Rolandas Paksas, archyvinė nuotrauka

Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus

(atnaujinta 14:13 2020.06.30)
Konservatoriai mano, kad šiuo klausimu galima rasti kompromisą, leidus buvusiam prezidentui bent jau dalyvauti Seimo reikaluose

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Lietuvos Seimas nepritarė Konstitucijos pataisoms, kurios leistų apkaltos būdu netekusiems pareigų asmenims po dešimties metų pertraukos kandidatuoti į Seimą. Tai buvo aptarta Seimo pirmadienio posėdyje.

Pakeitimais siekiama įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą per apkaltą nuo prezidento pareigų nušalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.

"Valstietės" Agnės Širinskienės vadovaujamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) siūlė įstatymo projektą atmesti, tačiau Seimo nariai nepritarė šiai išvadai: "už" buvo 47 Seimo nariai, "prieš" — 45, o susilaikė 16 parlamentarų. Todėl pataisa buvo grąžinta atgal pakartotiniam svarstymui į Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

Konservatorių atstovas Kęstutis Masiulis mano, kad šiuo klausimu galima rasti kompromisą, nustatant ilgą laikotarpį, kuriam praėjus Paksas galės grįžti į politiką.

"Mus įpareigojo europiniai teismai tą daryti. Manau, jis neprivalo laukti dešimties metų. Tačiau, jei mes grįžtame prie šito klausimo, galbūt būtų galima rasti kompromisą, kad tas terminas būtų pakankamai ilgas, kad žmogus turėtų galimybę pasikeisti ir dalyvauti politikoje, bet ne daugiau nei Seime", — Seimo posėdyje sakė Masiulis.

Pakso byla

2011 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė, kad ankstesnis draudimas buvusiam prezidentui Paksui visą gyvenimą dalyvauti Seimo rinkimuose buvo neproporcingas.

Anksčiau Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras norėjo apskųsti Paksui, "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovui Gedvydui Vainauskui ir verslininkui Antanui Juozui Zabuliui skirtą išteisinamąjį nuosprendį.

Jis nukreipė atitinkamą apeliaciją į Lietuvos apeliacinį teismą, ragindamas panaikinti atsakovų išteisinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti pirmajai bylą nagrinėjančiai instancijai arba panaikinti dalį byloje esančių kaltinamųjų išteisinimo ir paskelbti naują kaltinamąjį aktą.

2015 metais atlikus tyrimą Paksas buvo apkaltintas tuo, kad būdamas partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiu iš Vainausko gavo 15 tūkstančių eurų kyšį. Tariamai politikas galėjo daryti įtaką statybų inspektoriams, kad jiems, apeinant būtinas procedūras, būtų leista naudotis naujojo prekybos centro pastatais Prienuose. Zabulis buvo kaltinamas tariamai davęs kyšį Vainauskui, kad jis paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) sprendimą.

Tačiau šių metų balandį Vilniaus apygardos teismas išteisino kaltinamuosius.

Nepaisant to, prokuroras siūlo Paksą nuteisti trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme su vykdymo atidėjimu, Vainauskui skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat su atidėjimu ir 26 tūkstančių eurų bauda. Siūloma Zabuliui skirti 24 tūkstančių eurų baudą.

Tegai:
Konstitucija, Seimo rinkimai, rinkimai, Seimas, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Paksas papasakojo, kas gauna naudos iš "Rusijos grėsmės"
Teismas išteisino buvusį Lietuvos prezidentą Paksą
Planai žlugo: nepavyko buvusio Lietuvos prezidento įgrūsti į kalėjimą
Europos Parlamentas, archyvinė nuotrauka

Europos Parlamentas ragina ES įvesti sankcijas Turkijai

(atnaujinta 19:14 2020.11.26)
Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungą įvesti sankcijas Turkijai dėl jos pozicijos Kipro atžvilgiu, praneša RIA Novosti.

"Parlamentarai paragino Europos Vadovų Tarybą išlaikyti vienybę dėl vienašališkų ir neteisėtų Turkijos veiksmų ir įvesti griežtas sankcijas", — sakoma dokumente.

Rezoliucijai pritarė 631 deputatas, trys balsavo prieš, 59 susilaikė.

