Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su kariais

Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms

(atnaujinta 17:41 2020.07.09)
Ketvirtadienį valstybės vadovas kalbėjo spaudos konferencijoje apie savo pirmuosius prezidentavimo metus

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Nepaisant neigiamų ekonominių padarinių, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, Lietuva ketina laikytis gynybos išlaidų didinimo plano skirti 2,5 proc. nuo BVP gynybai iki 2030 metų. Tai pranešė "TASS" su nuoroda į Lietuvos vadovą Gitaną Nausėdą, kalbėjusį ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje, surengtoje jo pirmiesiems prezidentavimo metams aptarti.

"Manau, kad tai [įsipareigojimas dėl 2,5 proc. — Sputnik] yra teisingas sprendimas, sunkiai įgyvendinamas, jei nesieksime, kad BVP perskirstymas per biudžetą būtų didesnis", — sakė jis.

Nausėda taip pat pabrėžė, kad kartu su gynybos finansavimu turėtų didėti ir išlaidos socialinei sferai.

Vilnius vykdo savo įsipareigojimus NATO, skirdamas du procentus BVP karinėms išlaidoms. Iki 2030 metų Lietuvoje planuojama skirti 2,5 procento BVP. Pažymima, kad nuo 2010 iki 2019 metų Lietuvos gynybos biudžetas išaugo 232 procentais. Kai kurie Lietuvos politikai nepritaria didėjančiam karinės srities finansavimui, pažymėdami, kad šios lėšos gali būti skirtos socialiniams poreikiams tenkinti.

Lietuvos valdžia nuolat skelbia "Rusijos grėsmę". Atsižvelgdama į tai, Lietuva siekia savo teritorijoje dislokuoti kuo daugiau Vakarų aljanso karių ir technikos, taip pat perka ginklus.

Tuo tarpu Rusija ne kartą pareiškė, kad nesiruošia nieko pulti, o Šiaurės Atlanto aljansas naudojasi kai kurių Vakarų šalių isterija, kad padidintų karinių kontingentų ir technikos skaičių rytiniame flange.

Kaip pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministerija, aljanso gynybos išlaidos yra 20 kartų didesnės nei Rusijos.

NATO valstybių narių gynybos išlaidos
© Sputnik /
NATO valstybių narių gynybos išlaidos
Tegai:
BVP, karinės išlaidos, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių premjerai ragina organizuoti Baltarusijoje "sąžiningus prezidento rinkimus"

(atnaujinta 15:15 2020.08.15)
Be to, ministrai pirmininkai ragina ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis, Krišjanis Karinš ir Jüri Ratas ragina Baltarusiją organizuoti "skaidrius ir laisvus bei sąžiningus" prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai.

Pranešimas skelbiamas Lietuvos ministro pirmininko svetainėje.

Savo susitikimą su kolegomis Facebook pakomentavo ir Saulius Skvernelis. Pasak jo, visų premjerų požiūris į įvykius Baltarusijoje identiškas: "prezidento rinkimai ten nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi".

"Baltarusijos valdžios institucijos privalo nutraukti (regis, tą pagaliau padarė) ir ateityje susilaikyti nuo smurto prieš taikius protestų dalyvius, paleisti visus politinius kalinius ir tuos, kurie buvo sulaikyti protestų metu. Svarbiausia — mes raginame Baltarusiją suorganizuoti skaidrius, laisvus bei sąžiningus prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai", — rašo Skvernelis.

Be to, pranešime pabrėžiama, kad ministrai pirmininkai taip pat paragino ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus. Ministrai pirmininkai pabrėžė būtinybę ES rasti būdų ir priemonių, kurios "padėtų Baltarusijos pilietinei visuomenei, siekiančiai atviros ir laisvos visuomenės".

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Sekmadienį prasidėjo nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Kaip šeštadienį Lukašenka pareiškė, kad "iš esmės pagal scenarijų vyksta agresija prieš Baltarusiją", vėliau jis aptarė padėtį savo valstybėje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tegai:
protestai, Baltijos šalys, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Amerikos kariai, archyvinė nuotrauka

Lenkija ir JAV pasirašė karinio bendradarbiavimo susitarimą

(atnaujinta 15:01 2020.08.15)
Pasirašytas dokumentas reiškia, kad Lenkijos teritorijoje padidės Amerikos karinis kontingentas

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Vašingtonas ir Varšuva pasirašė karinio bendradarbiavimo susitarimą, sustiprinantį Amerikos karinį buvimą respublikoje, praneša RIA Novosti korespondentas.

Iš Amerikos pusės susitarimą pasirašė valstybės sekretorius Maikas Pompėjas, iš Lenkijos pusės — gynybos ministras Mariušas Blaščakas.

Šis dokumentas papildo prezidentų Andrzejaus Dudos ir Donaldo Trampo deklaraciją, kurią jie pasirašė pernai Vašingtone.

Visų pirma, dokumentas padidina JAV karinio kontingento skaičių tūkstančiui karių ir įtvirtina JAV sausumos pajėgų Penktojo korpuso vadovybės perkėlimą į Lenkiją.

Šiuo metu Lenkijoje dislokuota apie 5000 amerikiečių karių.

Pasirašydamas dokumentą Duda sakė, kad karinis Lenkijos ir JAV bendradarbiavimas "reiškia padidintą mūsų Europos dalies, saugumą", ypač Baltijos šalių ir Ukrainos.

Tegai:
Lenkija, JAV
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo
Lietuva nori pastatyti naują karinio rengimo poligoną prie Rusijos sienų
Penktojo Amerikos armijos korpuso vadovybė dislokuota Lenkijoje
Lenkijos ekspertas įvardijo silpniausią Baltijos šalių vietą karo su Rusija atveju