Baltarusijos AE

Ekspertas: situacija su Lietuva ir BelAE pavirto populiaria situacijų komedija

(atnaujinta 21:10 2020.06.29)
Europos Komisija nestos į Lietuvos pusę, nes tai prieštaraus laisvosios prekybos principams Europos Sąjungoje, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Vargu ar Lietuva galėtų visiškai nutraukti energijos importą iš Baltarusijos po atominės elektrinės paleidimo, kaip ji siūlo elgtis savo ES partneriams, interviu Sputnik Lietuva pasakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Europos Komisijos Ursulą von der Leyen su prašymu tarpininkauti Baltijos šalims, kad būtų pasiektas susitarimas dėl elektros iš Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) boikoto.

Lietuvos vadovas pažymėjo, kad belieka tik pateikti tekstą, kurį galėtų svarstyti visos šalys, ir gauti Europos Komisijos vertinimą.

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad Baltijos šalių politikai jau seniai galėjo paleisti televizijos serialą, kuris taip ilgai tęsiasi tema su BelAE.

"Visa tai jau primena tokį įdomų televizijos serialą, viena serija po kitos. Manau, kad net ir po Baltarusijos AE paleidimo tam tikrą laiką dar matysime naujus šios populiarios situacijų komedijos sezonus. Manau, kad ponas [Lietuvos prezidentas Gitanas] Nausėda ir daugelis kitų politikų galėtų išleisti kažkokį savo televizijos produktą, kuris būtų populiarus ekspertų bendruomenėje", — pažymėjo ekspertas.

Kondratjevas pasakė, kad neįsivaizduoja, kaip Europos Komisija galėtų kištis į tokio pobūdžio derybas tarp dviejų ES narių.

"Jau nekalbant apie prašymą, su kuriuo ponas Nausėda kreipiasi į Latviją. Jis prieštarauja labai daugeliui Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų. Visų pirma, tai tiesiogiai paliečia prekybos laisvę, netrukdymą šalims prekiauti tarpusavyje ir kitus panašius tarptautinius susitarimus. Todėl aš sunkiai įsivaizduoju, kad Europos Komisija palaikytų Lietuvą ir tiesiog sutiktų teikti tam tikras tarpininkavimo paslaugas, kad įtikintų Latviją neimportuoti elektros iš Baltarusijos", — pažymėjo ekspertas.

Kondratjevas taip pat sako, kad šioje situacijoje yra dar vienas neišspręstas klausimas.

"Ar Lietuva bus pasirengusi visiškai nutraukti energijos importą iš Baltarusijos po atominės elektrinės paleidimo? Čia nebūčiau toks įsitikinęs ir galbūt pati Lietuva nebūtų pasirengusi laikytis tokių rimtų apribojimų, kuriuos ji siūlo savo ES partneriams", — apibendrino ekspertas.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Europos Komisija (EK), ES, Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (494)
ETPA posėdis

ETPA nepatvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimų

Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pateikė pasiūlymą užginčyti Rusijos Federacijos įgaliojimus

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. ETPA nariai žiemos sesijos atidarymo metu nepatvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimų, praneša RIA Novosti.

Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pateikė pasiūlymą iš esmės ginčyti įgaliojimus.

Po jos pareiškimo pagal galiojančią tvarką įvyko balsavimas, kuriame dauguma palaikė idėją ginčyti delegacijos įgaliojimus pagal aštuntąjį asamblėjos taisyklių straipsnį. Pasiūlymui pritarė 38 parlamentarai iš penkių nacionalinių delegacijų.

Pagal taisykles, klausimas siunčiamas atitinkamam ETPA komitetui parengti ataskaitą, kuri bus aptarta šią savaitę.

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Gedimino pilis

LVŽS vyriausybei pasiūlė kovos su pandemija priemones

(atnaujinta 13:51 2021.01.25)
Jų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vyriausybei pasiūlė koronaviruso pandemijos valdymo būdus.

Parlamentarų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano.

"Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką I. Šimonytės Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus", — sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS partijos narys Aurelijus Veryga teigė, kad visuomenė, šalies prezidentas ir parlamentarai buvo suklaidinti, kai vyriausybė paskelbė apie išsamų 130 žingsnių infekcijos kontrolės planą. Pasak jo, šiuo metu matyti tik ankstesnio kabineto priimtų sprendimų kartojimas, tačiau tai vyksta neatsižvelgiant į pažeidžiamiausias sritis ir nepasimokant iš pirmosios pandemijos bangos metu įgytos patirties.

"Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad susirūpinimą kelia tai, jog vyriausybė neturi aiškaus plano išeiti iš karantino.

"Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone", — sakė Karbauskis.

Be to, jiems rūpi, kaip vyriausybė parenka ekspertus. Pasak Karbauskio, dažniausiai jie yra ne epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, o kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai — hematologai, šeimos gydytojai ir kiti.

Pasak partijos vadovo, LVŽS siūlo priemones, susijusias su gyventojų perkėlimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos sistemomis, skiepais ir bandymais.

Planuodama skiepus, partija siūlo pasinaudoti jau parengtų užsienio šalių patirtimi, ypač tų, kurios teritorijos, gyventojų struktūros ir kitų savybių požiūriu yra panašios į Lietuvą.

Jie mano, kad būtina reguliuoti žmonių judėjimą tik per didžiąsias šventes, reguliuoti minias prekybos centruose, leisti dirbti smulkiajam verslui ir užtikrinti klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, į vakcinacijos eilę įtraukti mokytojus kaip prioritetinę grupę.

Partija tikisi, kad jei jos pasiūlymai bus priimti, tai turės teigiamą poveikį situacijai ir padės susidoroti su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 119 tūkstančių žmonių. Nuo infekcijos mirė 2 664 žmonės.

Lietuvoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio pabaigoje, pirmiausia buvo paskiepyti medicinos darbuotojai. Beveik devyni tūkstančiai gyventojų jau yra visiškai paskiepyti.

Tegai:
koronavirusas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Nord Stream-2

Vokietija savo poziciją dėl "Nord Stream-2" įvardijo nepakeičiama

(atnaujinta 14:59 2021.01.25)
Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" bet kokio politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė laikosi ankstesnės pozicijos dėl "Nord Stream-2" projekto, atkreipia dėmesį į raginimus sustabdyti jo statybą, sakė oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Steffenas Seibertas ES užsienio reikalų ministrų susitikimo dieną, kuriame planuojama aptarti galimas naujas sankcijas Rusijos Federacijai, praneša RIA Novosti.

Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" bet kokio politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.

"Mes atkreipėme dėmesį į Europos Parlamento kreipimąsi. ES užsienio reikalų ministrai šiandien Briuselyje rengia derybas, kaip susitvarkyti su tuo, kas įvyko Rusijoje savaitgalį", — sakė jis.

Jis priminė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę kalbėjo apie "Nord Stream-2". "Ji sakė, kad jos principinė federalinės vyriausybės pozicija nepasikeitė. Taip ir lieka", — sakė Seibertas.

Jis pabrėžė, kad "nėra jokio tiesioginio ryšio tarp Navalno bylos ir "Nord Stream-2" projekto".

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Adebar, atsakydama į patikslinantį klausimą, ar departamentas mato ryšį tarp projekto ir incidento su Navalnu, teigė, kad "mūsų pozicija "Nord Stream-2" taip pat nepasikeitė".

Vokietijos kanclerė praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. 2020 metų rudenį Merkel sakė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimus reikėtų nagrinėti atskirai.

Naujų sankcijų įvedimo klausimas Europos Sąjungoje svarstomas atsižvelgiant į situaciją su Aleksejumi Navalnu. Taigi dėl to Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje reikalavo ES šalių vyriausybių "nedelsiant užkirsti kelią "Nord Stream-2" projekto užbaigimui, taip pat "protingai sustiprinti" ribojančias priemones Rusijos Federacijai. Nemažai politikų Vokietijoje išreiškė panašią poziciją kaip valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos partijos narys, europarlamentaras Manfredas Veberis. Tarp ES šalių prieš užsienio reikalų ministrų susitikimą Prancūzija, Čekija ir Lenkija pasisakė už naujas sankcijas. JAV reikalauja, kad ES turėtų atsisakyti "Nord Stream-2" , siekdama įgyvendinti savo dujos.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Galimas Merkel įpėdinis papasakojo apie situaciją su "Nord Stream-2"
Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"