Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, archyvinė nuotrauka

Pasipiktino politikavimu: Nekrošius traukiasi "Sąjūdžio prieš Astravo AE"

(atnaujinta 14:14 2020.06.29)
Seimo Pirmininko pavaduotojas sako esąs nusivylęs asociacijos valdybos veikla ir jos narių elgesiu

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Po paviešintos informacijos apie konservatorių ir liberalų skandalingų pokalbių "Sąjūdžio prieš Astravo AE" valdyboje protokolus, kuriuose rinkimų kampanijos metu aukšti politikai tariasi dėl verslo subjektų finansinės paramos paieškų, bendradarbiavimo su Konstitucinio Teismo pirmininku jiems kreipiantis į Konstitucinį Teismą ir kitų dalykų, balansuojančių ant teisėtumo ribos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Arvydas Nekrošius traukiasi iš, kaip dabar aiškėja, fikcinės asociacijos "Sąjūdis prieš Astravo AE", rašoma Seimo pranešime. 

Asociacijos valdybos daugumą sudaro aukšti konservatorių ir liberalų partijų atstovai. Pasak Nekrošiaus, eiliniai asociacijos nariai net nebūdavo kviečiami ir įtraukiami į aktualių klausimų sprendimą arba jų dalyvavimas buvo tik formalus.

Tai, anot Seimo vicepirmininko, tik dar kartą patvirtina, kad "Sąjūdis prieš Astravo AE" pirmiausia siekia politinių, o ne visuomeninių tikslų ir yra labiau orientuotas į artėjančius rinkimus, nei į Lietuvos valstybės ir žmonių interesų atstovavimą.

"Dalyvaujant "Sąjūdyje prieš Astravo AE" ilgainiui pamažu ėmė aiškėti, kad po kilnių tikslų priedanga, tiek konservatoriai, tiek liberalai siekia sąjūdį išnaudoti asmeninio matomumo, politikavimo ir rinkimų agitacijos tikslu, tiesiog taip telkdami savo rinkėjus Seimo rinkimams. Prasidėjo kritika dėl kritikos, politinių priešų paieška", — sako Nekrošius.

Pasak jo, dėl šios priežasties užsidegimas dalyvauti sąjūdyje menko ir galiausiai dalyvavimas tapo formaliu.

"Po to, kai šiandien žiniasklaida paviešino sąjūdžio valdybos posėdžių protokolus, kurie labiau panašėja ne į visuomeninės asociacijos pasitarimus, o į organizuotos grupuotės veikos metraščius, apsisprendžiau galutinai — tokiame farse aš nedalyvausiu. Nenormalu, kai uždaras būrelis valdyboje nesitardami su kitais nariais priima sprendimus, kuriuos paskui "nuleidžia" tarybos nariams pateikdami kaip jau priimtą faktą ir tikisi palaikymo. Tikros visuomeninės organizacijos, kurios siekia telkti bendram darbui, taip neveikia", — sako parlamentaras.

Seimo Pirmininko pavaduotojas buvo vienas šios asociacijos memorandumo prieš Astravo AE signatarų, taip pat ėjo asociacijos tarybos nario pareigas.

Vilniaus požiūris į Astravo AE

Lietuva nuo pat projekto pradžios nebuvo patenkinta atominės elektrinės statybomis netoli Astravo. Objektas yra 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Būtent tuo nepatenkinta Lietuvos valdžia, kuri Astravo AE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui ir mano, kad stotis statoma pažeidžiant tarptautinius reikalavimus.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nors į objektą reguliariai atvyksta ekspertai iš tarptautinių institucijų ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, vasario pradžioje buvo sukurtas "Sąjūdis prieš Astravo AE" dalyvaujant buvusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, "Lietuvos demokratijos patriarchui" Vytautui Landsbergiui, europarlamentarui Petrui Auštrevičiui, Seimo deputatams Žygimantui Pavilioniui ir Virgilijui Poderiui, buvusiam užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui ir kitiems šalies politikos ir visuomenės veikėjams. Organizacijos tikslas — pasiekti, kad elektra iš Baltarusijos AE nepatektų į ES rinką.

Tegai:
liberalai, konservatoriai, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (349)
Dar šia tema
Linkevičius su Baltarusijos užsienio reikalų ministru aptarė Astravo AE klausimus
Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE
Politikai Lietuvoje prie Latvijos ambasados surengė piketą dėl Astravo AE
Ekspertas: Baltijos šalys dėl Lietuvos Astravo AE klausimu nevarys savęs į kampą
Apie Astravo AE su įkyrių musių atkaklumu
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:27 2020.07.07)
Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Didžiausią šansą laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar, turėtų opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai". Apie tai praneša TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" apklausą.

Kad patektų į Seimą, partijai reikia surinkti mažiausiai 5 procentus balsų, rinkimų blokui — 7 procentus. Konservatoriai galėtų gauti 16,4 proc.

Antroje vietoje buvo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją. Penktoje vietoje liko Liberalų sąjūdis, kuris gautų penkių procentų palaikymą.

Tuo tarpu 16,7 proc. respondentų nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų.

Apklausa vyko nuo birželio 18 iki 26 dienos, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai
Dar šia tema
Lietuvos Seimas baigė pavasario sesiją
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje

(atnaujinta 14:29 2020.07.07)
Tuo tarpu buvusį "Socialistinio liaudies fronto" lyderį paleisti reikalavo net stambūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 50 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad buvusio "Socialistinio liaudies fronto" lyderio Algirdo Paleckio pavardė tapo "išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu". Apie tai pasakė interviu leidiniui "Obzor".

Lietuvos vadovas teigė, kad lojalus ar nelojalus piliečių požiūris priklauso nuo to, ar žmogus jaučiasi valstybės dalimi, ar gali dalyvauti priimant sprendimus, bei nuo to, ar atsižvelgiama į jo nuomonę ir interesus.

Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos istorija žino daugelį nelietuvių, "atidavusių savo gyvybes" už Respubliką. Kaip pavyzdį jis paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariškį ir valstybės tarnautoją, kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį.

"Galiu prisiminti totorius, karaimus, rusakalbius, kurie nuo senų laikų ištikimai tarnavo ir vis dar tarnauja Lietuvos armijoje, baltarusius ir rusus, kovojusius kartu su Lietuvos partizanais, taip pat tuos, kurie 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą — Nikolajų Medvedevą, Emanuelį Zingerį, Česlovą Okinčicą ir kitus. <...> Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis... Sovietmečiais buvo daug lietuvių naikinimo batalionuose, skundikų, kolaborantų", — teigė valstybės vadovas.

Nausėda pareiškė, kad kasdieniame gyvenime dėl įvairių priežasčių, ypač prieš rinkimus, kai kurie žmonės pasirenka ne vienijantį, o atskiriantį kelią. Tačiau kartu prezidentas neatmetė, kad šių žmonių gyvenime gali kilti problemų, kurių valstybė vis dar neišsprendžia arba skiria per mažai dėmesio.

Valerijus Ivanovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Стефанов

"Todėl dialogo kelias yra nepaprastai svarbus. Kuo daugiau ir atviriau kalbėsimės tarpusavyje, tuo greičiau išspręsime šias problemas. Todėl aš ir mano patarėjai domimės aktualiais tautinių bendruomenių klausimais ir ieškome būdų jiems išspręsti", — sakė jis.

Komentuodamas situaciją su tautinėmis mažumomis Lietuvoje, šalies vadovas teigė nenorintis skirstyti piliečių pagal tautybę, tačiau mano, kad svarbu sudaryti šalyje sąlygas gimtosios kalbos ir kultūros plėtrai.

"Mes pasirenkame integracijos, o ne asimiliacijos kelią, nes pasitikime savo piliečiais, nes manome, kad skirtumai ir jų supratimas praturtina žmones. Tikimės, kad tik tokiu būdu galėsime statyti tiltus ir kurti stiprią pilietinę visuomenę", — sakė prezidentas.

Nausėdos teigimu, pagrindiniai Lietuvos principai yra pagarba įstatymams ir žmogaus laisvė.

Paleckio byla

2018 metų pabaigoje paaiškėjo, kad prieš Algirdą Paleckį ir Deimantą Bertauską iškelta "šnipinėjimo" byla. Jie kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais", taip pat "šnipinėjimu" Rusijos žvalgybos naudai.

Paleckis ne kartą yra teigęs savo nekaltumą. Baudžiamojo persekiojimo priežastimi jis laiko Lietuvos valdžios kerštą už susidomėjimą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat už bendravimą su rusais.

Kaip pažymėjo pats politikas, jis nebendravo su Rusijos žvalgybos tarnybomis, tik rašė knygą apie sausio 13 dienos įvykius ir atliko žurnalistinį tyrimą, apklausdamas tų įvykių dalyvius, kurie dabar gyvena Rusijoje.

Paleisti Paleckį reikalavo net garsūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 60 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų. 

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą. Paleckio byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti birželio 1 dieną.

Birželio mėnesį Šiaulių apygardos teismas nutarė pakeisti Paleckiui intensyvios priežiūros sąlygas, įpareigodamas jį nuo 17:00 iki 7:00 būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Kitame teismo posėdyje, kuris įvyks birželio 22 dieną, numatoma apklausti verslininką Deimantą Bertauską.

Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Dar šia tema
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
"Štai ir visas kriminalas": Paleckis paaiškino, kodėl jis yra persekiojamas Lietuvoje
Nord Stream-2

Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė Mukrano

(atnaujinta 10:38 2020.07.08)
Antradienio vakarą laivas išplaukė iš Mukrano, "Nord Stream-2" logistikos bazės, kur buvo laikomi vamzdynai dujotiekio tiesimui, ir pasuko į pietryčius

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. "Fortūna", vamzdžius klojanti inkarinė barža, kuria galima užbaigti dujotiekį "Nord Stream-2", išplaukė iš Vokietijos Mukrano uosto, praneša RIA Novosti su nuoroda į laivų sekimo portalų "Marine Traffic" ir "Myshiptracking" duomenis.

Antradienio vakarą laivas išplaukė iš Mukrano, "Nord Stream-2" logistikos bazės, kur buvo laikomi vamzdynai dujotiekiui tiesti, ir pasuko į pietryčius.

Danija pirmadienį projekto operatoriui "Nord Stream 2 AG" išdavė atnaujintą leidimą tiesti "Nord Stream-2" jos vandenyse. Dabar įmonės gali naudoti įgyvendinant projektą ne tik laivus su dinaminiu padėties nustatymu, bet ir inkarus, nes dujotiekio trasa eina už Baltijos jūros dugne paskendusių cheminių ginklų sąlyčio zonos ribų. Vamzdžių klojimo darbus galima atnaujinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 3 dieną, kai pasibaigs šio sprendimo apskundimo laikotarpis.

Galimas "Nord Stream-2" dujotiekio užbaigimo variantas yra inkarinis vamzdyno klojimo laivas kartu su kitu laivu, turinčiu dinaminę padėties nustatymo sistemą, kuri gali išlaikyti laivą norimoje vietoje be inkarų ir švartuoti.

Vienas iš laivų, galinčių užbaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, yra MRTS inkarinė barža "Fortūna". Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" su dinamine padėties nustatymo sistema, jis taip pat yra Mukrane.

"Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukrainai ir kelioms kitoms Europos šalims. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos statybų bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, laivas
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Danija leido užbaigti statyti "Nord Stream-2" naujais laivais
"Nord Stream-2" statyba negali būti atnaujinta iki rugpjūčio 3 dienos