Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Prezidentas: turime sutarti dėl teisingo ES daugiamečio biudžeto

(atnaujinta 21:57 2020.06.27)
Pokalbio su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Šarliu Mišeliu metu prezidentas taip pat pasisakė apie Rusijos pastangas "reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą ir slaptuosius protokolus"

VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę telefonu kalbėjosi su Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininku Šarliu Mišeliu (Charles Michel), praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pokalbis buvo skirtas liepos mėnesį numatyto EVT posėdžio darbotvarkei, susijusiai su derybomis dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo instrumento, aptarti. 

Lietuvos vadovas pakartojo nuostatą, kad Lietuva tikisi teisingo ES daugiamečio biudžeto ir objektyviais, krizės padarinius atspindinčiais kriterijais paremto Europos ekonominiam atsigavimui skirto finansinio instrumento. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad naujasis finansinis instrumentas nebūtų kuriamas Daugiametės finansinės programos finansavimo sąskaita.

"Svarbu užtikrinti didesnį finansavimą Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, siekti tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams", — sakė prezidentas. Taip pat šalies vadovas pažymėjo, kad ES privalo laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti tinkamą finansavimą Ignalinos AE uždarymui ir Kaliningrado tranzito programos įgyvendinimui.

Prezidento nuomone, būtina siekti sąžiningo naštos pasidalijimo ES biudžeto pajamų srityje bei atsisakyti šiuo metu taikomo įmokų į ES biudžetą korekcijų mechanizmo.

Pokalbio metu prezidentas taip pat atkreipė EVT Pirmininko dėmesį į Rusijos pastangas perrašyti istoriją, reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą ir slaptuosius protokolus.

"Bendromis pastangomis Europoje turime užkirsti kelią Rusijos bandymams suklaidinti Vakarų visuomenę ir kvestionuoti tarptautinės teisės pagrindus", — teigė prezidentas.

Šalies vadovas ir EVT Pirmininkas aptarė branduolinės saugos klausimus ES kaimynystėje. Prezidentas pažymėjo, kad 2019 metų gruodį Europos vadovų sutartos išvados, jog visi trečiosiose šalyse esantys įrenginiai turi atitikti aukščiausius aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus, privalo būti įgyvendintos, o elektra, pagaminta nesaugiose elektrinėse, neturi patekti į ES vidaus rinką.

EVT Pirmininkas pabrėžė, kad branduolinės saugos klausimai yra itin svarbūs visai Europos Sąjungai, ir artimiausiu metu ketina šiais klausimais kreiptis į Baltarusijos prezidentą.

Molotovo-Ribentropo paktas

Anksčiau Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų užsienio reikalų komitetai kreipėsi į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą ir kitas Rusijos Federacijos institucijas su raginimu sustabdyti įstatymo projekto svarstymą, pagal kurį siūloma sovietų nutarimą dėl Molotovo-Ribentropo pakto pripažinti negaliojančiu Rusijos Federacijoje. 

Dokumente pažymima, kad nepuolimo paktą tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, įskaitant slaptą papildomą protokolą, būtų teisinga pripažinti "būtinu sovietų vadovybės žingsniu, kurį nulėmė siekis apsaugoti TSRS nacionalinius interesus ir jos saugumą".

Įstatymo projekte sakoma, kad protokole nebuvo numatytas Lenkijos padalijimas, Besarabijos, Bukovinos ir Baltijos šalių įstojimas į TSRS.

Bendrame kreipimesi atkreipiamas dėmesys į tai, kad naujo įstatymo projektu bandoma "pateisinti tarptautinius santykius, pagrįstus smurtu prieš mažesnes kaimynines šalis, o tai faktiškai įtvirtina dabartinę Rusijos Federacijos politiką Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos atžvilgiu ir atveria kelią kitiems galimiems tarptautinės teisės pažeidimams".

Lietuvoje aštriai kritikuojamas 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktas tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, teigiant, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių valstybingumą". Be to, Baltijos šalių vadovybė vykdo rusofobinę politiką ir kritikuoja tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.

