Baltieji rūmai, archyvinė nuotrauka

Trampas: žvalgyba nustatė, kad duomenys apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu nepagrįsti

(atnaujinta 09:58 2020.06.29)
Baltieji rūmai anksčiau publikaciją laikraštyje pavadino netikslia, pažymėdami, kad žvalgyba nieko panašaus nepranešė. Pats Trampas tai pavadino "užsakymu"

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas pripažino, kad informacija apie Rusijos susitarimą su Talibanu yra netikra, rašo RIA Novosti.

"Žvalgyba mane tik informavo, kad nemano, jog ši informacija yra patikima, todėl (jie) nepranešė apie tai man ir (viceprezidentui) Maikui Pensui. Galbūt tai dar vienas su Rusija susijęs melas, galbūt pasitelkęs netikras naujienas "New York Times" nori nustumti respublikonus į tamsą", — Twitter parašė Amerikos lyderis.

Baltieji rūmai anksčiau publikaciją laikraštyje pavadino netikslia, pažymėdami, kad žvalgyba nieko panašaus nepranešė. Pats Trampas tai pavadino "užsakymu".

Penktadienį "The New York Times", cituodamas anoniminius JAV žvalgybos agentus, paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos karinė žvalgyba pasiūlė atlygį Talibano kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane. Nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Po to Rusijos ambasada JAV paskelbė, kad diplomatams grasinama. Užsienio reikalų ministerija savo ruožtu informaciją paneigė.
Vėliau šią informaciją paneigė ir Talibanas.

Tegai:
Rusija, Donaldas Trampas, JAV
Seimas, archyvinė nuotrauka

Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"

(atnaujinta 18:21 2020.07.08)
Net jei TS-LKD laimės Seimo rinkimus, jiems vis tiek bus nepaprastai sunku susirasti partnerių koalicijai sudaryti, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Opozicijos partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) turėtų didesnę tikimybę laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar. Apie tai pranešė TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" atliktą apklausą.

Rinkimų apylinkė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekdama patekti į Seimą politinė partija turi surinkti mažiausiai penkis procentus balsų. Konservatoriai gautų 16,4 proc. Antroje vietoje būtų valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją.

Kaip Sputnik Lietuva pasakojo politologas Vadimas Volovojus, apklausų šia tema rezultatai kurį laiką išlieka stabilūs.

"Tai nereiškia, kad konservatoriai labai sustiprino savo pozicijas ar ši situacija labai susilpnėjo. Kelios apklausos iš eilės rodo, kad jie užima šią lyderio vietą — plius minus keli procentai. "Valstiečiai" — jie nėra labai stiprūs, jie stabilizavosi ant aukštesnio taško. Kadaise jų turėjo mažiau — devynis, dabar jie stabilizavosi ties 12", — teigė ekspertas.

Jo manymu, dabar galima gana užtikrintai pasakyti, kad greičiausiai konservatoriai laimės rinkimus pagal procentus, tačiau problema ta, kad jiems bus sunku rasti koalicijos partnerių. Reikės ieškoti, kas pagal procentus bus po jų.

"Aljansas su "valstiečiais" yra nerealus — visi rinkimai sukasi dėl sisteminio konservatorių ir "valstiečių" susipriešinimo. Kova vyksta ne dėl gyvybės, o dėl mirties. Toliau eina socialdemokratų partija. Bent jau ["valstiečių" lyderis] Ramūnas Karbauskis neseniai labai griežtai sukritikavo socialdemokratus, pasakė, kad jie yra antrieji konservatoriai ir po rinkimų gali prisijungti prie koalicijos su konservatoriais", — primena politologas.

Jo nuomone, iš dalies toks scenarijus visai galimas, nes konservatoriai elgiasi kaip vyriausieji partneriai ir socialdemokratams teks susitaikyti su antruoju numeriu. Tačiau, pasak Volovojaus, šiuo klausimu viskas nėra taip paprasta ir suprantama, todėl rinkimų fone gali vykti subtilūs politiniai žaidimai.

