JAV prezidentas Donaldas Trampas

Žiniasklaida: Trampas telefoninių pokalbių metu įžeidinėjo bei žemino Merkel ir Mei

(atnaujinta 18:30 2020.06.30)
Anot šaltinių, JAV prezidentas telefoninių skambučių metu griežtumą rodo tiems, į ką žiūri kaip į silpniausius, tačiau per švelnus su tais, su kuriais turi būti griežtas

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas įslaptintų telefoninių pokalbių metu pavadino Vokietijos kanclerę Angela Merkel "kvaile" ir apkaltino ją tuo, kad ji veikiama Rusijos įtakos, o buvusią Britanijos premjerę Terezą Mei pavadino "kvaiša", kritikuodamas jos silpną charakterį "Brexit" atžvilgiu, praneša "CNN" su nuoroda į informuotus šaltinius.

Anot televizijos kanalo, pokalbiuose su Merkel ir Mei Amerikos prezidentas jas pažemino. Anot vieno iš televizijos kanalo šaltinių, JAV lyderio kaltinimai buvo "kone sadistiški".

"Kai kurie dalykai, kuriuos jis pasakė Angelai Merkel, yra tiesiog neįtikėtini: jis pavadino ją "kvaile" ir apkaltino ją tuo, kad ji yra rusų kišenėje... Didžiausią griežtumą (telefoninių skambučių metu) jis rodo tiems, į ką žiūri kaip į silpniausius, tačiau per švelnus su tais, su kuriais turi būti griežtas", — pareiškė vienas iš kanalo šaltinių.

Neįvardytas Vokietijos pareigūnas patvirtino, kaip buvo pažymėta, jog skambučiai buvo "tokie neįprasti", kad Berlynas ėmėsi specialių priemonių pokalbių turiniui įslaptinti. Valdininkas, kurio žodžiais remiasi televizijos kanalas, Trampo elgesį pavadino "labai agresyviu", pažymėdamas, kad dėl šios priežasties žmonių, stebinčių Merkel skambučius, ratas sumažėjo.

Anot kanalo šaltinių, "žeminami ir pasityčiojami" buvo ir Trampo pokalbiai su Mei, kurią jis "pavadino "kvaiša", taip pat "bestubure" dėl jos požiūrio į "Brexit", NATO ir imigracijos klausimus".

Be to, šaltinių teigimu, telefoninių pokalbių metu Trampas "nuolat tyčiojosi ir žemino" kitus Vakarų lyderius, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną. Trampas užsipuolė ir Kanados bei Australijos premjerus Džastiną Triudo ir Skotą Morisoną.

Tuo pačiu metu, anot televizijos kanalo, įtakingi šalių vadovai, tokie kaip Rusijos ir Turkijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Tajipas Erdoganas, įslaptintų telefoninių pokalbių metu taip dažnai "peržaisdavo" Amerikos vadovą, kad nemažai aukšto rango JAV pareigūnų įsitikino, kad Trampas kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

Televizijos kanalas su nuoroda į neatskleistus Baltųjų rūmų ir JAV žvalgybos valdininkus pažymi, kad Trampas "sistemingai nebuvo pasirengęs diskutuoti rimtais klausimais". Pranešama, kad buvusieji prezidento patarėjai nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Makmasteris ir Džonas Boltonas, buvęs gynybos sekretorius Džeimsas Metisas, buvęs valstybės sekretorius Reksas Tilersonas, taip pat buvęs Baltųjų rūmų aparato vadovas Džonas Kelis ir žvalgybos pareigūnai padarė išvadas, kad santykiuose su užsienio lyderiais Trampas dažnai "kliedėjo", kaip pasakė du televizijos kanalo šaltiniai.

Tegai:
Tereza Mei, Angela Merkel, JAV, Donaldas Trampas
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 12:34 2020.07.04)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, siekiančius nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis, nei esantis, pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Vėjo jėgainės jūroje, archyvinė nuotrauka

Energijos pasaulio laukia chaosas

(atnaujinta 19:50 2020.07.04)
Prasidėjusią pasaulio energijos transformaciją lydi aštri "įvairių rūšių" ir "specifinė" kova: nauji energijos šaltiniai konkuruoja su senaisiais

Savo ruožtu naftos ir dujų gamintojai, paskelbti "išvykstančiais" (nors ne iš karto, bet ateityje), taip pat aktyviai konkuruoja tarpusavyje, bijodami, kad per dvidešimt – trisdešimt metų jų produktai nebus reikalingi tokiais kiekiais. Tai ypač akivaizdu SGD sektoriuje, kai tik ūmi krizė atidėjo naują projektų bangą. Nepaisant to, įmonės planuoja grįžti prie naujų gamyklų statymo, net galimo produkcijos pertekliaus pavojaus sąlygomis.

