NATO kariškiai Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" Lenkiją palaikydama ryšius su JAV

(atnaujinta 21:10 2020.07.09)
Varšuva, palyginti su Vilniumi, turi daug galingesnį potencialą visose srityse ir netoleruos konkurento kariniame bendradarbiavime su Vašingtonu, tikina politikos analitikas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. AnksčiauTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva turėtų siekti pagrindinės JAV sąjungininkės statuso regione.

Anot parlamentaro, svarbu, kad regione būtų kuo daugiau JAV karinių pajėgų. Kasčiūnas mano, kad tai prisideda ne tik prie Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo. Kaip pažymėjo politikas, "būtina aktyviai remti JAV kariuomenės dislokavimą Lenkijoje ir stengtis išnaudoti "amerikiečių kariuomenės pergrupavimo Europoje momentą".

Kaip Sputnik Lietuva sakė politologas, karo ekspertas Ivanas Konovalovas, tarp Lietuvos ir Lenkijos šiuo klausimu yra akivaizdus prieštaravimas, nes būtent Varšuva visuomet stengėsi būti svarbiausia šio regiono sąjungininkė JAV.

"Lenkai viską sudėjo į šį politinį žemėlapį ir jie netoleruos kito varžovo. Be to, turime palyginti Lenkijos ir Lietuvos potencialą — karinį, ekonominį, politinį. Tai, atvirai kalbant, nepalyginama, Lenkija bus visomis prasmėmis stipresnė. Toks Lietuvos pareiškimas greičiau yra istorinių prieštaravimų tarp Lietuvos ir Lenkijos atspindys, nors jos kadaise buvo net viena valstybė: kuris iš jų yra "kietesnis" šioje situacijoje", — teigė ekspertas.

Be to, kaip pabrėžė Konovalovas, JAV ir NATO noras padidinti savo pajėgas Lietuvos teritorijoje taip pat yra gana suprantamas.

"Tai yra nemaži pinigai, bazių statyba, infrastruktūros kūrimas. Galų gale tai yra JAV ir NATO kariškiai, kurie tiesiog palieka pinigus respublikos teritorijoje. Visa tai yra didžiulis indėlis į šalies ekonomiką. Todėl ne tik Lietuva, bet ir Estija bei Latvija, pasitelkdamos rusofobiškus šūkius apie keliamą grėsmę, siekia pritraukti į savo teritoriją kuo daugiau NATO ir Amerikos pajėgų, karių ir organizacinių struktūrų, kad gautų už tai pinigų", — priminė ekspertas.

Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
© Sputnik /
Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
Tegai:
Vilnius, Varšuva
Dar šia tema
Lenkijos prezidentas paskelbė, kad Varšuvos tikslas — palikti JAV kariuomenę Europoje
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Vaičiūnas: elektros energijos pagamintos Baltarusijos BE nepirksime

(atnaujinta 16:20 2020.08.07)
Penktadienį pradedamas įkrauti branduolinis kuras į pirmąjį Baltarusijos branduolinės elektrinės bloką

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Astrave atominę elektrinę statanti Baltarusija kelia grėsmę tiek savo, tiek kaimyninių šalių saugumui, pareiškė Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Apie tai penktadienį pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Anksčiau Baltarusija paskelbė, kad pradedamas įkrauti branduolinis kuras į pirmąjį Baltarusijos branduolinės elektrinės (BE) bloką. Tai reiškia, kad prasideda Baltarusijos BE branduolinio reaktoriaus fizikinio paleidimo etapas, kurį sudaro dvi pagrindinės dalys – branduolinio kuro užkrovimo ir reaktoriaus pradinio kritiškumo bandymai. 

Elektros energijos gamyba prasideda kitame – energetiniame etape, vėliau pradedama pramoninė eksploatacija. 

"Lietuvos pozicija yra aiški, nekintanti ir įtvirtinta įstatyme – elektros energijos pagamintos Baltarusijos BE nepirksime, o mūsų energetikos infrastruktūra šios jėgainės poreikiams nebus naudojama. Draudimas patekti elektrai iš trečiųjų šalių į Lietuvos rinką, kaip numatyta teisės aktuose, bus aktyvuotas panaikinant pralaidumus elektros prekybai iš karto, kai tik BE Astrave pradės gaminti elektros energiją", – sako Vaičiūnas.

