Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

Karbauskis ragina atsakyti "Sąjūdžio prieš Astravo AE" "neskaidrius veiksmus"

(atnaujinta 15:54 2020.06.30)
Valdančiosios koalicijos frakcijų seniūnai kreipėsi į konservatorius, liberalus ir "Sąjūdį prieš Astravo AE" prašydami atsakyti į klausimus dėl galimai neskaidrių veiksmų ir galimai neteisėto rinkimų kampanijos finansavimo

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Valdančiąją koaliciją Seime sudarančių frakcijų seniūnai kreipėsi į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, Liberalų sąjūdį ir "Sąjūdį prieš Astravo AE" prašydami atsakyti į klausimus dėl galimai neskaidrių veiksmų, rašoma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pranešime žiniasklaidai.

Pranešime teigiama, kad abejonių kilo dėl galimai neteisėto rinkimų kampanijos finansavimo, kai rinkimuose dalyvaujantys politikai lėšas renka ne į rinkimams skirtas sąskaitas, bet į prieš pat rinkimų kampanijos pradžią įsteigtos asociacijos kasą.

Koalicija nusprendė kreiptis po to, kai birželio 29 dieną, portale delfi.lt publikuotas straipsnis "Slaptieji protokolai išduoda šešėlinių kardinolų planus", kuriame pateikta informacija, susijusi su šių partijų lyderiais bei jų veikla asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE".

"Kadangi po vakar dienos tiek konservatoriai, tiek liberalai tyli, o paviešintuose protokoluose pateikta informacija apie į Seimą kandidatuojančių politikų vykdomą finansinės paramos rinkimą Seimo rinkimų kampanijos metu, bendradarbiavimą su Konstitucinio Teismo pirmininku  Žalimu, kelia abejonių dėl veiklos skaidrumo ir, atskirais atvejais, turi politinės korupcijos požymių, koalicijai priklausančios frakcijos prašo išsklaidyti visuomenėje kilusias abejones bei atsakyti į klausimus", — sako koalicijos tarybos pirmininkas Ramūnas Karbauskis

Jis pateikia klausimus minimų partijų ir asociacijos vadovams, kuriuose prašo pateikti paviešintuose protokoluose minimą asmenų, į kuriuos bus kreiptasi finansinės paramos sąrašą, nurodyti į kuriuos iš šių asmenų jau yra kreiptasi ir dėl kokio paramos dydžio yra susitarta.

Taip pat prašoma pateikti informaciją, kaip vyko susitikimas su Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu Janulevičiumi ir dėl kokių finansavimo sumų susitarta ir kam šie pinigai planuojami panaudoti.

"Kas sieja Žygimantą Pavilionį ir protokoluose pavardėmis neįvardintus asmenis iš Kubos, su kuriais buvo tariamasi dėl finansinės paramos? Ar tai tie patys asmenys, kurie 2019 metų pabaigoje buvo atvykę į Lietuvą ir bandė stabdyti ES ir Kubos sutarties ratifikavimo procesą? Jei taip, ar nemanytumėte, kad finansinė parama tokiu atveju yra trakuotina kaip politinė korupcija, kada už politinę paslaugą (bandymą blokuoti ES geopolitiškai reikšmingą sutartį, kuria Kubos orientaciją bandoma pakreipti Vakarų, o ne Rusijos erdvės, kryptimi) yra gaunami pinigai iš suinteresuotų šalių?" — toliau klausia Karbauskis.

Be to, klausiama kokia lėšų, dėl kurių gavimo Sąjūdis tariasi su asmenimis iš Kubos, kilmė ir ar ji yra teisėta ir nekelianti abejonių, ypač įvertinus, kad pinigų prašoma prieš Seimo rinkimus, jau vykstant politinei kampanijai.

Taip pat minėtų asmenų pasiteirauta, ar jų manymu tokia praktika, kada politikams atsilyginama už politinius veiksmus, kurie kitose valstybėse, kurios siekia išsilaisvinti nuo finansinės, politinės ir kitokios priklausomybės, kaip Kuba nuo Rusijos, trukdo plėstis demokratijai, nekelia grėsmės Lietuvos ir tos šalies nacionaliniam saugumui. Ir kodėl TS-LKD mano, kad Kuba neturi tapti nepriklausoma ir demokratiška valstybe ir Lietuva tam gali sutrukdyti nepasirašydama ES ir Kubos sutarties.

Taip pat prašoma paaiškinti, kokių teisės aktų ar kreipimųsi į Konstitucinį Teismą projektus šioms partijoms bei "Sąjūdžiui prieš Astravo AE" padėjo parengti Konstitucinio Teismo pirmininkas? Ar yra žinoma, kad Konstitucinio Teisėjai, siekdami išlaikyti nešališkumą bei objektyvumą, negali viešai reikšti nuomonės tais klausimais, kurie gali būti nagrinėjami Teisme, o tuo labiau — dalyvauti politinių partijų, politinių organizacijų bei kitoje politinėje veikloje.

"Ar nemanote, kad pažeisdami šį reikšmingą Konstitucinio Teismo teisėjus saistantį principą, darėte neteisėtą poveikį Teismui bei prašėte iš Teismo pirmininko atlikti neteisėtus veiksmus?" — klausiama kreipimesi.

Anksčiau Lietuvoje atsirado nauja visuomeninės organizacija "Sąjūdis prieš Astravo AE".

Tarp organizacijos steigėjų — profesorius Vytautas Landsbergis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, signataras Raimundas Lopata, LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Petras Vaitiekūnas ir kiti.

Pasak steigėjų, organizacija sieks, kad Lietuva ir ES imtųsi visų diplomatinių ir politinių priemonių atominės elektrinės saugumui užtikrinti, o Astravo AE elektros energija nepatektų į ES rinką.

Nepaisant to, kad pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių planuojama atidaryti jau šiemet, organizacija ketina sustabdyti tolesnę Astravo AE plėtrą arba siekti, kad atominei elektrinei būtų parinkta kita, "saugi" vieta.

Birželio 29 dieną po žiniasklaidoje pasirodžiusio straipsnio LVŽS frakcijos narys Arvydas Nekrošius traukėsi iš asociacijos "Sąjūdis prieš Astravo AE". Pasak Nekrošiaus, eiliniai asociacijos nariai net nebūdavo kviečiami ir įtraukiami į aktualių klausimų sprendimą arba jų dalyvavimas buvo tik formalus. Tai, anot jo, tik dar kartą patvirtina, kad "Sąjūdis prieš Astravo AE" pirmiausia siekia politinių, o ne visuomeninių tikslų ir yra labiau orientuotas į artėjančius rinkimus, nei į Lietuvos valstybės ir žmonių interesų atstovavimą.

Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės

Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus. Vilnius nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, ir kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare "Sputnik Lietuva" pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia — ir be pinigų įplaukų.

Tegai:
liberalai, konservatoriai, Astravo AE, Sąjūdis
Dar šia tema
Lietuvoje įsteigtas Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę
Astravo AE: grėsmė Lietuvai ar eilinis rusofobų šnipštas?
TS-LKD ragina Skvernelį nustatyti lietuviškas įmones, kurios dalyvauja BelAE
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Balsavimas, archyvinė nuotrauka

Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje paskelbti prieštaraujantys Konstitucijai

(atnaujinta 16:36 2021.04.19)
Tuo tarpu Seimo pirmininkė pareiškė, kad pati tokių rinkimų idėja nėra klaidinga, todėl reikėtų susitarti dėl atitinkamos pataisos

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja respublikos Konstitucijai. Tai nurodyta teismo sprendime.

Tiesioginiai Lietuvos mero rinkimai buvo įvesti 2015 metais. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Anksčiau juos rinkdavo savivaldybių tarybos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nenustebino. Tačiau ji abejoja, ar pati tiesioginių mero rinkimų idėja yra klaidinga.

Parlamento vadovė nurodė, kad tiesioginius rinkimus palaiko iki 80 procentų gyventojų, o aktyvumas padidėjo.

"Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą",— Facebook rašo Seimo pirmininkė.

Tuo pačiu Čmilytė-Nielsen pažymi, kad yra keletas "niuansų". Visų pirma, savivalda gali virsti uždara "kunigaikštyste".

"Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai", — sakė ji.

Seimo pirmininkė kviečia visas politines jėgas aptarti šį klausimą ir susitarti dėl Lietuvos Konstitucijos pataisos.

"Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio", — apibendrino ji.

Savo ruožtu "šešėlinis ministras pirmininkas", opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad "valstiečiai" palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją ir pasisako už jų įteisinimą, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.

Pasak Karbauskio, gebėjimas išsirinkti sau merą padidina ir pasitikėjimą vietos valdžia, didėja ir merų atsakomybė gyventojams.

"Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei", — pareiškė jis.

LVŽS lyderis pažymėjo, kad 2014 metais, Kai buvo priimtas sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų, jį palaikė maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

"Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta", sako Karbauskis.

 Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams", – nurodo politikas.

Tegai:
rinkimai
Vėjo elektrinės

Lietuva atsinaujinančios energetikos projektams skyrė beveik 10 mln. eurų

(atnaujinta 14:32 2021.04.19)
Iš viso parama buvo skirta 37 projektams, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė beveik 10 mln. eurų elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių mažos galios elektrinių plėtrai, praneša ministerijos dpaudos tarnyba.

Pažymima, jog projektai finansuojami iš atsinaujinančių energijos išteklių statistinių perdavimų Liuksemburgui.

"Atsinaujinanti energetika yra mūsų ateitis, į kurią investuojame jau šiandien. Džiugu, kad šią viziją palaiko gyventojai bei verslas ir vis dažniau pasinaudoja galimybe gauti finansavimą", — pareiškė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Iš viso parama buvo skirta 37 projektams. Numatoma, kad įgyvendinus šiuos projektus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių.

Iš viso teigiamai įvertinta buvo 126 paraiškos, kurių bendra prašoma suma siekia daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų 89 proc. paraiškų prašoma paramos saulės elektrinių įrengimui, 11 proc. vėjo elektrinėms.  

Paraiškas teikti ir gauti finansavimą galėjo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, yra siekiama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 metais sudarytų 50 proc., o 2050 metais — 100 proc.

Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, energetika, Lietuva
Dar šia tema
"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE
Gyventojai "nuskurs": kodėl kainos Lietuvoje kils be BelAE energijos