Здание Сейма Литвы с флагом, архивное фото

Lietuvos Seimas baigė pavasario sesiją

(atnaujinta 20:35 2020.07.01)
Pavasario sesijoje didžiausias prioritetas skirtas kovos su koronavirusu valdymui ir paskelbtos nepaprastosios padėties pasekmių mažinimui

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Trečiadienį Seimas baigė kovo 10 dieną prasidėjusią Seimo pavasario sesiją, praneša Seimo spaudos tarnyba. 

Šiemet Seimo pavasario sesija vyko išskirtinėmis koronaviruso pandemijos sąlygomis. Jos metu surengta daugiau nei planuota — 54 plenariniai posėdžiai, kuriuose priimta daugiau kaip 450 teisės aktų. Taip pat parlamentas leido Vyriausybės ir savivaldybių tarybų posėdžius, Seimo komitetų ir komisijų, Seimo valdybos posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu.

Pavasario sesijoje didžiausias prioritetas skirtas kovos su koronavirusu valdymui ir paskelbtos nepaprastosios padėties pasekmių mažinimui.

Kaip teigiama pranešime, priimtais teisės aktų pakeitimais užtikrintas veiksmingesnis ekstremaliųjų situacijų valdymas, įtvirtintas ilgesnis būtinojo hospitalizavimo ir izoliavimo be teismo sprendimo terminas, sugriežtinta atsakomybė už civilinės saugos reikalavimų pažeidimus. Taip pat sugriežtintos bausmės už karantino pažeidimus užsikrėtusiems koronavirusu, o dirbantiems infekcijų židiniuose karantino metu padidinti priedai ir socialinės garantijos.

Seimas taip pat padidino valstybės skolinimosi limitą iki 5 mlrd. 401,4 mln. eurų. Darbdaviams sudaryta galimybė skelbti prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojams prastovos metu užtikrintos ne mažesnės nei MMA dydžio pajamos.

Be to, buvo supaprastinta socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo tvarka Vyriausybei paskelbus karantiną, prireikus leido atidėti PSD įmokų mokėjimą.

Priimtomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis siekiama tinkamai pasiruošti Seimo rinkimų organizavimo ir vykdymo galimybei ekstremaliosios situacijos arba įvykio sąlygomis. Nuspręsta užsienyje gyvenantiems piliečiams sudaryti sąlygas balsuoti elektroniniu būdu.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Ši Seimo pavasario sesija buvo istorinė. Lietuva turėjo įprasti gyventi išskirtinėmis ir bauginančiomis aplinkybėmis. Tuo pačiu metu reikėjo ruoštis ir galimam beprecedenčiam sunkmečiui. Darėme daug, kad operatyviai ir kryptingai reaguotume į pandemijos grėsmes. Tai buvo vienos prasmingiausių vienybės akimirkų. Sulaukėme kritikos dėl pasirenkamos darbo formos, bet mūsų susitelkimas diskusijose ir kompromiso paieškose tapo bene kertiniu koronaviruso pandemijos krizei įveikti.

Toks susitelkimas buvo matomas komitetuose tobulinant sveikatos apsaugos sistemos reglamentavimą, gerinant medicinos darbuotojų darbo sąlygas, įveikiant švietimo sistemos ir kultūros sektoriaus sunkumus karantino laikotarpiu, svarstant ir priimant finansinę pagalba verslui, užtikrinant viešųjų pirkimų, susijusių su pandemija skaidrumą, Europos Sąjungos lygmens priemones, skirtas atremti sukeltą krizę ir sprendžiant žemės ūkio darbuotojų problemas. Tai yra temos, kurios buvo mūsų dėmesio centre ir atsakomybės lauke ir bus kol pasibaigs mūsų įgaliojimai", — kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis uždarant Seimo pavasario sesiją.

Remiantis Seimo statutu, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija trunka nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Tegai:
Seimas
Protestai Minske

ES nusprendė įvesti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 22:51 2020.08.14)
Manoma, kad sankcijos palies tuos, kas yra atsakingas už "smurtą prieš taikius protestuotojus ir rinkimų falsifikavimą"

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti sankcijas Baltarusijai dėl protestų po prezidento rinkimų, Twitter pranešė Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas.

ES pradėjo rengti asmenų, kuriems bus taikomi individualūs apribojimai, sąrašą.

Anot Korčoko, sankcijos palies tuos, kas yra atsakingi už "smurtą prieš taikius protestuotojus ir rinkimų falsifikavimą".

Baltarusijoje nuo rugpjūčio 9 dienos tęsiamos protesto akcijos po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, daugiau nei 80 procentų rinkėjų balsavo už jo kandidatūrą.

Saugumo pajėgos žiauriai slopina protestus. Teisėsaugininkai prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu nukentėjo šimtai žmonių, įskaitant 103 teisėsaugos pareigūnus. Vienas protestuotojas, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, žuvo bandydamas mesti į policiją savadarbį sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją
Lietuviai sumišę dėl įvykių Baltarusijoje
Ekspertas: Lietuva gali būti okupantė, bet ne tarpininkė Baltarusijoje
"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Nausėda pareiškė, kad Tichanovskaja palaikė jo planą dėl Baltarusijos

(atnaujinta 20:11 2020.08.14)
Lietuvos vadovas kalbėjo su ja telefonu. Anot jo, tai gali tapti svarbiu žingsniu link visą Baltarusiją apimančio politinio dialogo

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja palaikė jo planą dėl krizės kaimyninėje šalyje sureguliavimo.

Lietuvos vadovas pranešė, kad penktadienį kalbėjosi su ja telefonu.

"Ji yra pasiryžusi imtis atsakomybės padėti įgyvendinti mano pasiūlytą planą ir toliau siekti situacijos Baltarusijoje deeskalavimo. Sveikinu Tichanovskajos iniciatyvą burti Baltarusijos opozicijos ir pilietinės visuomenės koordinacinę tarybą", — Facebook parašė Nausėda.

Prezidentas mano, kad tai gali tapti svarbiu žingsniu siekiant visą Baltarusiją apimančio politinio dialogo, kuris, jo manymu, "galiausiai atvestų prie laisvų ir sąžiningų rinkimų". "Eime šiuo keliu kartu", — apibendrino jis.

Šią savaitę Lietuvos prezidentas pasiūlė trijų punktų planą, kaip išspręsti padėtį kaimyninėje šalyje. Jis apima konfliktų deeskalavimą, visų sulaikytų protesto akcijų dalyvių paleidimą ir dialogą tarp valdžios bei piliečių. Prie iniciatyvos prisijungė Latvija, Estija ir Lenkija.

Kaip Sputnik Lietuva komentare pažymėjo ekspertas Nikolajus Meževičius, Vilnius niekada negalės tapti tikru tarpininku spręsdamas situaciją Baltarusijoje, nes jis yra suinteresuotas asmuo.

Rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai. Pagal galutinius balsų skaičiavimo rezultatus dabartinis respublikos vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., o kandidatė Svetlana Tichanovskaja, kuri dabar yra Lietuvoje, 10,12 proc.

Penktadienį pasirodė Tichanovskajos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Gitanas Nausėda, Svetlana Tichanovskaja, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu  
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją
Paragino pasirašyti peticiją: Tichanovskaja įrašė kreipimąsi Lietuvoje
Lukašenka paneigė pranešimus apie išvykimą iš Baltarusijos
Lietuviai sumišę dėl įvykių Baltarusijoje
Ekspertas: Lietuva nori prisidengti situacija Baltarusijoje BelAE klausimu
Žolinė, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 15-osios šventės

(atnaujinta 18:51 2020.08.14)
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje minima Žolinė, o dar ir Zarasų gimtadienis

Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 228-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 138 dienos.

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje — Kopūstinė) — tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima — kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.

Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai — Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado — karste buvo tik daugybė gražių gėlių.„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas" (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį — bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį. Marijos dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

Taip pat šią dieną gimtadienį švenčia Zarasai.

Zarasai — miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje (49 km į šiaurės rytus nuo Utenos) prie Zaraso ežero. Zarasų gimtadieniu laikomi 1506 metų rugpjūčio 15 diena. Iki tol šioje vietoje gyveno sėliai.

Manoma, kad 1506 metais metu čia buvo įkurtas Zarasų dvaras, o Zaraso ežero saloje — vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungė 200 metrų ilgio medinis tiltas. 1530 metais vienuolynas perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia į dabartinę jos vietą krante.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Napalys, Napoleonas, Visvilas, Visvilė, Visvyda, Visvydas, Visvydė.

Tegai:
šventės, šventė