Po Turkijos ginkluotos invazijos, kurią išprovokavo bandymas prijungti salą prie Graikijos, Kipras buvo suskirstytas etnine prasme nuo 1974 metų. Buvo užimta 37% salos teritorijos, kurioje 1983 metais buvo paskelbta Šiaurės Kipro Turkijos Respublika. Ją pripažino tik Turkija.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas lapkričio 15 dieną lankėsi Šiaurės Kipre, būtent neseniai atidarytame Varošo kvartale Famagustoje.

Graikija ir Kipro Respublika tokį žingsnį laiko "beprecedente provokacija". Turistų kvartalas buvo uždarytas visuomenei nuo 1974 metų, kai Turkijos kariuomenė okupavo dalį Kipro ir padalijo salą. Varošą saugo 1984 metų JT Saugumo Tarybos rezoliucija.

Tada Erdoganas sakė, kad derybos dėl Kipro susitarimo turėtų būti vykdomos remiantis dviejų valstybių buvimu Kipre.

Tuo tarpu Europos Parlamento nariai reikalauja, kad Kipro turkų ir graikų bendruomenėms būtų surengtas vienas federacijos sprendimas.

"Parlamentarai ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens skatinant derybas, remiamas JT", - sakoma dokumente.

Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis.

Tegai:
sankcijos, Turkija, Europos Parlamentas
Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia

JAV ir ES sankcijos kelia grėsmę taikai ir saugumui, pareiškė Rusijos atstovas JT

(atnaujinta 12:44 2020.11.26)
Nebenzia JT Saugumo Tarybos posėdyje priminė apie Rusijos prezidento iniciatyvą sukurti vadinamuosius "žaliuosius koridorius", laisvus nuo prekybos karų ir sankcijų, prekių, vaistų ir apsaugos priemonių, reikalingų kovai su pandemija, pristatymui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Jungtinių Valstijų ir ES įvestos vienašališkos sankcijos kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui bei apsunkina humanitarinę padėtį daugelyje regionų, pareiškė Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia, praneša RIA Novosti

Trečiadienį Rusijos, Kinijos, Pietų Afrikos, Nigerio, Sent Vinsento ir Grenadinų nuolatinės atstovybės JT surengė neoficialų Saugumo Tarybos posėdį (pagal vadinamąją "Arria formulę") tema "Vienašalės prievartinės priemonės". Nemažai ES šalių atstovų renginio metu pakartojo tezę, kad jų vienašališkos sankcijos nekenkia paprastiems žmonėms ir neturi įtakos humanitarinei situacijai šalyse, kurioms buvo įvestos sankcijos.

"Žinoma, mes atkreipėme dėmesį į mūsų Vakarų kolegų pastabas, kurie teigia, kad jų vyriausybių įvestos priemonės yra jų tarptautinis įsipareigojimas ir nėra nukreiptos prieš paprastus žmones. Kaip matome — nukreiptos. Ir kyla paprastas klausimas: ar šios priemonės prieš žmones yra jūsų tarptautiniai įsipareigojimai?" — pasakė Nebenzia.

"Šie neteisėti apribojimai ir prievartinės priemonės iš JAV ir ES pusės iš tikrųjų kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, pablogina humanitarinę situaciją nuo Artimųjų Rytų iki Afrikos, Lotynų Amerikoje ir Europoje", — pabrėžė jis.

Nebenzia susitikimo dalyviams priminė apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvą sukurti vadinamuosius "žaliuosius koridorius", laisvus nuo prekybos karų ir sankcijų, visų pirma reikalingų prekių, vaistų ir apsaugos priemonių, reikalingų kovai su pandemija, pristatymui.

Putinas, rugsėjį kalbėdamas JT Generalinės asamblėjos sesijoje, pareiškė, kad Rusijos pasiūlymas įvesti "žaliuosius koridorius" prekybai be karų ir sankcijų, dabar yra ypač aktualus. Nebenzia taip pat nurodė, kad valstybės narės kartu su atitinkamomis JT struktūromis galėtų apsvarstyti Maskvos iniciatyvą stebėti vienašališkų prievartos priemonių pasekmes per JT sistemą.

Tegai:
sankcijos, ES, JAV, Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Rusija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Lavrovas paragino Vašingtoną vengti "avantiūrų" Viduriniuose Rytuose
Vokietija įvertino JAV grasinimus dėl sankcijų "Nord Stream-2"
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis