Rolandas Paksas

Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą

(atnaujinta 11:51 2020.07.01)
Ilgas Strasbūro teismo sprendimo nevykdymas parodo Lietuvą iš neigiamos pusės, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Kai kuriems Lietuvos politinio elito atstovams užkirsti kelią Rolandui Paksui grįžti į politinį gyvenimą yra principo reikalas, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas Vadimas Volovojus.

Lietuvos Seimas nepritarė Konstitucijos pataisoms, kurios leistų apkaltos būdu netekusiems pareigų asmenims po dešimties metų pertraukos kandidatuoti į Seimą. Pakeitimais buvo siekiama įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą per apkaltą nuo prezidento pareigų nušalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.

Anksčiau Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė, kad dabartinis draudimas buvusiam prezidentui Paksui visą gyvenimą dalyvauti Seimo rinkimuose buvo neproporcingas ir paragino jį panaikinti.

Politologas Vadimas Volovojus pažymėjo, kad atskira Lietuvos politinio elito dalis, ypač konservatoriai, principingai nenori leisti Paksui vėl kandidatuoti į prezidento postą.

"Apskritai, tai parodo Lietuvą iš labai neigiamos pusės. Žinoma, tai daugiau ar mažiau vidaus politikos aspektas, todėl Europoje tam neskiriama daug reikšmės. Atskira šalis, toks atskiras epizodas, tačiau jei tai tęsis, jau buvo atitinkami signalai, kad iš tikrųjų šalis nesilaiko Europos Teismo sprendimo, tada tam bus galima pritraukti daugiau dėmesio, net, galbūt, bus kalbama apie kažkokias sankcijas, atsižvelgiant į šio sprendimo nevykdymą", — pasakė jis.

Volovojus pabrėžė, kad esmė išlieka ta pati: respublika nenori, kad Paksas galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, todėl šio klausimo sprendimas vilkinamas.

Pakso byla

2011 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė, kad ankstesnis draudimas buvusiam prezidentui Paksui visą gyvenimą dalyvauti Seimo rinkimuose buvo neproporcingas.

Anksčiau Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras norėjo apskųsti Paksui, "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovui Gedvydui Vainauskui ir verslininkui Antanui Juozui Zabuliui skirtą išteisinamąjį nuosprendį.

Jis nukreipė atitinkamą apeliaciją į Lietuvos apeliacinį teismą, ragindamas panaikinti atsakovų išteisinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti pirmajai bylą nagrinėjančiai instancijai arba panaikinti dalį byloje esančių kaltinamųjų išteisinimo ir paskelbti naują kaltinamąjį aktą.

2015 metais atlikus tyrimą Paksas buvo apkaltintas tuo, kad būdamas partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiu iš Vainausko gavo 15 tūkstančių eurų kyšį. Tariamai politikas galėjo daryti įtaką statybų inspektoriams, kad jiems, apeinant būtinas procedūras, būtų leista naudotis naujojo prekybos centro pastatais Prienuose. Zabulis buvo kaltinamas tariamai davęs kyšį Vainauskui, kad jis paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) sprendimą.

Tačiau šių metų balandį Vilniaus apygardos teismas išteisino kaltinamuosius.

Nepaisant to, prokuroras siūlo Paksą nuteisti trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme su vykdymo atidėjimu, Vainauskui skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat su atidėjimu ir 26 tūkstančių eurų bauda. Siūloma Zabuliui skirti 24 tūkstančių eurų baudą.

Tegai:
politika, Seimas, Lietuva, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Prokuratūra apskundė išteisinamąjį nuosprendį Pakso prekybos poveikiu byloje
Seimas

Seimas pateikė Seimo narių, kurie turi izoliuotis, sąrašą

(atnaujinta 09:11 2020.11.25)
Anksčiau Seimas nusprendė padaryti pauzę dėl susiklosčiusios koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tame tarpe pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik.  Seimo kanceliarija pateikė sąrašą Seimo narių, galimai turėjusių didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, praneša parlamento spaudos tarnyba.

Šis sąrašas buvo pateiktas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris toliau tęsia epidemiologinį tyrimą ir informuoja asmenis apie būtinybę izoliuotis, nustatytą izoliacijos terminą ir kt.

Seimo kanceliarija neturi įgaliojimų spręsti dėl izoliacijos būtinybės ar jos terminų, todėl informacija apie narius, kurie "turėtų izoliuotis", yra netiksli.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Seimo nariai nepritarė nė vienam iš projekto straipsnių.

Už pirmą projekto straipsnį balsavo 70, prieš buvo vienas, susilaikė 25 Seimo nariai. Už antrą straipsnį buvo 58, prieš — 8, susilaikė 16 parlamentarų.

Savo ruožtu, Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis pareiškė, kad buvusi valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — "blokavo" projektą, todėl nepavyko patvirtinti net minimalios nuotolinio darbo galimybės.

"Buvo siūloma pradžioje pasitvirtinti tokią tvarką, kai diskusijos vyksta nuotoliniu būdu iš kabinetų, ir tik balsavimui ateitumėm į plenarinių posėdžių salę. Vėliau pasitvirtintumėm ir balsavimo būdą. Priimti projektą pritrūko balsų, nes jį blokavo valstiečiai. Suprasdami tokio projekto svarbą, jį savo balsais rėmė ir socdemai, ir darbiečiai ir mišrios grupės atstovai, bet net 17 daugumos atstovų jau yra saviizoliacijoje, dar kelių nebuvo balsavime ir priėmimui pritrūko vieno balso", — rašė jis.

Tuo tarpu NVSC atliko išsamų rizikos vertinimą ir nusprendė, kad izoliacija yra privaloma ne 14, o 11 Seimo narių. Pažymima, kad Gabrieliaus Landsbergio, Aušrinės Armonaitės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus rizika įvertinta kaip maža. Tai reiškia, kad jiems nereikia izoliuotis.

Tegai:
koronavirusas, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 1,1 tūkst. koronaviruso atvejų
Įrodyta, kad "Sputnik V" vakcina veiksminga daugiau nei 95 %
Pradėtas įgyvendinti vakcinacijos nuo koronaviruso priemonių planas
Lietuvos URM Linas Linkevičius

"Neaptarinėti, sėdint ant sofos": Lietuvos užsienio reikalų ministrą pakvietė į Abchaziją

(atnaujinta 07:48 2020.11.25)
Abchazijos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Linkevičių ir pažymėjo, kad jis gali "įnešti savo indėlį pripažindamas mūsų nepriklausomybę"

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Abchazijos užsienio reikalų ministras Dauras Kove pakvietė savo kolegą iš Lietuvos Liną Linkevičių aplankyti Abchaziją, kad jis asmeniškai įvertintų situaciją.

Tokiu būdu diplomatas socialiniame tinkle "Twitter" atsakė po Lietuvos užsienio reikalų ministro įrašu. Linkevičius parašė, kad visur, kur Rusija dislokuoja savo taikos palaikymo pajėgas, "padėtis tampa nepaprastai "stabili".

"Pone Linkevičiau, kviečiame jus į Abchaziją, kad galėtumėte iš tiesų įvertinti situaciją, o ne aptarinėti "sėdint ant sofos". Rusijos taikdarių dėka mūsų regione įmanoma išlaikyti stabilumą. Jūs, žinoma, galite įnešti savo indėlį pripažindamas mūsų nepriklausomybę", — atsakė Kove.

Po 2008 metų įvykių Rusija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos suverenitetą, tačiau diplomatiniai santykiai tarp Maskvos ir Tbilisio buvo nutraukti. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad dviejų buvusių Gruzijos autonomijų pripažinimas atspindi esamą tikrovę ir tai nebus peržiūrima.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Linas Linkevičius
Dar šia tema
Lietuva išplėtė sankcijas Baltarusijai
Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais
Karantinas Vilniuje

Lietuvoje virš 2 tūkst naujų koronaviruso atvejų, 23 žmonės mirė

(atnaujinta 10:00 2020.11.25)
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 51 tūkst. 655 asmenys, 38 tūkst. 755 – tebeserga, 12 tūkst. 282 – pasveiko

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 2289 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė 23 žmonės, praneša Statistikos departamentas.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 51 tūkst. 655 asmenys, 38 tūkst. 755 – tebeserga, 12 tūkst. 282 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė 432 žmonės. 

Statistikos departamentas nuo trečiadienio tapo pagrindiniu COVID-19 duomenų šaltiniu.

Vyriausybė spręs, ar tęsti karantiną iki gruodžio vidurio. Sveikatos apsaugos ministerijos parengtuose karantino pakeitimuose numatyta, jog jis būtų tęsiamas iki gruodžio 17 dienos.

 Iš viso nuo pandemijos pradžios koronavirusu užsikrėtė 49,4 tūkst. asmenų, mirė daugiau nei 400.

Nuo lapkričio 7 dienos šalyje įvestas karantinas. Karantino metu viešose vietose privaloma dėvėti kaukes, draudžiami visi renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas be žiūrovų, draudžiama restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų, lošimo namų ir kitų pasilinksminimo vietų, sveikatinimo paslaugų centrų, teikiančių poilsio paslaugas, veikla. Taip pat galioja ribojimai, susiję su sveikatos priežiūra, prekybos vietomis, ugdymo įstaigomis, viešuoju transportu ir kitomis sritimis.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Liepsnojančiu koronaviruso židiniu virto ir Seimas. Ar pavyks seimūnams suvaldyti virusą?
Pradėtas įgyvendinti vakcinacijos nuo koronaviruso priemonių planas
Lietuvoje griežčiausi apribojimai dėl koronaviruso tarp Baltijos šalių