Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu

(atnaujinta 23:31 2020.07.02)
Tuo pat metu Vilnius taip pat neturėtų pasikliauti Vakarų Europa, ypač Vokietija, mano politikos analitikas Semionas Uralovas

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paprašė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel palaikyti maksimalų ES institucijų dalyvavimą gerinant Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) saugą.

Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas šį Skvernelio prašymą vyriausiasis portalo "Sonar-2050" redaktorius, politikos analitikas Semionas Uralovas teigė, kad Vilnius sulošė antirusiška korta dėl tam tikrų bonusų, tačiau Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo Vašingtonu.

"Pirmasis aspektas yra bandymas gauti tam tikras premijas, atsižvelgiant į radikaliausią antirusišką ir antibaltarusišką poziciją. Todėl tai yra ne kas kita, kaip provokacija, susijusi su bandymu nutempti Vokietiją, kuri iš tikrųjų yra labai pragmatiškoje padėtyje santykiuose su Rusija. Aš abejoju, kad tai duos kokių nors rezultatų. Mes netgi matome iš pozicijos dėl "Nord Stream 2" — Vokietija siekia savo praktinių interesų", — sakė jis.

Kaip antrąjį aspektą Uralovas įvardija "Baltijos tigrų", kurie susiginčijo tarpusavyje, santykių pablogėjimą, o Lenkija ėmėsi vadovauti. Kartu jis pridūrė, kad Baltijos šalys ir toliau konfliktuos, tačiau taip pat stengsis kuo brangiau parduoti savo antirusišką ir antibaltarusišką retoriką. 

Skvernelis savo kreipimesi į Merkel išsakė didelį nerimą, kad ant Europos Sąjungos išorės sienos, pažeidžiant tarptautinius susitarimus, Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė, į kurią visiškai neseniai buvo pristatytas branduolinis kuras.

Pasak premjero, svarbi tvirta ir aiški žinia Baltarusijos vadovybei, kad Europa nepritaria nesaugios Astravo AE veiklos pradžiai, kol bus įgyvendinti visi svarbiausi saugos reikalavimai, ir nepirks joje pagamintos elektros.

Lietuva aršiai priešinasi Baltarusijos Gardino srityje, netoli Vilniaus, statomos atominės elektrinės projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš šios elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Tegai:
JAV, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (382)
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Į Lietuvą iš trečiųjų šalių galėjo patekti neaiškios kilmės finansiniai ištekliai
Karbauskis ragina atsakyti už "Sąjūdžio prieš Astravo AE" "neskaidrius veiksmus"
Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra iš Astravo AE nepatektų į ES rinką
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Atskleistos ES sankcijų Baltarusijai detalės

(atnaujinta 16:22 2020.08.15)
Varšuvoje šiuo metu besilankysiantis Maikas Pompėjas aptarė su Lenkijos užsienio reikalų ministru ES sankcijas Baltarusijai

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. ES sankcijos Baltarusijai bus tik asmeninės, spaudos konferencijoje po šeštadienio Varšuvoje vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėju sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius.

Jis priminė, kad penktadienį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė, kad Baltarusijai bus įvestos sankcijos, ir pradėjo formuoti sankcijų sąrašą.

"Diskutavome, kaip užtikrinti, kad sankcijos nepakenktų paprastiems žmonėms. Nutarėme to vengti. Sankcijas turėtų apimti asmenis, kurie eina vadovaujančias pareigas", — cituoja jį RIA Novosti.

Savo ruožtu Pompėjas taip pat paragino Baltarusijos valdžios institucijas užmegzti dialogą su protestuotojais.

"Kalbėjome, kad rinkimai nebuvo laisvi ir sąžiningi", — sakė jis.

JAV valstybės sekretorius taip pat paskelbė, kad toliau kalbės apie situaciją Baltarusijoje su ES atstovais.

Masinės protesto akcijos visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1% balsų. Nuo sekmadienio šalyje tęsiasi protesto akcijos. Pirmosiomis dienomis valstybės saugumo pajėgos žiauriai slopino nesankcionuotas akcijas.

Teisėsaugininkai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant 121 teisėsaugos pareigūnus. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
sankcijos, protestai, Lenkija, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių premjerai ragina organizuoti Baltarusijoje "sąžiningus prezidento rinkimus"

(atnaujinta 15:15 2020.08.15)
Be to, ministrai pirmininkai ragina ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis, Krišjanis Karinš ir Jüri Ratas ragina Baltarusiją organizuoti "skaidrius ir laisvus bei sąžiningus" prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai.

Pranešimas skelbiamas Lietuvos ministro pirmininko svetainėje.

Savo susitikimą su kolegomis Facebook pakomentavo ir Saulius Skvernelis. Pasak jo, visų premjerų požiūris į įvykius Baltarusijoje identiškas: "prezidento rinkimai ten nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi".

"Baltarusijos valdžios institucijos privalo nutraukti (regis, tą pagaliau padarė) ir ateityje susilaikyti nuo smurto prieš taikius protestų dalyvius, paleisti visus politinius kalinius ir tuos, kurie buvo sulaikyti protestų metu. Svarbiausia — mes raginame Baltarusiją suorganizuoti skaidrius, laisvus bei sąžiningus prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai", — rašo Skvernelis.

Be to, pranešime pabrėžiama, kad ministrai pirmininkai taip pat paragino ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus. Ministrai pirmininkai pabrėžė būtinybę ES rasti būdų ir priemonių, kurios "padėtų Baltarusijos pilietinei visuomenei, siekiančiai atviros ir laisvos visuomenės".

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Sekmadienį prasidėjo nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Kaip šeštadienį Lukašenka pareiškė, kad "iš esmės pagal scenarijų vyksta agresija prieš Baltarusiją", vėliau jis aptarė padėtį savo valstybėje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tegai:
protestai, Baltijos šalys, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų

Kaip vyko pirmosios korgių lenktynės Vingio parke

(atnaujinta 16:39 2020.08.15)
Trečiadienio vakarą Vingio parke įvyko pirmosios korgių veislės šunų lenktynės Lietuvoje

Lenktynėse dalyvavo 38 korgiai, kurie buvo suskirstyti į penkias svorio kategorijas. Tad iš viso įvyko šeši bėgimai (visos svorio kategorijos ir bendrasis nugalėtojų bėgimas) bei publikos numylėtinio rinkimai.

Kiekvienam šuneliui ir jo šeimininkui buvo skirta dar ir minutė prisistatyti bei atlikti norimą triuką.

Žiūrėkite Sputnik Lietuva vaizdo įraše, kaip vyko pirmosios karalienės Elžbietos II-osios mylimiausios veislės šuniukų lenktynės.

Tegai:
Vilnius, Vingio parkas, šunys