RT (Russia Today) logotipas, archyvinė nuotrauka

Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti

(atnaujinta 20:16 2020.07.07)
Baltijos šalyse visa propaganda paremta "ryškiu Amerikos įvaizdžiu" ir jos politika, tikina ekspertas Olegas Matvejčevas

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) uždrausti RT kanalų transliavimą. Prieš tai LRTK paskelbė esanti pasirengusi reaguoti į Latvijos, kuri neseniai uždraudė septynių RT kanalų transliavimą, raginimą.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad Latvija tai padarė pirma ir čia "ne lenktynės", tačiau pabrėžė, kad svarbu "priimti teisingą sprendimą".

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas, Aukštosios ekonomikos mokyklos Nacionalinio tyrimų universiteto profesorius, politinių klausimų konsultantas Olegas Matvejčevas teigė, kad tokios situacijos rodo veidmainišką požiūrį į žodžio laisvę, taip pat tai, kad Lietuvos ir Latvijos gyventojai gali pamatyti tiesą apie tokias šalis kaip JAV.

Pasak jo, RT retai rodomi siužetai apie Latviją ir Lietuvą. RT reguliariai iš savo korespondentų rodo, kas vyksta Amerikoje ir Europoje.

"Aišku, šviesus, turtingo ir panašiai šeimininko — Amerikos — įvaizdis, kurio pagrindu ir remiasi visa šių pataikaujančių, kaip sakė mūsų prezidentas [Vladimiras Putinas], mažų respublikų, kuriomis amerikiečiai visada naudojosi žemiausia prasme, kai reikia atlikti nešvariausius darbelius, yra propaganda. Šie visi žmonės išsigando, kad dabar Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos žmonės pamatys, kad karalius yra nuogas, kad nėra didžiosios Amerikos, kad ten ekonominė padėtis yra baisi, politinis niokojimas ir visa tai rodo, tai nėra montažas", — paaiškino jis.

Matvejčevas mano, kad šioje situacijoje Baltijos šalių žmonės pradeda domėtis, kodėl išvis reikėjo ginčytis su Rusija, su kuria santykiai šiuo metu vystosi prastai.

RT logotipas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Latvija uždraudė RT transliavimą, nes jos reguliuotojas mano, kad kanalui vadovauja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos ES sankcijos.

Tačiau Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o vyriausioji RT redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau teigė, kad Rusija ragina tarptautines struktūras įvertinti Latvijos reguliuotojo veiksmus. Anot Zacharovos, tokie Latvijos valdžios institucijų diskriminaciniai veiksmai prieš Rusijos žiniasklaidą, atviri bandymai išvalyti informacinę erdvę nuo alternatyvių ir galbūt nepageidaujamų požiūrių yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas.

Baltijos šalių valdžios ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius koordinuotos šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams", pažymėjo Rusijos URM.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), RT, Baltijos šalys
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (109)
Dar šia tema
"RT" tapo lydere pagal peržiūras tarp YouTube naujienų TV kanalų
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Atskleistos ES sankcijų Baltarusijai detalės

(atnaujinta 16:22 2020.08.15)
Varšuvoje šiuo metu besilankysiantis Maikas Pompėjas aptarė su Lenkijos užsienio reikalų ministru ES sankcijas Baltarusijai

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. ES sankcijos Baltarusijai bus tik asmeninės, spaudos konferencijoje po šeštadienio Varšuvoje vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėju sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius.

Jis priminė, kad penktadienį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė, kad Baltarusijai bus įvestos sankcijos, ir pradėjo formuoti sankcijų sąrašą.

"Diskutavome, kaip užtikrinti, kad sankcijos nepakenktų paprastiems žmonėms. Nutarėme to vengti. Sankcijas turėtų apimti asmenis, kurie eina vadovaujančias pareigas", — cituoja jį RIA Novosti.

Savo ruožtu Pompėjas taip pat paragino Baltarusijos valdžios institucijas užmegzti dialogą su protestuotojais.

"Kalbėjome, kad rinkimai nebuvo laisvi ir sąžiningi", — sakė jis.

JAV valstybės sekretorius taip pat paskelbė, kad toliau kalbės apie situaciją Baltarusijoje su ES atstovais.

Masinės protesto akcijos visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1% balsų. Nuo sekmadienio šalyje tęsiasi protesto akcijos. Pirmosiomis dienomis valstybės saugumo pajėgos žiauriai slopino nesankcionuotas akcijas.

Teisėsaugininkai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant 121 teisėsaugos pareigūnus. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
sankcijos, protestai, Lenkija, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių premjerai ragina organizuoti Baltarusijoje "sąžiningus prezidento rinkimus"

(atnaujinta 15:15 2020.08.15)
Be to, ministrai pirmininkai ragina ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis, Krišjanis Karinš ir Jüri Ratas ragina Baltarusiją organizuoti "skaidrius ir laisvus bei sąžiningus" prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai.

Pranešimas skelbiamas Lietuvos ministro pirmininko svetainėje.

Savo susitikimą su kolegomis Facebook pakomentavo ir Saulius Skvernelis. Pasak jo, visų premjerų požiūris į įvykius Baltarusijoje identiškas: "prezidento rinkimai ten nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi".

"Baltarusijos valdžios institucijos privalo nutraukti (regis, tą pagaliau padarė) ir ateityje susilaikyti nuo smurto prieš taikius protestų dalyvius, paleisti visus politinius kalinius ir tuos, kurie buvo sulaikyti protestų metu. Svarbiausia — mes raginame Baltarusiją suorganizuoti skaidrius, laisvus bei sąžiningus prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai", — rašo Skvernelis.

Be to, pranešime pabrėžiama, kad ministrai pirmininkai taip pat paragino ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus. Ministrai pirmininkai pabrėžė būtinybę ES rasti būdų ir priemonių, kurios "padėtų Baltarusijos pilietinei visuomenei, siekiančiai atviros ir laisvos visuomenės".

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Sekmadienį prasidėjo nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Kaip šeštadienį Lukašenka pareiškė, kad "iš esmės pagal scenarijų vyksta agresija prieš Baltarusiją", vėliau jis aptarė padėtį savo valstybėje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tegai:
protestai, Baltijos šalys, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų

Kaip vyko pirmosios korgių lenktynės Vingio parke

(atnaujinta 16:39 2020.08.15)
Trečiadienio vakarą Vingio parke įvyko pirmosios korgių veislės šunų lenktynės Lietuvoje

Lenktynėse dalyvavo 38 korgiai, kurie buvo suskirstyti į penkias svorio kategorijas. Tad iš viso įvyko šeši bėgimai (visos svorio kategorijos ir bendrasis nugalėtojų bėgimas) bei publikos numylėtinio rinkimai.

Kiekvienam šuneliui ir jo šeimininkui buvo skirta dar ir minutė prisistatyti bei atlikti norimą triuką.

Žiūrėkite Sputnik Lietuva vaizdo įraše, kaip vyko pirmosios karalienės Elžbietos II-osios mylimiausios veislės šuniukų lenktynės.

Tegai:
Vilnius, Vingio parkas, šunys