Kaip suprasti, kas bus sėkmingesnis šiame konkurse? Maždaug apytiksliai, pirmiausia mes praleidžiame ne rinkos rėmimo priemones mažai anglies išskiriantiems energijos šaltiniams. Tuomet galime manyti, kad laimės tas, kuris siūlo minimalią kainą už savo prekes. Mažiausia kaina, savo ruožtu, nustatoma pagal savikainą. Atrodytų, kad viskas paprasta. Tiesą sakant, tokiose kapitališkai intensyviose srityse kaip energetika, o ypač atsinaujinanti energija, energijos ar elektros energijos gavybos/ gamybos išlaidos tiesiogiai priklauso nuo investuotų pinigų vertės, kaip mes jau aptarėme anksčiau.

Naujas pavyzdys: buvo išleistas dokumentas, skirtas Ispanijos vėjo jėgainių ekonomikos analizei, apdorota daugybė projektų. Autoriai taip pat pademonstravo pinigų kainos įtaką: pagamintos elektros energijos megavatvalandės kaina pasikeitė beveik tris kartus, svyruodama nuo 46 iki 127 dolerių, kai finansavimo kaina pasikeitė nuo nulio ("nemokami pinigai" kalbant apie paskolos palūkanų mokėjimą) iki 15 procentų. Skirtumas įspūdingas.

Tačiau kokia yra investuoto kapitalo vertė iš tikrųjų? Akivaizdu, kad, pirma, tai priklauso nuo paskolos kainos. Pagrindinių palūkanų normų sumažinimas iki neigiamos visame pasaulyje, ką mes dabar matome, vienokiu ar kitokiu laipsniu bus perkeltas į paskolų palūkanų normas. Visa tai palaiko atsinaujinančios energijos projektus, kurie yra vieni kapitališkiausių energetikos sektoriuje.

Bet tai tik pusė istorijos. Investuotą kapitalą sudaro nuosavybės ir pasiskolintų lėšų suma. Tokiu atveju nuosavybės grąža turėtų būti didesnė nei kredito (didesnė rizika nuosavybei, nes pirmiausia grąžinama paskola). Iš čia paaiškėja dar viena koreliacija: kuo didesnė pasiskolintų lėšų dalis, tuo pigesnės (apskaičiuotos) energijos ar energijos gamybos sąnaudos.

Tame pačiame darbe su vėjo energija jau pateiktas ne modelio skaičiavimo pavyzdys, o tikrų projektų analizė: naudojant 85 procentų pasiskolintų lėšų, savikaina yra apie 40–60 eurų (už megavatvalandę) ir, priešingai, artėja prie 160 eurų, jei paskolų dalis yra tik nuo dešimties iki penkiolikos procentų.

Iškyla klausimas: kodėl tada visos įmonės dirba nedirba vien tik iš skolintų lėšų? Iš tiesų yra tokia tendencija. Jei anksčiau didelių naftos ir dujų telkinių plėtra buvo finansuojama daugiausia iš įmonių nuosavų lėšų, tai naujiems atsinaujinančios energijos projektams būdinga didelė pasiskolinto finansavimo dalis.

Klasikiniams naftos ir dujų projektams taip pat padidėja pasiskolintų lėšų dalis iki 70 procentų, kartais mažiau. Bet kodėl gi nefinansuojant viso to paskola, jei tai pigu ir pelninga? Priežastys aiškios: rizika. Nesėkmės atveju dalyvavimas nuosavybėje daugeliu atvejų leidžia bent jau atsiskaityti su kreditoriais. Kita vertus, kreditoriai taip pat pasirengę išduoti paskolas, jei jų lėšos buvo investuotos į šį projektą įgyvendinančią bendrovę.

Nafta, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

Ir čia paaiškėja, kodėl atsinaujinančios energijos projektams gali būti didelė pasiskolintų lėšų dalis ir žemos skolinimo normos. Jų rizika laikoma minimalia. Pirma, bent jau ne taip seniai, elektra buvo išperkama pagal fiksuotą tarifą. Antra, kadangi manoma, kad per ilgus dešimtmečius nėra paklausos mažėjimo rizikos, atsižvelgiant į energetikos sektoriaus dekarbonizavimą. Nebūtinai įvykiai vystysis tokiu būdu (pavyzdžiui, kris elektros energijos kainos, o garantuojamas išpirkimas vis rečiau pasitaiko), tačiau būtent ši logika naudojama priimant sprendimus.

Tas pats pasakytina ir apie naftą ir dujas, tik su minuso ženklu, dėl energijos perdavimo ir dekarbonizacijos baimės. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta pirmiau, įmonės yra pasirengusios priimti investicinius sprendimus tik esant dideliam numatomam naujų naftos ir dujų projektų pelningumui. Tai atspindi gerai žinomą reguliavimo riziką ir leidžia bent išeiti į nulį, jei kainos bus mažesnės nei tikėtasi (nes pelningumas taip pat priklauso nuo kainos ateityje, kurią sunku numatyti). Todėl grąžos norma, reikalinga priimant investicinį sprendimą dėl naujos naftos gavybos atviroje jūroje, viršija 20 procentų, SGD — virš dešimties procentų. Palyginimui: už "vėją" ir "saulę" — jau mažiau nei penki procentai. Ir kuo didesnė grąžos norma, tuo didesnė kaina, nes visi kiti dalykai yra lygūs.

Kas lemia tokias aplinkybes? Neseniai atlikus investicinio banko "Goldman Sachs", ištikimo naujai energijai, karbonomikos tyrimą, be kita ko, daromos šios išvados.

Pirma, tikimasi staigių naftos ir dujų tarptautinių įmonių investicijų į naująjį energetikos sektorių pokyčių. Mes jau aptarėme, kad nepaisant daugybės pareiškimų apie atsidavimą ekologiškai energijai ir pasirengimą pakeisti energiją, naftos ir dujų įmonės iš tikrųjų tik apie tris procentus savo kapitalo investuoja į atsinaujinančią energiją. Tačiau ateinančiais metais, 2020–2021 metais, remiantis "Goldmano Sachso" vertinimais, ši dalis staigiai padidės iki dešimties-penkiolikos procentų.

Antra ir svarbiausia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prognozė rodo, kad 2020 metais rinkoje vis dar trūks naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Tai atrodytų paradoksas? Tačiau turime atsiminti, kad deficito laikotarpis (ir atitinkamai aukštos kainos) negali trukti dvidešimt metų, o investicijų į didelius projektus grąža užtrunka būtent tiek.

Savo ruožtu pažymime, kad didelis SGD deficitas kelia klausimus (per daug norinčių dalyvauti: tai Kataras su ypač pigiomis dujomis ir JAV, kur vis dar priimami ne iki galo rinkos sprendimai). Naftos sektoriuje deficitas, palyginti su dabartinėmis žemomis kainomis ir nepakankamomis investicijomis, yra gana realus.

Amerikos ТНК, "ExxonMobil" ir "Chevron" nusprendė gudrauti ir pakeisti dalį savo tradicinės gamybos visame pasaulyje skalūnų gavyba. Čia yra trumpas investavimo ciklas, lengviau reaguoti į galimą paklausos kritimą ateityje. Tačiau dabartinėmis kainomis šis sprendimas taip pat neatrodo puikiai.

Apibendrinant. Nėra paprastų atsakymų — kuris energijos šaltinis pigesnis. Viskas priklauso nuo reikalaujamos investicijų grąžos, ir tai gali skirtis kiekvienam projektui, net atsižvelgiant į vieno tipo energijos šaltinius. Ir skiriasi kartais, kai lyginama nafta ir dujos bei nauja energija. Paprasčiausiu variantu tai yra priešpriešinimas, kai naujam atsinaujinančios energijos projektui gali būti suteiktas pigus kreditas, o naujam anglių projektui nebus suteikta jokia paskola — kai kurie bankai jau atsisako finansuoti anglies projektus. Savo ruožtu pelningumas bet kokiu atveju priklauso nuo kainų ateityje, kurios yra tik prognozė. Dėl to savikaina yra savotiškai suprantamas dalykas.

Jei staiga skaitytojui susidarė įspūdis, kad aukščiau aptartos aplinkybės paskatino jį blogai prognozuoti pasaulio energijos ateitį, tai taip ir turėtų būti. Daugybė neaiškumų, su kuriais dabar susiduria energetikos sektorius, yra nauja norma. Ir iš dalies paradoksalios išvados iš aprašytų finansinių aspektų tik pabrėžia šį netikrumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
SGD, dujos, nafta, vėjo energija, energetika, energija
Dar šia tema
Skalūnų kolapsas: JAV taps naftos gavybos mažėjimo rekordininkėmis
Pasakos apie Baltarusijos jūrą. Latvija įvertino BelAE taip, kaip nesugebėjo Lietuva
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos