Prezidentas Gitanas Nausėda rengia Valstybės gynimo tarybos posėdį

Nausėda: būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai kelia didelį susirūpinimą

(atnaujinta 14:59 2020.06.29)
Šalies vadovas šį klausimą ketina iškelti ir per Europos Vadovų Tarybos posėdį, vyksiantį liepos 17–18 dienomis

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vadovavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kurio metu buvo pristatytas Žvalgybos koordinavimo grupės pranešimas, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Taip pat buvo aptarti svarbiausi strateginės reikšmės Lietuvos geležinkelių sektoriaus plėtros iššūkiai ir "Rusijos pastangos perrašyti istoriją bei sukelti abejonių tarptautinės teisės pagrindais".

Pranešime žiniasklaidai pabrėžiama, kad VGT nariai sutarė, jog būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai ir skelbiami planai oficialiai "reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą" bei jo slaptuosius protokolus kelia didelį susirūpinimą.

Be to posėdyje nuspręsta, kad taip pat svarbu atkreipti sąjungininkų ir tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad "Rusija stengiasi sistemingai perrašinėti istoriją", neva siekdama pateisinti savo politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu, ginčyti jų valstybingumą bei skaldyti ES ir NATO.

Nausėda informavo VGT narius, kad Rusijos neva vykdomą revizionizmo politiką birželio 22 dieną aptarė su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, jog šį klausimą ketina iškelti ir per Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, vyksiantį liepos 17–18 dienomis.

Taip pat per VGT posėdį aptarti strateginiam Lietuvos geležinkelių sektoriui tenkantys iššūkiais ir VGT nariai pripažino, kad turi būti užtikrintas efektyvus ir saugus krovinių bei keleivių tranzitas geležinkeliu tarp Karaliaučiaus krašto ir likusios Rusijos dalies.

Toliau bus vertinama, ar dabartinis teisinis geležinkelių tranzito reguliavimas yra pakankamas, siekiant užsibrėžtų tikslų.

Posėdžio metu susitarta, kad siekiant sukurti stiprų Lietuvos geležinkelių sektorių, didelę reikšmę turi europinės vėžės "Rail Baltica" projektas.

Ši jungtis yra svarbi ir NATO sąjungininkų pajėgų judėjimui Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse užtikrinti.

Atsižvelgdami į augantį strateginį projekto "Rail Baltica" vaidmenį, VGT nariai sutarė, kad kuriama nauja infrastruktūra turės būti valdoma per įmonę, kurios visos savininko teisės priklausys Lietuvos valstybei.

Su partneriais įgyvendindama europinės vėžės projektą ir organizuodama geležinkelio linijos statybas, respublika savo teritorijoje užtikrins darbų efektyvumą, skaidrumą bei kokybę.

Molotovo-Ribentropo paktas

Anksčiau Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų užsienio reikalų komitetai kreipėsi į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą ir kitas Rusijos Federacijos institucijas su raginimu sustabdyti įstatymo projekto svarstymą, pagal kurį siūloma sovietų nutarimą dėl Molotovo-Ribentropo pakto pripažinti negaliojančiu Rusijos Federacijoje. 

Dokumente pažymima, kad nepuolimo paktą tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, įskaitant slaptą papildomą protokolą, būtų teisinga pripažinti "būtinu sovietų vadovybės žingsniu, kurį nulėmė siekis apsaugoti TSRS nacionalinius interesus ir jos saugumą".

Įstatymo projekte sakoma, kad protokole nebuvo numatytas Lenkijos padalijimas, Besarabijos, Bukovinos ir Baltijos šalių įstojimas į TSRS.

Bendrame kreipimesi atkreipiamas dėmesys į tai, kad naujo įstatymo projektu bandoma "pateisinti tarptautinius santykius, pagrįstus smurtu prieš mažesnes kaimynines šalis, o tai faktiškai įtvirtina dabartinę Rusijos Federacijos politiką Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos atžvilgiu ir atveria kelią kitiems galimiems tarptautinės teisės pažeidimams".

Lietuvoje aštriai kritikuojamas 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktas tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, teigiant, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių valstybingumą". Be to, Baltijos šalių vadovybė vykdo rusofobinę politiką ir kritikuoja tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.

Kovo pradžioje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasirašė Rusijos Federacijos Konstitucijos pakeitimų įstatymą, kuriuo leidžiama dabartiniam valstybės vadovui dalyvauti naujuose rinkimuose.

Visos Rusijos balsavimas dėl Konstitucijos pakeitimo įstatymo projekto buvo suplanuotas balandžio 22 dieną. Pataisos įsigaliotų, jei jas palaikytų daugiau nei pusė rinkėjų. Dėl būtinybės atsižvelgti į epidemiologinę situaciją ir gyventojų saugumą nuspręsta, kad rusai galės balsuoti nuo birželio 25 iki liepos 1 dienos.

Tegai:
Valstybės gynimo taryba (VGT), Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Konservatoriai reitingavo kandidatus į Lietuvos Seimo rinkimus
Kalvarijos savivaldybėje sunkvežimis mirtinai partrenkė dviratininką
Radiacinės saugos centras: radiacija Lietuvoje nepadidėjo
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Neringa

Neringoje liepos 13 dieną laikinai nebus tiekiama elektra

(atnaujinta 15:07 2020.07.05)
Gyventojai ir miesto svečiai raginami pasiruošti elektros atjungimui iš anksto: pilnai įkrauti mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir kitus būtinuosius elektros įrenginius, pagal galimybes anksčiau atlikti suplanuotus buities darbus, kuriems reikės elektros

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Liepos 13-ąją bus įgyvendinamas paskutinysis Kuršių Nerijos elektros linijų atnaujinimo projekto etapas, dėl to elektros vartotojams nebus tiekiama elektra ESO skirstymo tinkle, praneša "Litgrid" spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, augant Neringos gyventojų elektros energijos poreikiui, atsižvelgiant į pajūrio zonos specifiką, ESO dar 2017 metais ėmėsi ne tik naujinti elektros tinklą, bet ir didinti pačio tinklo pajėgumus, stiprinti jo patikimumą pusiasalyje. Elektros energija Kuršių Neriją pasiekia virš Kuršių marių einančia 110 kV aukštos įtampos "Litgrid" elektros linija, todėl siekiant ilgalaikio patikimumo, būtina atnaujinti elektros pastočių sujungimus su perdavimo tinklu. Šią vasarą tinklo atnaujinimo projektas bus pabaigtas, o liepos 13-ąją bus įgyvendinamas paskutinysis Kuršių Nerijos elektros linijų atnaujinimo projekto etapas. Jis užtikrins sklandų elektros energijos tiekimą.

Saulės baterijos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Pažymima, kad liepos 13 dieną, nuo 6:00 iki 16:00, bus vykdomi 110 kV oro linijos perjungimo ir Juodkrantės bei Klaipėdoje esančių transformatorių pastočių sujungimo darbai. Dėl to Kuršių Nerijos elektros vartotojams nebus tiekiama elektra ESO skirstymo tinkle.

Siekiant  sudaryti kuo mažiau nepatogumų gyventojams, verslui ir svečiams, parengiamieji darbai bus pradedami iš pat ankstaus ryto nuo 4:30, kai tik prašvis. Siekiant juos atlikti greičiau, bus pasitelktos sustiprintos rangovų brigadų pajėgos.

Apie darbų pradžią ir pabaigą vartotojai, kuriuos paveiks laikinas elektros atjungimas, bus individualiai informuoti ESO trumposiomis žinutėmis, informacija bus skelbiama ESO svetainėje ir savitarnoje. Šiuo metu Kuršių Nerijoje ESO tiekia ir skirsto elektrą daugiau kaip trims tūkstančiams klientų.

Gyventojai ir miesto svečiai raginami pasiruošti vienos dienos elektros atjungimui iš anksto: pilnai įkrauti mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir kitus būtinuosius elektros įrenginius, pagal galimybes anksčiau atlikti suplanuotus buities darbus, kuriems reikės elektros, neatidarinėti šaldiklio ir šaldytuvo dažniau, nei tai būtina, taip ilgiau išlaikant juos šaltus, pasirūpinti baterijomis įrenginiams ar alternatyviais elektros generatoriais, jei tai būtina ir kt.

Tegai:
elektra, Neringa