Dar šia tema
Nausėda pasiūlė mažinti savivaldybių finansinę naštą
Ekspertas: BelAE tapo nesutarimų tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos simboliu
Baltijos šalių vienybė braška: Nausėda parodė, kas Lietuvai yra svarbiau
Seimas, archyvinė nuotrauka

Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"

(atnaujinta 18:21 2020.07.08)
Net jei TS-LKD laimės Seimo rinkimus, jiems vis tiek bus nepaprastai sunku susirasti partnerių koalicijai sudaryti, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Opozicijos partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) turėtų didesnę tikimybę laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar. Apie tai pranešė TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" atliktą apklausą.

Rinkimų apylinkė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekdama patekti į Seimą politinė partija turi surinkti mažiausiai penkis procentus balsų. Konservatoriai gautų 16,4 proc. Antroje vietoje būtų valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją.

Kaip Sputnik Lietuva pasakojo politologas Vadimas Volovojus, apklausų šia tema rezultatai kurį laiką išlieka stabilūs.

"Tai nereiškia, kad konservatoriai labai sustiprino savo pozicijas ar ši situacija labai susilpnėjo. Kelios apklausos iš eilės rodo, kad jie užima šią lyderio vietą — plius minus keli procentai. "Valstiečiai" — jie nėra labai stiprūs, jie stabilizavosi ant aukštesnio taško. Kadaise jų turėjo mažiau — devynis, dabar jie stabilizavosi ties 12", — teigė ekspertas.

Jo manymu, dabar galima gana užtikrintai pasakyti, kad greičiausiai konservatoriai laimės rinkimus pagal procentus, tačiau problema ta, kad jiems bus sunku rasti koalicijos partnerių. Reikės ieškoti, kas pagal procentus bus po jų.

"Aljansas su "valstiečiais" yra nerealus — visi rinkimai sukasi dėl sisteminio konservatorių ir "valstiečių" susipriešinimo. Kova vyksta ne dėl gyvybės, o dėl mirties. Toliau eina socialdemokratų partija. Bent jau ["valstiečių" lyderis] Ramūnas Karbauskis neseniai labai griežtai sukritikavo socialdemokratus, pasakė, kad jie yra antrieji konservatoriai ir po rinkimų gali prisijungti prie koalicijos su konservatoriais", — primena politologas.

Jo nuomone, iš dalies toks scenarijus visai galimas, nes konservatoriai elgiasi kaip vyriausieji partneriai ir socialdemokratams teks susitaikyti su antruoju numeriu. Tačiau, pasak Volovojaus, šiuo klausimu viskas nėra taip paprasta ir suprantama, todėl rinkimų fone gali vykti subtilūs politiniai žaidimai.

"Nepaisant šių nesutarimų, jie labiau linkę rasti sąlyčio taškus. Net įmanoma, kad šiuo metu vyksta kažkoks konkretus žaidimas: daromi aštrūs pareiškimai, kad mes neisime kartu su socialdemokratais, o tada, kai įvyks rinkimai... Kaip dažnai būna — prieš rinkimus sakei vieną dalyką, po rinkimų tapai visiškai kitoks. Atsižvelgdami į tai, kad vis dar yra Darbo partija, kuri taip pat yra centro kairioji, priimame išvadą, kuri jau seniai egzistavo... Centro-kairiosios koalicijos tikimybė yra didesnė nei centro-dešiniosios koalicijos. Ir atsižvelgiant į tai, kad liberalai balansuoja ant patekimo ribos, ir jei jie nepateks, tada konservatoriams bus labai sunku surasti potencialius partnerius", — sakė Volovojus, pažymėdamas, kad kol kas vienas iš pagrindinių veiksnių formuojant koaliciją išlieka klausimas, ar Darbo partija pateks į Seimą.

Tuo tarpu 16,7 proc. minėtoje apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad šiuo metu išvis nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų. Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimas reglamentavo rinkimų organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
Nausėda kviečia užsienyje gyvenančius lietuvius dalyvauti rinkimuose
LSDP patvirtino galutinį kandidatų sąrašą
Balsuoti užsienyje per pirmą dieną užsiregistravo beveik 500 žmonių
RT logotipas

Lietuvoje uždrausta RT

(atnaujinta 09:22 2020.07.09)
Reguliuotojas priėmė sprendimą, gavęs Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas. Panašiai pasielgta ir kaimyninėje Latvijoje

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija uždraudė transliuoti RT šalyje, praneša reguliuotojo spaudos tarnyba.

Šių metų liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti šalyje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų RT, RT HD, RT SPANISH, RT DOCUMENTARY ir RT DOCUMENTARY HD laisvą priėmimą.

"Gavusi išvadą iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos — kompetentingos už sankcijų įgyvendinimą institucijos, LRTK nusprendė sustabdyti minėtų televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvoje", — teigiama pranešime.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pažymėjo, kad komisija sustabdė laisvą šių programų priėmimą, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas", kuriam taikomos ES sankcijos dėl jo "svarbaus vaidmens Rusijos propaganda remiant 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančią Rusijos karinę veiklą Ukrainos rytuose ir pietryčiuose".

Anksčiau LRTK atkreipė dėmesį į Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos sprendimą sustabdyti anksčiau paminėtas programas ir jos raginimą kitas ES nares padaryti tą patį, tačiau tam buvo reikalingos atitinkamos kompetentingų institucijų išvados.

Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Tuo pat metu nuo 2014 metų Europos Sąjunga Kiseliovui įvedė sankcijas. Tačiau pati MIA "Rossija segodnia" nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priekabiavimo prie Baltijos šalių atvejai "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
draudimas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), RT
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Estija svarsto galimybę uždrausti RT kanalų transliavimą
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Dujos

Lenkija grąžino "Gazprom Eksport" perteklinius 90 milijonų dolerių

(atnaujinta 13:03 2020.07.09)
Kovo pabaigoje Lenkijos įmonė pareiškė, kad laimėjo dujų kainos bylą prieš "Gazprom" ir turėjo teisę į 1,5 milijardo dolerių grąžinimą

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lenkijos naftos ir dujų bendrovė "PGNiG" grąžino "Gazprom Eksport" perteklinius 90 milijonų JAV dolerių, įgyvendinant Stokholmo arbitražo sprendimą dėl dujų kainų peržiūrėjimo, rašoma "PGNiG" pranešime.

Gazprom
© Sputnik / Алексей Куденко

Anksčiau "PGNiG" vadovas Ježis Kviecinskis informavo, kad Stokholmo arbitražo nutarimu dėl dujų kainų peržiūros į jo įmonės sąskaitą buvo gauta 1606345733,8 dolerių. Jis paaiškino, kad "PGNiG" iš "Gazprom Eksport" gavo daugiau nei teismo nustatyta kompensacija, kuri siekia maždaug 1,5 milijardo JAV dolerių. Taip yra todėl, kad kai kuriais 2014 metų mėnesiais Lenkijos pusė sumokėjo per mažas įmokas už importuotas dujas.

 

"Liepos 2 dieną vykdant atsiskaitymus, "PGNiG" grąžino 90 milijonų dolerių Rusijos "Gazprom"... todėl grynoji tarpusavio atsiskaitymų suma siekė apie 1,5 milijardo dolerių", — teigiama pranešime.

Kovo pabaigoje Lenkijos įmonė pareiškė, kad laimėjo dujų kainos bylą prieš "Gazprom" ir turėjo teisę į 1,5 milijardo dolerių grąžinimą. "PGNIG" duomenimis, teismas pakeitė kainos formulę pagal sutartį, visų pirma dėl jos tiesioginio ryšio su gamtinių dujų kotiruotėmis Europos rinkoje, ir arbitražo sprendimas susijęs su dujų tiekimais, vykdomais nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

"Gazprom Eksport" savo ruožtu pareiškė, kad nagrinėja Stokholmo arbitražo sprendimą patikslinti dujų kainas Lenkijos "PGNiG", ir vis dėlto mano, kad per anksti įvertinti galimų mokėjimų sumą.

Tegai:
Gazprom, PGNiG, Lenkija
Dar šia tema
JAV paskelbė, kad Lenkija iki 2022 metų pasieks "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos
Ekspertas: Lenkija atsisakys ilgalaikių sutarčių su Rusija, o ne jos dujų
"Jamal-Europa" vamzdžių pajėgumai Lenkijoje rezervuoti beveik 90 procentų