Dirbtinis pliažas Lukiškių aikštėje, Vilniuje

Karbauskis: Šimašiaus "Open Beach" rodo miesto valdžios mąstymo nelaisvę, kūrybos stoką

(atnaujinta 12:09 2020.06.25)
Politiko teigimu, pliažo istorinėje Lukiškių aikštėje įrengimas yra Laisvės partijos rinkimų kampanija, kurioje dedama daug pastangų stengiantis visur naudoti žodį "laisvė" ir tokiu būdu didinti partijos pavadinimo matomumą

VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis Vilniaus mero Remigijas Šimašiaus sprendimą miesto centre įrengti dirbtinį pliažą "Open Beach" pavadino amoraliu ir apgailėtinu. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Vietoje Vyčio liberalesnis už liberalus Šimašius pasirinko "Open Beach", "Sharks" ir apatinius deginančias moteris "Laisvės lauže". Amoralu, apgailėtina ir tai tikrai nereiškia laisvės ir gyvenimo džiaugsmo, kaip teigia pats Šimašius. Atvirkščiai, toks sprendimas rodo miesto valdžios mąstymo nelaisvę, kūrybos stoką, ribotumą", — parašė Karbauskis.

Anot politiko, Vilniaus meras vietoj sėkmingų ir miesto žmonėms reikalingų projektų "savo idėjų stoką bando pridengti "figos lapeliu" — pliažu istorinėje Lukiškių aikštėje ir taip siekia pigaus populiarumo".  

Karbauskis pažymėjo, jog šita Vilniaus valdžios akcija su nieko nebuvo derinta, todėl jai nebuvo galima užkirsti kelio. Jis pažadėjo su kolegomis Seime registruoti projektą įstatymo, kuris "užkirstų galimybę tolesniam Lukiškių aikštės išniekinimui". Be to, jis ketina inicijuoti diskusiją, ar savivaldybė yra pajėgi toliau rūpintis Lukiškių aikšte, o, galbūt, atsakomybę už Lukiškių aikštę galėtų prisiimti kokia kita institucija? Taip pat jis ketina kviesti Seimo narius, Vyriausybę kreiptis į teisėsaugos institucijas reikalaujant įvertinti Vilniaus savivaldybės veiksmus Lukiškių aikštę paverčiant pliažu, ten "organizuojant neaiškaus pobūdžio renginius, kurių vienintelis tikslas — menkinant istorinę atmintį daromas Laisvės vardu prisidengusios partijos populiarinimas".

"Manau, jog tokie Vilniaus mero žingsniai yra Laisvės partijos rinkimų kampanija, kurioje dedama daug pastangų stengiantis visur naudoti žodį "laisvė" ir tokiu būdu didinti partijos pavadinimo matomumą", — pareiškė politikas.

Jis priminė, kad Seimas dar 1999 metais savo nutarimu išreiškė savo valią — "Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais". Ir išreiškė viltį, kad tai taps gera pamoka ir paskutiniu atveju Lietuvoje, kai "taip šlykščiai pasityčiojama iš Tautos istorinės atminties".

Tegai:
Ramūnas Karbauskis, Remigijus Šimašius, Lukiškių aikštė, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Be pavardžių ir datų: Lukiškių aikštėje įsikūrė Laisvės kalvos maketas
Sostinės atsakas į karantiną: Vilniuje atsirado paplūdimys "Open Beach"
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo