Memorialas Klaipėdoje, archyvinė nuotrauka

Rusijos generalinis konsulatas aštriai sureagavo į straipsnį apie memorialą Klaipėdoje

(atnaujinta 16:45 2020.06.27)
Diplomatinė atstovybė pasipiktino viename iš vietinių portalų paskelbta medžiaga ir pasiūlymu prie paminklo sovietų kariams įrengti aiškinamąsias lenteles

VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje sureagavo į LRT straipsnį "Akis badantis vaizdas: Klaipėdoje — memorialas Tarybų Sąjungos didvyriams, išvadavusiems miestą" ir teigė, kad medžiagoje pateikta daugybė vietos istorikų platinamų mitų.

Komentaras paskelbtas konsulato svetainėje. 

Straipsnis portale buvo paskelbtas birželio 24 dieną, kai Maskvoje buvo surengtas paradas 75-osioms pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinėms paminėti. Generalinio konsulato teigimu, paskelbimo data nėra atsitiktinė.

"Apklausti istorikai ir visuomenės veikėjai, matyt, nesuvokdami, kad kalbama apie kapavietę, kuri ne tik įrašyta į Lietuvos kultūros paveldo registrą, bet yra šventa vieta, kur ateina dešimtys tūkstančių klaipėdiečių pagerbti kovotojų ir Raudonosios armijos karininkų, žuvusių per Mėmelio puolamąją operaciją, atminimą, lengvai kalba apie tai, kad memorialas, jų teigimu, bado akis, skundžiasi miesto valdžios nereagavimu į jų prašymus įrengti aiškinamąsias lenteles", — teigiama komentare.

Diplomatinė atstovybė pažymėjo, kad miesto valdžios, "vertinančios daugiatautį Klaipėdos pobūdį, suprantančios, kad bet koks neatsargus žingsnis gali morališkai traumuoti piliečius, pasėti etninės nesantaikos sėklas", nuomonė ignoruojama. 

Rusijos ambasada Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Sunku įsivaizduoti, kad klaipėdiečiai, kurie net ir pandemijos metu kartu su vaikais, tėvais ir draugais atėjo prie gegužės 9-osios memorialo Daukanto aikštėje, susitaikytų su lentelėmis, kurios iškreipia pačią karo metu vykusių įvykių esmę", — pabrėžiama pranešime.

Memorialo kompleksą Klaipėdoje sudaro trys dalys, kurias vienija viena idėja ir kurios skirtos Antrojo pasaulinio karo didvyriams ir aukoms. Generalinis konsulatas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu nė viename memorialo užraše nėra politinės propagandos, lozungų ar raginimų pateisinti represijas.

Savo ruožtu generalinis konsulatas pasiūlė įrengti lenteles prie daugelio sovietmečiu pastatytų gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, švietimo įstaigų, gamyklų, Klaipėdos jūrų uoste, magistralėje Kaunas–Klaipėda, ir taip prisiminti šį palikimą Lietuvai.

Memorialas Klaipėdoje

Klaipėdoje pastatytas paminklas Raudonosios armijos kariams. Jame yra užrašas: "Miestas buvo išvaduotas 1945 m. sausio 28 dieną".

Tarybinė kariuomenė baigė Klaipėdos šturmą 1945 metų sausio 28 dieną. Lietuviškoji divizija padarė didelį indėlį į miesto išvadavimo procesą. Šiems kariuomenės padaliniams buvo suteiktas Klaipėdos vardas, kariai ir karininkai gavo apdovanojimus.

Paminklas keletą kartų buvo išniekintas ir nudažytas dažais. Taip pat dėl memorialo kilo skandalas, kai Klaipėdos universiteto docentė Silva Pocytė Klaipėdos išvadavimo nuo Hitlerio okupantų 73-iųjų metinių išvakarėse pareiškė, kad Klaipėdos "niekas neišvadavo".

Anksčiau Rusijos Federacijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad kai kurios valstybės nori pakeisti Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir sumenkinti TSRS vaidmenį šioje pergalėje.

Tegai:
Rusija, Klaipėda
Dar šia tema
Chaosas Amerikoje: ar JAV gali subyrėti kaip Sovietų Sąjunga?
NI publicistą nustebino, kad sovietų kareiviai nenešiojo puskojinių
Pagrindiniai klausimai apie Baltijos šalių "sovietinę okupaciją"
Seime registruotas Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymo projektas
Sušaudymas be senaties termino: kaip lenkai nužudė sovietinę Raudonojo kryžiaus misiją
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:27 2020.07.07)
Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Didžiausią šansą laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar, turėtų opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai". Apie tai praneša TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" apklausą.

Kad patektų į Seimą, partijai reikia surinkti mažiausiai 5 procentus balsų, rinkimų blokui — 7 procentus. Konservatoriai galėtų gauti 16,4 proc.

Antroje vietoje buvo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją. Penktoje vietoje liko Liberalų sąjūdis, kuris gautų penkių procentų palaikymą.

Tuo tarpu 16,7 proc. respondentų nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų.

Apklausa vyko nuo birželio 18 iki 26 dienos, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai
Dar šia tema
Lietuvos Seimas baigė pavasario sesiją
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje

(atnaujinta 14:29 2020.07.07)
Tuo tarpu buvusį "Socialistinio liaudies fronto" lyderį paleisti reikalavo net stambūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 50 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad buvusio "Socialistinio liaudies fronto" lyderio Algirdo Paleckio pavardė tapo "išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu". Apie tai pasakė interviu leidiniui "Obzor".

Lietuvos vadovas teigė, kad lojalus ar nelojalus piliečių požiūris priklauso nuo to, ar žmogus jaučiasi valstybės dalimi, ar gali dalyvauti priimant sprendimus, bei nuo to, ar atsižvelgiama į jo nuomonę ir interesus.

Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos istorija žino daugelį nelietuvių, "atidavusių savo gyvybes" už Respubliką. Kaip pavyzdį jis paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariškį ir valstybės tarnautoją, kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį.

"Galiu prisiminti totorius, karaimus, rusakalbius, kurie nuo senų laikų ištikimai tarnavo ir vis dar tarnauja Lietuvos armijoje, baltarusius ir rusus, kovojusius kartu su Lietuvos partizanais, taip pat tuos, kurie 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą — Nikolajų Medvedevą, Emanuelį Zingerį, Česlovą Okinčicą ir kitus. <...> Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis... Sovietmečiais buvo daug lietuvių naikinimo batalionuose, skundikų, kolaborantų", — teigė valstybės vadovas.

Nausėda pareiškė, kad kasdieniame gyvenime dėl įvairių priežasčių, ypač prieš rinkimus, kai kurie žmonės pasirenka ne vienijantį, o atskiriantį kelią. Tačiau kartu prezidentas neatmetė, kad šių žmonių gyvenime gali kilti problemų, kurių valstybė vis dar neišsprendžia arba skiria per mažai dėmesio.

Valerijus Ivanovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Стефанов

"Todėl dialogo kelias yra nepaprastai svarbus. Kuo daugiau ir atviriau kalbėsimės tarpusavyje, tuo greičiau išspręsime šias problemas. Todėl aš ir mano patarėjai domimės aktualiais tautinių bendruomenių klausimais ir ieškome būdų jiems išspręsti", — sakė jis.

Komentuodamas situaciją su tautinėmis mažumomis Lietuvoje, šalies vadovas teigė nenorintis skirstyti piliečių pagal tautybę, tačiau mano, kad svarbu sudaryti šalyje sąlygas gimtosios kalbos ir kultūros plėtrai.

"Mes pasirenkame integracijos, o ne asimiliacijos kelią, nes pasitikime savo piliečiais, nes manome, kad skirtumai ir jų supratimas praturtina žmones. Tikimės, kad tik tokiu būdu galėsime statyti tiltus ir kurti stiprią pilietinę visuomenę", — sakė prezidentas.

Nausėdos teigimu, pagrindiniai Lietuvos principai yra pagarba įstatymams ir žmogaus laisvė.

Paleckio byla

2018 metų pabaigoje paaiškėjo, kad prieš Algirdą Paleckį ir Deimantą Bertauską iškelta "šnipinėjimo" byla. Jie kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais", taip pat "šnipinėjimu" Rusijos žvalgybos naudai.

Paleckis ne kartą yra teigęs savo nekaltumą. Baudžiamojo persekiojimo priežastimi jis laiko Lietuvos valdžios kerštą už susidomėjimą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat už bendravimą su rusais.

Kaip pažymėjo pats politikas, jis nebendravo su Rusijos žvalgybos tarnybomis, tik rašė knygą apie sausio 13 dienos įvykius ir atliko žurnalistinį tyrimą, apklausdamas tų įvykių dalyvius, kurie dabar gyvena Rusijoje.

Paleisti Paleckį reikalavo net garsūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 60 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų. 

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą. Paleckio byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti birželio 1 dieną.

Birželio mėnesį Šiaulių apygardos teismas nutarė pakeisti Paleckiui intensyvios priežiūros sąlygas, įpareigodamas jį nuo 17:00 iki 7:00 būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Kitame teismo posėdyje, kuris įvyks birželio 22 dieną, numatoma apklausti verslininką Deimantą Bertauską.

Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Dar šia tema
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
"Štai ir visas kriminalas": Paleckis paaiškino, kodėl jis yra persekiojamas Lietuvoje
Koronaviruso testai

Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850

(atnaujinta 11:00 2020.07.08)
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sunkiausia epidemiologinė padėtis susidarė Radviliškio bei Vilniaus rajonuose

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Lietuvoje, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per dieną užregistruojama tris kartus daugiau koronaviruso atvejų nei prieš tai buvusią dieną.

Remiantis trečiadienio 9 valandos ryto duomenimis, per dieną šalyje buvo aptikta dešimt naujų atvejų, bendras skaičius dabar yra 1854. Be to, antradienio ryto duomenimis, respublikoje užregistruoti tik trys atvejai.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos informacija, pasveiko 1552 žmonės, mirė 79 pacientai. Izoliuojasi 120 gyventojų.

Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 39 įvežtiniai atvejai. Labiausiai įtempta epidemiologinė padėtis susidarė Radviliškio ir Vilniaus rajonuose.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 537 tūkst. žmonių.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams
"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19