Ministerija primena, kad Lietuva yra priėmusi įstatymą, kuriame įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia "nesaugios" BE. Pagal teisės aktuose įtvirtintą tvarką – nuo elektros energijos BE Astrave gamybos pradžios jungiamųjų linijų pralaidumas komerciniams srautams iš trečiųjų šalių tarp Lietuvos ir Baltarusijos bus lygus 0 MW ir Baltarusijoje pagaminta elektra negalės patekti į Lietuvos rinką.

Kaip numatyta įstatyme, informaciją apie "nesaugios" branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią pateiks Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, gavęs tokią informaciją iš Baltarusijos perdavimo sistemos operatoriaus arba savarankiškai užfiksavęs veikiančių elektros energijos gamybos pajėgumų pokytį Baltarusijos elektros energetikos sistemoje.

Kadangi paskelbta, jog branduolinis kuras pradedamas krauti į reaktorių, šiandien perdavimo sistemos operatorius “Litgrid“ pakartotinai informavo rinkos dalyvius, kad Baltarusijos BE pradėjus gaminti elektros energiją iš karto bus nustatytas nulinis pralaidumas prekybai ant Lietuvos-Baltarusijos sienos.

Ginčai dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. 

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE), Astravo AE, Astravas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Lietuva vėl ragina Baltarusiją nepradėti Astravo AE eksploatacijos
Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nekinta: stiprinamas pasirengimas "galimoms grėsmėms"
Žiniasklaida: Astravo AE kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva rengia notą Baltarusijai dėl Astravo AE

(atnaujinta 14:19 2020.08.07)
Anot Užsienio reikalų ministerijos vadovo, fizinis Astravo AE paleidimas taps pavyzdžiu to, kad objektas pradedamas eksploatuoti "ne pagal saugos standartus, o pagal kitą kalendorių likus kelioms dienoms iki Baltarusijos prezidento rinkimų"

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Lietuva Minskui išsiųs notą dėl Baltarusijos atominės elektrinės (BelNPP), esančios prie Lietuvos sienos ir už 50 km nuo Vilniaus, eksplotacijos pradžios. Apie tai žurnalistams penktadienį pranešė Baltijos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, rašo TASS.

"Be jokios abejonės, taip mes reaguosime į šį faktą, kuris nėra netikėtas, nes buvome įspėti apie tai", — sakė jis.

Anot Užsienio reikalų ministerijos vadovo, fizinis Astravo AE paleidimas taps pavyzdžiu to, kad objektas pradedamas eksploatuoti "ne pagal saugos standartus, o pagal kitą kalendorių likus kelioms dienoms iki Baltarusijos prezidento rinkimų".

Ministras kritikavo, kad Minskas anksčiau pakeitė AE paleidimo licencijavimo tvarką, atskirai išduodamas licenciją tik fiziniam paleidimui, nors, pasak Linkevičiaus, tai turėtų būti vienas procesas AE ir negali būti suskirstytas į etapus.

"Turime atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į manipuliacijas su licencijos išdavimu", — sakė jis.

Kaip praneša Baltarusijos energetikos ministerija, penktadienį prasideda branduolinio kuro pakrovimas į pirmojo atominės elektrinės jėgainės reaktoriaus šerdį, o tai reiškia jo fizinio paleidimo etapą.

Lietuvos Seimas paskelbė, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir 2017 metais teisiškai uždraudė pirkti, taip pat eksportuoti elektros energiją per savo elektros tinklus. Į šį boikotą Vilnius bando įtraukti kaimynines šalis.

Tegai:
nota, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE
VRM: Lietuva surengs pratybas, imituojančias sprogimą Astravo AE
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Nord Stream-2

Vokietijoje JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" išvadino nepriimtinais  

(atnaujinta 15:44 2020.08.07)
Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos premjerė Manuela Schleswig pasipiktino JAV grasinimais dėl dujotiekio "Nord Stream-2" darbų.

"Šios grėsmės [Vokietijos miesto Zasnico uosto, esančio Meklenburge-Pomeranijoje — Sputnik], operatoriui yra absoliučiai nepriimtinos", — "dpa" pasakojo ji.

Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą. Visų pirma, laiške teigiama, kad tęsdamas darbą Zasnico uostas susidurs su "finansiniu sunaikinimu".

Ji pridūrė, kad Vokietija "pati gali nuspręsti, kur ir kaip pasisemti energijos".

Anksčiau premjerė pabrėžė Berlyno laikraščiui "Tagesspiegel", kad Meklenburgas-Vorpommernas "tvirtai laikosi dujotiekio tiesimo", tikisi iš Vokietijos vyriausybės "ryžtingo atsakymo, susijusio su JAV šantažo bandymais".

Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"
JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"