"Nepaisant šių nesutarimų, jie labiau linkę rasti sąlyčio taškus. Net įmanoma, kad šiuo metu vyksta kažkoks konkretus žaidimas: daromi aštrūs pareiškimai, kad mes neisime kartu su socialdemokratais, o tada, kai įvyks rinkimai... Kaip dažnai būna — prieš rinkimus sakei vieną dalyką, po rinkimų tapai visiškai kitoks. Atsižvelgdami į tai, kad vis dar yra Darbo partija, kuri taip pat yra centro kairioji, priimame išvadą, kuri jau seniai egzistavo... Centro-kairiosios koalicijos tikimybė yra didesnė nei centro-dešiniosios koalicijos. Ir atsižvelgiant į tai, kad liberalai balansuoja ant patekimo ribos, ir jei jie nepateks, tada konservatoriams bus labai sunku surasti potencialius partnerius", — sakė Volovojus, pažymėdamas, kad kol kas vienas iš pagrindinių veiksnių formuojant koaliciją išlieka klausimas, ar Darbo partija pateks į Seimą.

Tuo tarpu 16,7 proc. minėtoje apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad šiuo metu išvis nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų. Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimas reglamentavo rinkimų organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
Nausėda kviečia užsienyje gyvenančius lietuvius dalyvauti rinkimuose
LSDP patvirtino galutinį kandidatų sąrašą
Balsuoti užsienyje per pirmą dieną užsiregistravo beveik 500 žmonių
RT logotipas

Lietuvoje uždrausta RT

(atnaujinta 09:22 2020.07.09)
Reguliuotojas priėmė sprendimą, gavęs Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas. Panašiai pasielgta ir kaimyninėje Latvijoje

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija uždraudė transliuoti RT šalyje, praneša reguliuotojo spaudos tarnyba.

Šių metų liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti šalyje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų RT, RT HD, RT SPANISH, RT DOCUMENTARY ir RT DOCUMENTARY HD laisvą priėmimą.

"Gavusi išvadą iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos — kompetentingos už sankcijų įgyvendinimą institucijos, LRTK nusprendė sustabdyti minėtų televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvoje", — teigiama pranešime.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pažymėjo, kad komisija sustabdė laisvą šių programų priėmimą, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas", kuriam taikomos ES sankcijos dėl jo "svarbaus vaidmens Rusijos propaganda remiant 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančią Rusijos karinę veiklą Ukrainos rytuose ir pietryčiuose".

Anksčiau LRTK atkreipė dėmesį į Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos sprendimą sustabdyti anksčiau paminėtas programas ir jos raginimą kitas ES nares padaryti tą patį, tačiau tam buvo reikalingos atitinkamos kompetentingų institucijų išvados.

Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Tuo pat metu nuo 2014 metų Europos Sąjunga Kiseliovui įvedė sankcijas. Tačiau pati MIA "Rossija segodnia" nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priekabiavimo prie Baltijos šalių atvejai "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
draudimas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), RT
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Estija svarsto galimybę uždrausti RT kanalų transliavimą
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Moterys su kaukėmis turguje, Teherane, Irane, archyvinė nuotrauka

Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?

(atnaujinta 13:44 2020.07.09)
Sušvelninus karantiną koronaviruso atvejų pagausėjo visame pasaulyje. Bendras užsikrėtusių žmonių skaičius pasaulyje siekia beveik 12 milijonų, tačiau epidemiologai įsitikinę, kad tai dar ne pabaiga

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais. Sušvelninus karantiną Amerikoje, Europoje ir Vidurio Rytuose, koronaviruso atvejų padaugėjo. Bendras užsikrėtusių žmonių skaičius pasaulyje siekia beveik 12 milijonų, tačiau epidemiologai įsitikinę, kad tai dar nėra riba. Gydytojai reikalauja grąžinti apribojimus, antraip nepavyks išvengti antrosios bangos. RIA Novosti autorės Galia Ibragimova ir Sofija Melničuk aiškinosi, kur vėl įvedama komendanto valanda ir kaip gyventojai į tai reaguoja.

Vyriškai susidoroti su virusu

"Virusas — tai fanatizmas. Jo negalima išgąsdinti totalitariniais metodais. Jis yra gudresnis ir pribaigs nacionalinę ekonomiką. Bet kaip vyras aš susidorosiu su infekcija", — sakė Žairas Bolsonaras (Jair Bolsonaro) karantino priešininkų mitinge. Po emocingos kalbos Brazilijos prezidentas paspaudė susirinkusiems rankas, kai ką net apkabino.

"Aš, žmonės, esu su jumis", — vis kartojo jis.

Viena senyvo amžiaus moteris iš minios bandė prie jo prisiliesti. Prezidentas pats ištiesė jai ranką, bet staiga pradėjo kosėti. Jis nenešiojo apsauginės kaukės, todėl turėjo pridengti burną delnu. Po poros sekundžių valstybės vadovas ta pačia ranka pasveikino moterį.

Президент Бразилии Жаир Болсонару
© REUTERS / Adriano Machado
Brazilijos prezidentas Žairas Bolsonaras vengia dėvėti kaukę

Bolsonaras patikino, kad koronavirusas nėra pavojingesnis už SARS. Jis ignoravo apsaugos priemones ir socialinį atstumą ne tik bendraudamas su protestuotojais. Švenčiant Nepriklausomybės dieną JAV ambasadoje Brazilijos vadovas sėdėjo prie stalo šalia Amerikos ambasadoriaus. Fotosesijos metu Bolsonaras kaskart bandė apkabinti diplomatą.

Neseniai prezidento sveikata pablogėjo. Pakilo temperatūra, prasidėjo kosulys. Testas parodė, kad Bolsonaras turi koronavirusą.

Tai sukėlė brazilams nevienareikšmiškus jausmus. O žurnalistai pagrasino, kad paduos į teismą, nes spaudos konferencijose prezidentas būdavo be kaukės.

Bolsonarą kritikavo ir PSO ekspertai. Jie priminė, kad Brazilija yra antroje vietoje pagal užsikrėtimų skaičių: 1,67 milijono žmonių. Aukų — daugiau nei 66 tūkst.

Blogiausia padėtis favelose — Brazilijos lūšnynuose. Ten nedaug tokių, kurie gali atlikti testą ir gauti nemokamą gydymą. Amazonės gyventojų padėtis ne ką geresnė: trūksta gydytojų, medicininių ir apsauginių priemonių.

Nepaisant to, San Paulo ir Rio de Žaneiro valdžios institucijos palaipsniui panaikina karantiną, kad nors kaip atgaivintų ekonomiką. Atidaryti prekybos centrai ir paplūdimiai, kino teatrai, muziejai ir grožio salonai. Valstijų valdytojai tik ragina žmones imtis atsargumo priemonių.

Amerikietiškas aplaidumas

JAV užsikrėtė daugiau nei trys milijonai žmonių. Niujorko valstija vis dar pirmauja — 423 tūkst., Kalifornijoje — 287,5 tūkst., Teksase — 219,5 tūkst., Floridoje — 213,8 tūkst.

"JAV yra didžiulė šalis. Ligos pasireiškia skirtinguose regionuose, valstijose, miestuose. Infekcijos dinamika ir fazės taip pat skiriasi", — aiškino pagrindinis Amerikos užkrečiamųjų ligų specialistas Entonis Faučis (Anthony Fauci).

Taigi, sergamumo sumažėjimas pastebimas tik 11 iš 50 valstijų. Ribojamosios priemonės iki šiol buvo atšauktos tik trijose: Viskonsine, Misūrio valstijoje ir Aliaskoje. Kalifornijoje, Kanzase, Teksase, Šiaurės Karolinoje, Arizonoje, Jutoje ir Floridoje, priešingai — karantinas griežtinamas. Ten uždaromi barai, sporto salės, teatrai ir vandens parkai.

Мужчина на одной из станций метро Нью-Йорка, США
© REUTERS / CARLO ALLEGRI
Niujorko metro

Padėtį pablogino Nepriklausomybės diena. Tradiciškai per šią šventę amerikiečiai eina į paplūdimius, rengia vakarėlius, susirenka baruose ir gatvėse stebėti fejerverkų. Ne visi to atsisakė net ir dabar, įpusėjus pandemijai.

Minios vaikščiojo Konektikute, Naujajame Džersyje ir Pietų Karolinoje, dauguma žmonių — be kaukių.

Tokio aplaidumo pasekmės vis dar nežinomos, tačiau ligoninėse ruošiamos papildomos lovos. Pacientų, kurie plačiai minėjo nacionalinę šventę, čia laukiama per savaitę.

Balkanų COVID krizė

Balkanų pusiasalis atrodė kaip klestėjimo kampelis. Balandžio pabaigoje čia pradėjo atšaukti karantiną, o gegužę Juodkalnijos, Bulgarijos ir Kroatijos valdžia jau kvietė turistus į kurortus.

Padėtis Serbijoje išliko įtempta, tačiau net ir ten gegužės pabaigoje parlamentas sušvelnino apribojimus. Deputatai taip pat atšaukė komendanto valandą, galiojusią nuo kovo vidurio. Vyresnio amžiaus žmonėms buvo leista išeiti, atidarytos mokyklos ir darželiai. Prezidentas Aleksandras Vučičius mano, kad visa tai daroma per anksti, ir paragino pasiruošti antrajai viruso bangai, tačiau serbai pavargo sėdėti namuose.

Мужчина на улице в Белграде после введения комендантского часа
© Sputnik / Александар Джорович
Belgrade grąžinta komendanto valanda

Ir sergamumas vėl pakilo. Kiekvieną dieną — apie tris šimtus naujų atvejų (gegužės pabaigoje jų buvo tris kartus mažiau). Iš viso šalyje užsikrėtė beveik 17 tūkst., 330 mirė.

Šį kartą Vučičius nusprendė elgtis nežiūrėdamas į parlamentarus. Dideliuose miestuose prezidentas uždraudė susirinkinėti daugiau kaip penkiems žmonėms vienoje vietoje. Kai kurios kavinės, restoranai, sporto klubai vėl sustabdė darbą. To nepakako, ir prezidentas grąžino komendanto valandą.

Daugeliui tai nepatiko. Belgrado gyventojai išėjo protestuoti, kilo riaušės. Demonstrantai užpuolė policijos kordonus, pateko į parlamentą ir sudegino tris policijos automobilius. Tačiau prezidentas neatšaukė savo sprendimo.

Šiaurės Makedonija, Bulgarija ir Rumunija svarsto, ar verta iš naujo uždaryti sieną su Serbija.

Artimieji Rytai kryžkelėje

Izraelis vienas iš pirmųjų uždraudė atvykti užsieniečiams — dar kovo mėnesį. Didelės įmonės, administracinės įstaigos ir pramogų įstaigos nebeveikia. Žmonėms buvo patariama be reikalo nevaikščioti lauke.

Tai suvaržė viruso plitimą, o gegužę buvo sušvelninti apribojimai. Atidarytos kavinės, restoranai ir sporto salės. Mokiniai ir studentai grįžo mokytis.

Valdžia ketino paskelbti pergalę prie užkratą, tačiau birželio viduryje įvyko naujas protrūkis. Jei iki gegužės mėnesio užkrėtė 16 tūkstančių izraeliečių, tai dabar jau yra 33 tūkstančiai. Dienos atvejų padidėjimas yra daugiau nei tūkstantis.

Benjamino Netanyahu vyriausybė buvo apkaltinta neefektyvumu.

"Pirmosios bangos metu mes pasirodėme ne kaip profesionalai, o kaip žmonės su atsakomybės našta. Lėtai reagavome į koronaviruso plitimą. Dabar visi laimėjimai yra niekiniai", —  Facebook parašė visuomenės sveikatos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovė Sigal Sadecki. Ir atsistatydino.

Padėtis Palestinoje ne ką geresnė. Remiantis autonomijos sveikatos apsaugos ministerija, yra užkrėtė apie keturis tūkstančius. Daugiau nei pusė užsikrėtė gegužės pabaigoje panaikinus griežtus apribojimus. Ligoninėse neužtenka lovų. Siekdamos užkirsti kelią antrajai bangai, valdžia uždarė visas Vakarų Kranto gyvenvietes ir užblokavo transporto susisiekimą.

Мальчики смотрят на полицейского, который работает на въезде в еврейское поселение Бейтар-Иллит, закрытое после новых случаев заболевания коронавирусом (COVID-19)
© REUTERS / RONEN ZVULUN
Berniukai žvelgia į policininką, kuris dirba prie įėjimo į uždarytą po naujų COVID-19 atvejų žydų gyvenvietę Beitar Illit

Irane susirgo beveik trys šimtai tūkstančių žmonių. Kiekvieną dieną prieaugis siekia apie 2,5 tūkst. Mirė 12 tūkst. žmonių.

Teheranas sušvelnino karantiną gegužės viduryje dėl sunkios ekonominės padėties. Atsižvelgiant į sankcijas, kurių Vakarai neatsiėmė net pandemijos laikotarpiu, neįmanoma ilgą laiką laikyti žmonių uždarytų. Dabar pagrindinis reikalavimas yra dėvėti kaukes ir išlaikyti atstumą. Tačiau iraniečiai nerimauja ne tiek dėl koronaviruso, kiek dėl to, kur ir kaip užsidirbti pragyvenimui.

Saudo Arabija, Kataras, Egiptas ir Irakas grįžo prie apribojimų. Dėl blogėjančios situacijos šiose šalyse Vakarų ambasadų darbuotojai nusprendė laikinai grįžti į tėvynę. Kada ir kokiomis aplinkybėmis jie dabar pradės veikti, niekas nežino.

Tegai:
karantinas, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje