Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimas reglamentavo rinkimų organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu

(atnaujinta 13:00 2020.06.30)
Buvo nuspręsta esant specialiajai situacijai dviem dienomis prailginti išankstinio balsavimo Seimo rinkimuose laiką, įsteigti daugiau balsavimo vietų, o užsienyje gyvenantiems lietuviams leisti balsuoti internetu

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Seimas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama tinkamai pasiruošti Seimo rinkimų organizavimo ir vykdymo galimybei ekstremaliosios situacijos arba įvykio sąlygomis, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Už naujas nuostatas balsavo 71 Seimo narys, susilaikė 2 parlamentarai.

Priimtomis pataisomis nuspręsta esant specialiajai situacijai dviem dienomis prailginti balsavimo iš anksto laiką, įsteigti daugiau balsavimo vietų, užsienyje gyvenantiems piliečiams sudaryti sąlygas balsuoti elektroniniu būdu.

Išankstinis balsavimas

Esant ekstremaliajai situacijai ar įvykiui bus suteikiama galimybė padidinti išankstinio balsavimo vietų skaičių. Be to, balsavimo iš anksto dienų skaičių pailgės nuo dviejų iki keturių dienų — nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o dienos laikas pailgės ir balsuoti bus galima nuo 7 iki 20 valandos. Įprastomis sąlygomis balsavimas iš anksto vyksta tik trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 20 valandos ir tik savivaldybėje.

Pakeitimais taip pat nuspręsta leisti padidinti balsavimo vietų skaičių ir rinkimų dieną tose apylinkėse, kurių rinkėjų sąrašuose yra daugiau kaip 3 tūkstančiai asmenų. Tokių apylinkių yra 181 iš 1972 esamų. 

Varšuva, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Палладин Л.

Seimas nusprendė, kad rinkimai turi vykti papildomai parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, kad būtų išvengta didesnių žmonių susibūrimų, sudarytos sąlygos laikytis saugaus socialinio atstumo ir aprūpinant žmones asmeninės apsaugos ir dezinfekcijos priemonėmis. 

Papildomos balsavimo patalpos turės būti tame pačiame pastate kaip ir rinkimų apylinkės balsavimo patalpa.

Balsavimas namuose

Pagal naujas nuostatas balsuoti namuose galės ne tik neįgalieji, bet ir neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, kurie bus pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir bus įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. 

Taip pat balsuoti namuose galės dėl paskelbtos specialios situacijos saviizoliacijoje esantys rinkėjai, pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose.

Saviizoliacijoje esantiems rinkėjams Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka galės būti paštu siunčiamas elektroninio balsavimo kodas, leidžiantis rinkėjui balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.

Balsavimas užsienyje

Jeigu užsienio šalyje susiklostys tokia situacija, kai laikinai bus ribojama asmenų judėjimo laisvė ir balsavimas būtų negalimas, joje balsavimas galės būti organizuojamas tik paštu siunčiant rinkėjui rinkimų biuletenį arba paštu siunčiant rinkėjams elektroninio balsavimo kodą, leidžiantį rinkėjui balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje. 

Elektroninio balsavimo tvarką garantuojančią slaptą balsavimą ir neleidžiančią dvigubo balsavimo turės nustatyti Vyriausioji rinkimų komisija.

Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalio 11 dieną.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje patvirtinta 1817 COVID-19 atvejų, mirė 78 žmonės.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (33)
Dar šia tema
Nausėda su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus aptarė svarbiausius darbus
Kaip nauja atrakcija Lukiškių aikštėje šiemet nukonkuravo Jonines
Konservatoriai reitingavo kandidatus į Lietuvos Seimo rinkimus
Auksinės teisingumo svarstyklės, archyvinė nuotrauka

Lietuva JTŽTT pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus

(atnaujinta 11:49 2020.07.14)
Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Liepos 13 dieną Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT), ambasadorius Andrius Krivas Žmogaus teisių tarybos 44-osios sesijos interaktyvaus dialogo su JT specialiuoju pranešėju teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams Diego García-Sayán metu pasmerkė Rusijos Federacijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

"Rusijos sprendimas iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą, laikytinas politiškai motyvuotu atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams. Tokie veiksmai negali būti toleruojami", — sakė Krivas.

Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų.

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
prokurorai, teisėjai, Sausio 13-osios byla, Rusija, Lietuva, žmogaus teisės
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis padėkojo EK narei paramą projektui "Rail Baltica"

(atnaujinta 10:36 2020.07.14)
Vyriausybės vadovas padėkojo Adinai Vălean už paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą, ir patvirtino įsipareigojimą įgyvendinti projektą "Rail Baltica" iki 2026 metų 

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos narei, atsakingai už transportą, Adinai Vălean ir išreiškė dėkingumą už susidomėjimą projektu "Rail Baltica" bei paramą jam. Apie tai praneša premjero spaudos tarnyba.

Premjeras pabrėžė, kad pagrindinės "Rail Baltica" linijos tiesimas Lietuvoje vyksta greitai. Ruože, jungiančiame Kauno miestą su Kauno intermodaliniu terminalu, numatoma baigti darbus šių metų lapkritį. Pabaigus šią pagrindinės linijos atkarpą, pirmą kartą šiame amžiuje bus teikiamos krovinių vežimo geležinkeliais tarp Baltijos regiono ir kitų Europos Sąjungos valstybių paslaugos.

"Be patobulinto multimodalinio prieinamumo, ši jungtis vaidins svarbų vaidmenį ir užtikrinant karinį mobilumą regione. Lietuva pradėjo parengiamąjį darbą su Krašto apsaugos ministerija ir NATO, siekiant geriau panaudoti "Rail Baltica" infrastruktūrą kariniams ištekliams gabenti", — teigė ministras.

Vyriausybės vadovas padėkojo Vălean už Europos Komisijos paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą. Skvernelis dar kartą patvirtino Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti projektą "Rail Baltica" iki 2026 metų. 

Premjeras taip pat išreiškė viltį, kad Europos Komisijos narė netrukus galės apsilankyti Lietuvoje, pamatyti šio ir kitų transporto projektų įgyvendinimo pažangą ir sužinoti apie ateities planus.

2020 metų birželio 19 dieną Lietuva paskelbė beveik 100 km ruožo į šiaurę nuo Kauno intermodalinio terminalo Latvijos sienos link tiesimo konkursą. 

"Rail Baltica" — tai geležinkelis, jungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

Kai kurie Baltijos šalių politikai kalba apie galimą "Rail Baltica" įgyvendinimo terminų vėlavimą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad projektas gali užtrukti mažiausiai 2–2,5 metų, o Estijos valstybės kontrolė pažymėjo, kad Talinas savo ruožtu atsilieka pagal realizavimo terminus daugiau nei dvejus metus, o visas projektas — pusantrų metų.

Lietuva nusiteikusi pozityviau nei jos kaimynės. Vilnius tikisi, kad "Rail Baltica" bus baigtas laiku, ir periodiškai skelbia duomenis apie jau atliktus darbus ir ateities planus.

Traukinių paleidimas planuojamas 2026 metais.

Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.

Tegai:
Rail Baltica, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Nausėda: būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai kelia didelį susirūpinimą
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Verslininkų grupė nuslėpė beveik 400 tūkst. eurų mokesčių

(atnaujinta 11:52 2020.07.14)
Už organizuotą sukčiavimą išvengiant didelės vertės turtinės prievolės galima griežčiausia bausmė — laisvės atėmimas iki aštuonerių metų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas ir atskleista grupuotė, kurios nariai įtariami sukčiavimu organizuotoje grupėje, juridinio asmens naudojimu neteisėtai veiklai slėpti ir didelio kiekio dokumentų klastojimu, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT duomenimis, padaryta žala valstybei siekia beveik 400 tūkst. eurų.

Pareigūnai išaiškino Vilniuje veikusią 8 asmenų grupuotę, kuri nuo 2012 iki 2017 metų, įtariama, prisidengė keturiomis sukčiavimui nuslėpti įkurtomis įmonėmis, klastojo sąskaitas faktūras, vykdė netikrus sandorius ir tokiu būdu galimai mažino bei savinosi mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Nustatyta, kad dalį išvengto, daugiau kaip 265 tūkst. eurų dydžio PVM, tarpusavyje dalinosi visi 8 grupuotės nariai. Vykdant netikrus sandorius buvo vengta ir pelno mokesčio mokėjimo, siekiančio per 134 tūkst. eurų. Suskaičiuota, kad sukčiaujant padaryta žala valstybės biudžetui — beveik 400 tūkst. eurų.  

Ikiteisminio tyrimo metu, šeši organizuotai grupuotei priklausantys nariai savo kaltę pripažino ir buvo nuteisti bei savo lėšomis atlygino visą padarytą žalą valstybei. Šiuo metu įtarimai pareikšti likusiems dviem aferų organizatoriams, jų laukia teismas.  

Už sukčiavimą organizuotai išvengiant didelės vertės turtinės prievolės griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Vadovavimas juridiniam asmeniui, kuris naudojamas neteisėtai veiklai slėpti, baudžiamas iki dvejų metų nelaisvės. Griežčiausia bausmė už didelio kiekio dokumentų klastojimą — laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Kratų pas mėsininkus metu rasta 784 kg šešėliniais pinigais įsigytos atvėsintos mėsos
Du treneriai pripažinti kaltais dėl sukčiavimo bei dokumentų klastojimo
Grūdų prekeiviai įtariami nuslėpę daugiau nei 200 tūkst. eurų mokesčių