Paplūdimys Lukiškių aikštėje

Paplūdimio Lukiškių aikštėje nebeliks

(atnaujinta 17:18 2020.06.29)
Posėdžio metu paaiškėjo, kad Seimas ne tik pritarė valdančiųjų pataisoms dėl aikštės tvarkymo, tačiau ir įstatyme įtvirtino nuostatą, jog Lukiškių aikštėje turi stovėti Vytis

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Seimas pirmadienį priėmė sprendimą dėl Lukiškių aikštės, apie tai buvo pranešta Seimo posėdžio metu Youtube kanale.

Posėdžio metu paaiškėjo, kad Seimas ne tik pritarė valdančiųjų pataisoms dėl aikštės tvarkymo, tačiau ir įstatyme įtvirtino nuostatą, jog Lukiškių aikštėje turi stovėti Vytis.

Dėl šio viso įstatymo projekto balsavo 93 Seimo nariai. 78 iš jų projektui pritarė, prieš balsavo 11, o 4 susilaikė.

Tačiau posėdyje kalbėjusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad paplūdimys neturėjo būti jokia provokacija, o nedidelis projektas skirtas vilniečiams. Jos teigimu, jis atskleidė tikrąjį santykį su istorija.

Pabrėžiama, kad pagal priimtą įstatymą, Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė aikštė, kuriai yra suteikiamas memorialinis statusas. Taip pat pagrindinis aikštės akcentas turi būti Vyčio monumentas.

Akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis užsiminė, kad įstatymas turėtų įsigalioti nuo rugpjūčio 1 dienos.

Paplūdimio draudimas

Anksčiau Lietuvos valdančioji partija sostinės Lukiškių aikštėje įregistravo projektą, pagal kurį "reikia atsiminti ir atspindėti žuvusių kovotojų ir kovos už Lietuvos nepriklausomybę atminimo akcentus".

Projekte teigiama, kad "dabartinė aikštės būklė ir jos tvarkymo būdas neatitinka istorinės ir urbanistinės reikšmės, be to, kelia grėsmę sumenkinti istorinę žmonių atmintį".

Valdančioji partija projektą įregistravo reaguodama į Vilniaus valdžios sprendimą įrengti laikiną paplūdimį Lukiškių aikštėje.

Projektą užregistravo valdančiosios partijos lyderis Ramūnas Karbauskis ir kiti frakcijos atstovai, socialdemokratas Gediminas Kirkilas su kolegomis.

Projekte teigiama, kad Lukiškių aikštės naudojimas "turi atitikti jos atminimo statusą, užtikrinti rimtumą ir tinkamą pagarbą Lietuvos nepriklausomybės kovotojų ir įvykdytų 1863–1864 metais atminimui".

Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio, Vilniaus meras vietoj sėkmingų ir miesto žmonėms reikalingų projektų savo idėjų stoką bando pridengti pliažu istorinėje Lukiškių aikštėje ir taip siekia sulaukti pigaus populiarumo.

Jis taip pat įsitikinęs, kad tokie Vilniaus mero žingsniai yra Laisvės partijos rinkimų kampanija, kurios metu stengiamasi visur vartoti žodį "laisvė" ir taip padidinti partijos vardo pripažinimą.

"Open Beach" paplūdimys Vilniuje

"Open Beach" darbą pradėjo birželio 23 dieną. Jis užima 1660 kvadratinių metrų plotą, buvo panaudota 300 kubinių metrų smėlio. Paplūdimį suprojektavo ir įrengė įmonė "Grinda".

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teritorijoje yra visi būtini paplūdimio atributai — įrengti gultai, skėčiai, paplūdimio tinklinio aikštelė, persirengimo kabina ir net specialios darbo vietos su nemokama interneto prieiga.

Iki liepos pabaigos šalia paplūdimio bus įrengtas didelis ekranas, kuriame vakarais bus rodomi filmai, serialai, koncertai iš "Telia TV". Dieną bus galima grožėtis Baltijos jūros vaizdais. Sekmadieniais vyks programa vaikams ir šeimoms — animaciniai filmai ir veiklos paplūdimyje.

Tegai:
draudimas, paplūdimys, Lukiškių aikštė, Seimas
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Balsavimas, archyvinė nuotrauka

Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje paskelbti prieštaraujantys Konstitucijai

(atnaujinta 16:36 2021.04.19)
Tuo tarpu Seimo pirmininkė pareiškė, kad pati tokių rinkimų idėja nėra klaidinga, todėl reikėtų susitarti dėl atitinkamos pataisos

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja respublikos Konstitucijai. Tai nurodyta teismo sprendime.

Tiesioginiai Lietuvos mero rinkimai buvo įvesti 2015 metais. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Anksčiau juos rinkdavo savivaldybių tarybos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nenustebino. Tačiau ji abejoja, ar pati tiesioginių mero rinkimų idėja yra klaidinga.

Parlamento vadovė nurodė, kad tiesioginius rinkimus palaiko iki 80 procentų gyventojų, o aktyvumas padidėjo.

"Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą",— Facebook rašo Seimo pirmininkė.

Tuo pačiu Čmilytė-Nielsen pažymi, kad yra keletas "niuansų". Visų pirma, savivalda gali virsti uždara "kunigaikštyste".

"Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai", — sakė ji.

Seimo pirmininkė kviečia visas politines jėgas aptarti šį klausimą ir susitarti dėl Lietuvos Konstitucijos pataisos.

"Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio", — apibendrino ji.

Savo ruožtu "šešėlinis ministras pirmininkas", opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad "valstiečiai" palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją ir pasisako už jų įteisinimą, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.

Pasak Karbauskio, gebėjimas išsirinkti sau merą padidina ir pasitikėjimą vietos valdžia, didėja ir merų atsakomybė gyventojams.

"Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei", — pareiškė jis.

LVŽS lyderis pažymėjo, kad 2014 metais, Kai buvo priimtas sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų, jį palaikė maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

"Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta", sako Karbauskis.

 Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams", – nurodo politikas.

Tegai:
rinkimai
Vėjo elektrinės

Lietuva atsinaujinančios energetikos projektams skyrė beveik 10 mln. eurų

(atnaujinta 14:32 2021.04.19)
Iš viso parama buvo skirta 37 projektams, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė beveik 10 mln. eurų elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių mažos galios elektrinių plėtrai, praneša ministerijos dpaudos tarnyba.

Pažymima, jog projektai finansuojami iš atsinaujinančių energijos išteklių statistinių perdavimų Liuksemburgui.

"Atsinaujinanti energetika yra mūsų ateitis, į kurią investuojame jau šiandien. Džiugu, kad šią viziją palaiko gyventojai bei verslas ir vis dažniau pasinaudoja galimybe gauti finansavimą", — pareiškė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Iš viso parama buvo skirta 37 projektams. Numatoma, kad įgyvendinus šiuos projektus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių.

Iš viso teigiamai įvertinta buvo 126 paraiškos, kurių bendra prašoma suma siekia daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų 89 proc. paraiškų prašoma paramos saulės elektrinių įrengimui, 11 proc. vėjo elektrinėms.  

Paraiškas teikti ir gauti finansavimą galėjo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, yra siekiama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 metais sudarytų 50 proc., o 2050 metais — 100 proc.

Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, energetika, Lietuva
Dar šia tema
"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE
Gyventojai "nuskurs": kodėl kainos Lietuvoje kils be BelAE energijos