikimą po COVID-19 ir koronaviruso tyrimo rezultatus.

Dokumento sukūrimo teisinis pagrindas bus pateiktas kovo mėnesį. Vakcinacijos pasą planuojama parengti iki vasaros. 

Statistikos departamento duomenimis, iš viso į Lietuvą pristatyta daugiau nei 309 tūkst. vakcinos dozių.  Iš viso paskiepyta daugiau kaip 171 tūkst. šalies gyventojas, arba 6,14 proc. gyventojų.

Lietuva užsitikrino daugiau nei 9 mln. vakcinos dozių. Šio kieko turėtų užtekti paskiepyti daugiau nei 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskieptų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.

Tegai:
Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Latvijos parlamento vadovė Inara Mūrniece ir Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

"Simboliškai": Seimo pirmininkė papasakojo apie savo darbo vizitą į Latviją

(atnaujinta 11:22 2021.03.02)
Lietuvos delegacijoje buvo ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kuris neseniai atsidūrė skandalo centre dėl pasisakymų Gruzijoje

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per savo pirmąjį vizitą į užsienį lankėsi Latvijoje, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Спикер Сейма Латвии Инара Мурниеце и спикер Сейма Литвы Виктория Чмилите-Нильсен
Latvijos parlamento vadovė Inara Mūrniece ir Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Vizito metu Lietuvos parlamento vadovė susitiko su Latvijos Prezidentu Egiliu Levitu (Egils Levits), Latvijos parlamento vadove Inara Mūrniece (Ināra Mūrniece) ir Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi (Edgars Rinkēvičs).

"Simboliška, kad pirmasis mano užsienio vizitas — į studijų miestą Rygą, kur šiandien lankiausi Latvijos Saeimo pirmininkės Inaros Murnieces kvietimu", — parašė Čmilytė-Nielsen savo puslapyje Facebook.

Susitikimų metu buvo aptartos COVID pandemijos suvaldymo, Astravo atominės elektrinės "grėsmių", dvišalių santykių ir bendradarbiavimo temos. Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį į tai, kad tradiciškai glaudžiausi dvišaliai Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeimos santykiai tokia pačia linkme vystosi ir toliau.

Спикер Сейма Литвы Виктория Чмилите-Нильсен встретилась с президентом Латвии Эгилсом Левитсом
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Latvijos Prezidentu Egiliu Levitu

"Nuolat stovėję petys į petį, galime pasikliauti vieni kitais, nes vadovaujamės vienodomis vertybėmis, prieš daugiau nei trisdešimtmetį įkvėpusiomis kovą dėl mūsų nepriklausomybės. Visą po to praėjusį laikotarpį mūsų parlamentai bendradarbiauja tiek dvišaliu formatu, tiek Baltijos asamblėjoje, tiek Šiaurės ir Baltijos šalių ar Europos Sąjungos lygmenyje. Veikdami kartu esame girdimi ir galime pasitelkti savo unikalią bendrą istorinę patirtį, atkreipdami dėmesį į grėsmes, nuolat kylančias demokratiniams procesams mūsų regione", — Seimo pirmininkę cituoja spaudos tarnyba.

Ji pažymėjo, kad susitarė su Mūrniece kuo daugiau klausimų spręsti tiesiogiai, neapsikraunant diplomatiniais barjerais ir tarpininkais. Seimo pirmininkė palaikė Latvijos prezidento ir vyriausybės sprendimą skiepytis nuo COVID-19, siekiant parodyti pavyzdį ir krizės akivaizdoje saugiai tęsti darbus. 

Delegacijoje dalyvavo ir užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Pirmąją Čmilytės-Nielsen darbo kelionę į užsienį jis laiko sėkminga.

Депутат Сейма Литвы Жигимантас Павиленис встретился со своими латвийскими коллегами
Žygimantas Pavilionis susitiko su kolegomis

"Susitikimų metu aptarėme ir mūsų bendrą politiką rytų kaimynių — Rusijos, Baltarusios, taip pat Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo atžvilgiu, į kurią, Latvijos Užsienio reikalų ministro teigimu, gali būti organizuojama tolesnė bendra tarpininkavimo misija. Kalbėjomės ir dėl bendro Baltijos šalių parlamentų vadovų vizito į JAV Kongresą, kurį bandysime organizuoti kai tik sušvelnės karantino sąlygos", — parašė politikas Facebook.

Anksčiau Pavilionis atsidūrė skandalo centre dėl savo pasisakymų Tbilisyje, kur jis grasino Gruzijai sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Jungtinis nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija. Valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinančiais".

Po to Pavilionis buvo pakviestas į Seimo valdybą paaiškinti kelionės į Gruziją aplinkybių, o socialdemokratai paragino deputatą atsistatydinti. Daugelis politikų pasmerkė parlamentaro derybinį elgesį manydami, kad Pavilionis elgėsi neprofesionaliai ir pakenkė Lietuvos reputacijai.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Žygimantas Pavilionis, Latvija, Lietuva, Seimas

Italijos miestai padengti pelenais nuo Etnos ugnikalnio video

(atnaujinta 14:23 2021.03.02)
Vietiniai gyventojai Etną vadina "draugišku ugnikalniu" — anksčiau jis buvo laikomas aktyviu, bet nepavojingu, tačiau ugnikalnis tampa vis sprogesnis

Aktyviausias Europos ugnikalnis vėl atgijo — sekmadienio rytą Etnos pietryčiuose kraterio aktyvumas padidėjo. Lavos fontanai pasiekė 300 metrų aukštį. Ugnikalnis pasiekė aktyvumo piką per valandą, o tada aktyvumas ėmė mažėti.

Po kurio laiko Etna išmetė milžinišką dūmų ir pelenų stulpą, kurį vėjas nunešė į rytus. Juodą debesį uždengė dangus, tada pradėjo lyti su suodžių ir mažų akmenų priemaiša.

Dėl smėlio, pelenų ir mažų akmenų buvo paralyžiuotos magistralės, greitis magistralėse sumažintas iki minimumo.

Pasak specialistų, "draugiškas ugnikalnis" (kaip vietiniai gyventojai vadina Etną) keičiasi. Ugnikalnis, kuris buvo laikomas aktyviu, bet nepavojingu, tampa vis sprogesnis — vien vasarį jis pabudo kelis kartus.

Dėl savo nuolatinės veiklos Etna buvo vadinamas JT dešimtmečio ugnikalniu. 1996 m. Tarptautinė vulkanologijos ir Žemės gelmių chemijos asociacija nustatė 16 ugnikalnių, kurie nusipelno ypatingų tyrimų dėl to, kad jie kelia potencialų pavojų žmonėms. Šie ugnikalniai yra netoli gyvenviečių, o jų istorijoje buvo užfiksuoti dideli žalingi išsiveržimai.

Tegai:
vaizdo įrašas, Italija, ugnikalnis
Dar šia tema
Kaip atrodo Mičigano ežere esantys "ledo ugnikalniai" — video
Meksikoje, Popokatepetlio ugnikalnyje, įvyko sprogimas ir pelenų išmetimas — video
Karšti lavos fontanai: Italijoje pabudo Etnos ugnikalnis