BelAE, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu

(atnaujinta 17:46 2020.07.09)
Lietuvos vadovas nekomentavo derybų dėl Astravo AE elektros boikoto eigos ir pasiūlė palaukti jų rezultatų

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva tikisi ryžtingo ES vadovybės žodžio derybose dėl BelAE elektros boikoto. Apie tai pranešė "TASS" su nuoroda į spaudos konferenciją, skirtą Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pirmiems prezidentavimo metams.

"Šiuo klausimu kalbėjausi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu, kad Europa imtųsi to tarpininko arba moderatoriaus vaidmens šitame procese, nes priešingu atveju būtų labai sunku rasti tą kompromisą", — sakė jis.

Tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato tikisi Lietuva.

"Europos Komisija to tarpininko vaidmens ėmėsi, šiuo metu derybininkai, gavę pirminius pasiūlymus, juos svarsto, derina ir nenorėčiau tų pirminių pasiūlymų kol kas komentuoti, kad nepakenkčiau derybų procesui. Manau, kad mes turėsime rezultatą. Ar jis bus patenkinamas, visiškai atitiks mūsų lūkesčius, — palaukime, kol bus rezultatas", — pareiškė jis.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (379)
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Vaičiūnas: elektros energijos pagamintos Baltarusijos BE nepirksime

(atnaujinta 16:20 2020.08.07)
Penktadienį pradedamas įkrauti branduolinis kuras į pirmąjį Baltarusijos branduolinės elektrinės bloką

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Astrave atominę elektrinę statanti Baltarusija kelia grėsmę tiek savo, tiek kaimyninių šalių saugumui, pareiškė Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Apie tai penktadienį pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Anksčiau Baltarusija paskelbė, kad pradedamas įkrauti branduolinis kuras į pirmąjį Baltarusijos branduolinės elektrinės (BE) bloką. Tai reiškia, kad prasideda Baltarusijos BE branduolinio reaktoriaus fizikinio paleidimo etapas, kurį sudaro dvi pagrindinės dalys – branduolinio kuro užkrovimo ir reaktoriaus pradinio kritiškumo bandymai. 

Elektros energijos gamyba prasideda kitame – energetiniame etape, vėliau pradedama pramoninė eksploatacija. 

"Lietuvos pozicija yra aiški, nekintanti ir įtvirtinta įstatyme – elektros energijos pagamintos Baltarusijos BE nepirksime, o mūsų energetikos infrastruktūra šios jėgainės poreikiams nebus naudojama. Draudimas patekti elektrai iš trečiųjų šalių į Lietuvos rinką, kaip numatyta teisės aktuose, bus aktyvuotas panaikinant pralaidumus elektros prekybai iš karto, kai tik BE Astrave pradės gaminti elektros energiją", – sako Vaičiūnas.

Ministerija primena, kad Lietuva yra priėmusi įstatymą, kuriame įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia "nesaugios" BE. Pagal teisės aktuose įtvirtintą tvarką – nuo elektros energijos BE Astrave gamybos pradžios jungiamųjų linijų pralaidumas komerciniams srautams iš trečiųjų šalių tarp Lietuvos ir Baltarusijos bus lygus 0 MW ir Baltarusijoje pagaminta elektra negalės patekti į Lietuvos rinką.

Kaip numatyta įstatyme, informaciją apie "nesaugios" branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią pateiks Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, gavęs tokią informaciją iš Baltarusijos perdavimo sistemos operatoriaus arba savarankiškai užfiksavęs veikiančių elektros energijos gamybos pajėgumų pokytį Baltarusijos elektros energetikos sistemoje.

Kadangi paskelbta, jog branduolinis kuras pradedamas krauti į reaktorių, šiandien perdavimo sistemos operatorius “Litgrid“ pakartotinai informavo rinkos dalyvius, kad Baltarusijos BE pradėjus gaminti elektros energiją iš karto bus nustatytas nulinis pralaidumas prekybai ant Lietuvos-Baltarusijos sienos.

Ginčai dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. 

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE), Astravo AE, Astravas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (379)
Dar šia tema
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Lietuva vėl ragina Baltarusiją nepradėti Astravo AE eksploatacijos
Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nekinta: stiprinamas pasirengimas "galimoms grėsmėms"
Žiniasklaida: Astravo AE kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva rengia notą Baltarusijai dėl Astravo AE

(atnaujinta 14:19 2020.08.07)
Anot Užsienio reikalų ministerijos vadovo, fizinis Astravo AE paleidimas taps pavyzdžiu to, kad objektas pradedamas eksploatuoti "ne pagal saugos standartus, o pagal kitą kalendorių likus kelioms dienoms iki Baltarusijos prezidento rinkimų"

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Lietuva Minskui išsiųs notą dėl Baltarusijos atominės elektrinės (BelNPP), esančios prie Lietuvos sienos ir už 50 km nuo Vilniaus, eksplotacijos pradžios. Apie tai žurnalistams penktadienį pranešė Baltijos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, rašo TASS.

"Be jokios abejonės, taip mes reaguosime į šį faktą, kuris nėra netikėtas, nes buvome įspėti apie tai", — sakė jis.

Anot Užsienio reikalų ministerijos vadovo, fizinis Astravo AE paleidimas taps pavyzdžiu to, kad objektas pradedamas eksploatuoti "ne pagal saugos standartus, o pagal kitą kalendorių likus kelioms dienoms iki Baltarusijos prezidento rinkimų".

Ministras kritikavo, kad Minskas anksčiau pakeitė AE paleidimo licencijavimo tvarką, atskirai išduodamas licenciją tik fiziniam paleidimui, nors, pasak Linkevičiaus, tai turėtų būti vienas procesas AE ir negali būti suskirstytas į etapus.

"Turime atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į manipuliacijas su licencijos išdavimu", — sakė jis.

Kaip praneša Baltarusijos energetikos ministerija, penktadienį prasideda branduolinio kuro pakrovimas į pirmojo atominės elektrinės jėgainės reaktoriaus šerdį, o tai reiškia jo fizinio paleidimo etapą.

Lietuvos Seimas paskelbė, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir 2017 metais teisiškai uždraudė pirkti, taip pat eksportuoti elektros energiją per savo elektros tinklus. Į šį boikotą Vilnius bando įtraukti kaimynines šalis.

Tegai:
nota, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (379)
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE
VRM: Lietuva surengs pratybas, imituojančias sprogimą Astravo AE
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Sprogimas Beirute

Ekspertas neatmetė išorinių pajėgų dalyvavimo sprogimo Beirute metu

(atnaujinta 17:23 2020.08.07)
Agentūros pašnekovas tikina, kad išorės pajėgos regione bando pakeisti vadovybę Libane, ir teigia, jog "Izraelis tuo labiau domisi nei kiti"

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Libanas negali kontroliuoti savo oro erdvės, todėl negalima atmesti galimybės, kad Beiruto uoste buvo pradėtas raketos smūgis, RIA Novosti pasakojo Rusijos gynybos ministerijos tarptautinio karinio bendradarbiavimo pagrindinio skyriaus buvęs pulkininkas Leonidas Ivašovas.

Penktadienį Libano prezidentas Michelis Aounas teigė, kad neatmeta išorinių pajėgų dalyvavimo sprogimo Beirute metu, jų panaudotos raketos ar bombos siekiant pakenkti uostui.

"Aš manau, kad buvo vykdoma oro operacija, susijusi su sprogimu Beiruto uoste. Nors nenuostabu, kad Libano kariškiai to net neužfiksavo. Libano dangus yra atviri vartai, jie neturi armijos, galimybės kontroliuoti savo oro erdvę. Visiškai tikra, kad jie neturi ištisinio radaro lauko, nėra tinkamų oro gynybos sistemų, galinčių numušti lėktuvus, kurie įsiveržė į šalies oro erdvę", — teigė ekspertas.

Agentūros pašnekovas tikina, kad išorės pajėgos regione bando pakeisti vadovybę Libane, ir teigia, jog "Izraelis tuo labiau domisi nei kiti".

Įvertinta Beiruto uosto sprogimo padaryta žala
© Sputnik . РИА Новости

"Aš buvau Libane, ir buvo vienas atvejis, kuris aiškiai parodė šios šalies priešlėktuvinės gynybos sistemos būklę. Premjero Saad Hariri viloje vyko derybos. Tam tikru metu danguje skraidė koviniai lėktuvai. Paklaustas, kieno lėktuvai tai yra, nes Libane nėra karinės aviacijos, antrasis valstijos asmuo pakėlė telefoną ir kažkam paskambino. Tik po pusantros valandos jam buvo pranešta, kad tai greičiausiai Izraelio lėktuvai", — teigė jis.

Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje. Naujausiais duomenimis, mirė 154 žmonės, apie 5 tūkst. buvo sužeista.

Dar šia tema
Atsistatydino sveikatos apsaugos viceministrė Jaruševičienė
Pradėtas branduolinio kuro pakrovimas Baltarusijos AE 1-ajame bloke