Rolandas Paksas, archyvinė nuotrauka

Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus

(atnaujinta 14:13 2020.06.30)
Konservatoriai mano, kad šiuo klausimu galima rasti kompromisą, leidus buvusiam prezidentui bent jau dalyvauti Seimo reikaluose

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Lietuvos Seimas nepritarė Konstitucijos pataisoms, kurios leistų apkaltos būdu netekusiems pareigų asmenims po dešimties metų pertraukos kandidatuoti į Seimą. Tai buvo aptarta Seimo pirmadienio posėdyje.

Pakeitimais siekiama įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą per apkaltą nuo prezidento pareigų nušalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.

"Valstietės" Agnės Širinskienės vadovaujamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) siūlė įstatymo projektą atmesti, tačiau Seimo nariai nepritarė šiai išvadai: "už" buvo 47 Seimo nariai, "prieš" — 45, o susilaikė 16 parlamentarų. Todėl pataisa buvo grąžinta atgal pakartotiniam svarstymui į Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

Konservatorių atstovas Kęstutis Masiulis mano, kad šiuo klausimu galima rasti kompromisą, nustatant ilgą laikotarpį, kuriam praėjus Paksas galės grįžti į politiką.

"Mus įpareigojo europiniai teismai tą daryti. Manau, jis neprivalo laukti dešimties metų. Tačiau, jei mes grįžtame prie šito klausimo, galbūt būtų galima rasti kompromisą, kad tas terminas būtų pakankamai ilgas, kad žmogus turėtų galimybę pasikeisti ir dalyvauti politikoje, bet ne daugiau nei Seime", — Seimo posėdyje sakė Masiulis.

Pakso byla

2011 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė, kad ankstesnis draudimas buvusiam prezidentui Paksui visą gyvenimą dalyvauti Seimo rinkimuose buvo neproporcingas.

Anksčiau Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras norėjo apskųsti Paksui, "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovui Gedvydui Vainauskui ir verslininkui Antanui Juozui Zabuliui skirtą išteisinamąjį nuosprendį.

Jis nukreipė atitinkamą apeliaciją į Lietuvos apeliacinį teismą, ragindamas panaikinti atsakovų išteisinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti pirmajai bylą nagrinėjančiai instancijai arba panaikinti dalį byloje esančių kaltinamųjų išteisinimo ir paskelbti naują kaltinamąjį aktą.

2015 metais atlikus tyrimą Paksas buvo apkaltintas tuo, kad būdamas partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiu iš Vainausko gavo 15 tūkstančių eurų kyšį. Tariamai politikas galėjo daryti įtaką statybų inspektoriams, kad jiems, apeinant būtinas procedūras, būtų leista naudotis naujojo prekybos centro pastatais Prienuose. Zabulis buvo kaltinamas tariamai davęs kyšį Vainauskui, kad jis paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) sprendimą.

Tačiau šių metų balandį Vilniaus apygardos teismas išteisino kaltinamuosius.

Nepaisant to, prokuroras siūlo Paksą nuteisti trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme su vykdymo atidėjimu, Vainauskui skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat su atidėjimu ir 26 tūkstančių eurų bauda. Siūloma Zabuliui skirti 24 tūkstančių eurų baudą.

Tegai:
Konstitucija, Seimo rinkimai, rinkimai, Seimas, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Paksas papasakojo, kas gauna naudos iš "Rusijos grėsmės"
Teismas išteisino buvusį Lietuvos prezidentą Paksą
Planai žlugo: nepavyko buvusio Lietuvos prezidento įgrūsti į kalėjimą
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo