Sąjūdis prieš Astravo AE

Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"

(atnaujinta 12:31 2020.07.10)
Valdančiosios partijos lyderis tvirtina, kad garsiai šaukiantys apie demokratiją ir žmogaus teises konservatoriai dirba prieš Vilnių ir ES Kubos klausimu

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis apkaltino konservatorių partiją, kad ji galėjo gauti finansavimą iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš Kubos, ir blokavo Europos Sąjungos ir šios valstybės susitarimą, pranešama LVŽS svetainėje.

Anot jo, ištekliai, pervesti į prieš pat rinkimų kampanijos pradžią įsteigtos asociacijos "Sąjūdis prieš Astravo AE" sąskaitą, gali būti neteisėtai panaudoti Seimo rinkimų kampanijai finansuoti Lietuvoje. Kalbama apie "slaptus" konservatorių protokolus, kuriuos Karbauskis pridėjo prie teksto.

"Valstiečių" lyderis pareiškė, kad konservatoriai atsakymą apie protokoluose minimą finansinę paramą visuomenei pateikė vos vienu bendru Žygimanto Pavilionio ir Emanuelio Zingerio tekstu, kuriame vėl viską išverčia savaip: finansinė parama iš Kubos pristatoma kaip vien moralinis palaikymas. Anot Karbauskio, Lietuvos valdžia turėtų patikrinti minėtą asociaciją, jos finansavimo šaltinius ir konservatorių vaidmenį galimai neskaidriuose procesuose, susijusiuose su nacionaliniu saugumu.

"MG Baltic politinės korupcijos byla atrodytų tik kaip gėlytės, palyginus su tuo, kad konservatoriai ir liberalai gali turėti rimtesnių reikalų, užsiimant politine prostitucija, kuri mindo jau ne tik Lietuvos vidaus, bet tarptautinę reputaciją, Europos Sąjungos vertybes bei interesus", — teigia Karbauskis.

Jis užduoda klausimą, kodėl asmenys, "slaptuosiuose" protokoluose įvardijami disidentais iš Kubos, o ne "kongresmenais", kaip dabar bando įteigti Pavilionis, negyvenantys Lietuvoje ir su ja niekuo nesusiję, konservatorių prašymu skiria paramą konservatorių ir liberalų politikų vadovaujamai asociacijai.

"Ar tie finansiniai rėmėjai — disidentai nėra tie patys asmenys, kurie atvykę į Lietuvą kartu su konservatoriais stabdė Europos Sąjungos bei Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą? Galiausiai, jei taip, ar į Lietuvą pervedami (ar planuojami pervesti) pinigai nėra minėtų kubiečių mokestis už konservatorių paslaugas tą ES ir Kubos sutartį sustabdant?" — tęsia politikas. 

Jis priminė, kad ši sutartis yra ES planas atstumti Kubą nuo Rusijos ir Kinijos "demokratinių valstybių" link. Pasak jo, tai, kas vyksta, leidžia dar kartą įsitikinti, kad "garsiai šaukiantys apie demokratiją ir žmogaus teises konservatoriai sugebėjo atsiskleisti, kad jie vertę mato tik tame, už kiek tai galima parduoti".

Kaip priminė "valstiečių" lyderis, Pavilionis Seimo Užsienio reikalų komitete, kai buvo svarstomas ES ir Kubos sutarties klausimas, garsiai siūlė "laikyti įkaitu Kubą tam, kad mus išgirstų dėl Astravo yra labai logiška ir mums būtų labai naudinga. Ir kai išgirsime patikinimą, kad mus išgirs dėl Baltarusijos režimo daromų niekšybių su Astravu, tada gal mes pabandysime išgirsti ir dėl Kubos".

Politikas padarė išvadą, kad ES ir Kubai reikšminga sutartis iš esmės tapo konservatorių "manipuliacijų įrankiu", paverčianti kubiečius niekam nežinomų Lietuvos konservatorių "įkaitais". 

"Protokolai tik patvirtina, kad tris dešimtmečius konservatoriai formavosi kaip "neliečiamieji", kūrė struktūras, į jas darbino savo žmones tam, kad jaustųsi saugūs ir nebūtų kam užduoti nepatogius klausimus. Jie ir toliau lieka neliečiamaisiais, kuriems, skirtingai nei kitiems Lietuvos žmonėms, už padarytas klaidas ar pažeidimus nereikia atsiskaityti prieš įstatymą", — teigia Karbauskis. 

Tie patys protokolai rodo, kaip jie susitikinėja ir derina įvairiausius klausimus su aukščiausiais pareigūnais, teigia jis. Tačiau kartu "valstiečių" lyderis svarsto, kiek tokių susitikimų tiesiog lieka nežinomi.

Pavilionis, savo ruožtu, savo Facebook puslapyje pareiškė, kad niekada JAV ir Kinija su Rusija Kubos klausimu nestovėjo vienoje barikadų pusėje. Vašingtonas nuosekliai pasisakė už demokratinius pokyčius šioje šalyje, todėl labai natūralu, kad Lietuva Kubos klausimu palaiko JAV, o ne Kiniją ir Rusiją, teigė jis.

Konservatorius priminė savo oponentui, kad Lietuva gina tikrąsias Vakarų vertybes kartu su JAV, siekdama, kad ši sutartis būtų labiau subalansuota, ir kad tokia situacija ES kyla ne pirmą kartą. 

"Savo ruožtu, dėl skleidžiamo melo — pasikartosiu. Sąjūdis prieš Astravo AE išsilaiko tik iš savanoriškų narių įnašų, kurių dauguma surinkta ir išleista Sąjūdžio steigimui ir europinės peticijos prieš Astravą populiarinimui ES šalyse iki COVID-19 pandemijos ir rinkimų kampanijos pradžios. Jokių užsienio fizinių ar juridinių asmenų (įsk iš JAV ir tuo labiau Kubos režimo persekiojamų disidentų) neturėjome, neturime ir neturėsime. Mūsų sąskaitos ir visa veikla vieša, neturime ko slėpti. Šiuo metu sąskaitoje 84 eurai. Niekada šie pinigai rinkimams nebuvo ir nebus naudojami, nes Sąjūdžio tikslas — vienyti ne tik Lietuvą, bet ir visą ES, visus mūsų sąjungininkus prieš Astravą", — rašo Pavilionis.

ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 2016 metų gruodžio mėnesį, o 2017 metais jį patvirtino Europos Parlamentas. Lietuva yra vienintelė ES šalis, neratifikavusi susitarimo su Kuba.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti iš jo elektros. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Kuba, Vilnius, Astravo AE, ES
Dar šia tema
Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Atskleistos ES sankcijų Baltarusijai detalės

(atnaujinta 16:22 2020.08.15)
Varšuvoje šiuo metu besilankysiantis Maikas Pompėjas aptarė su Lenkijos užsienio reikalų ministru ES sankcijas Baltarusijai

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. ES sankcijos Baltarusijai bus tik asmeninės, spaudos konferencijoje po šeštadienio Varšuvoje vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėju sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius.

Jis priminė, kad penktadienį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė, kad Baltarusijai bus įvestos sankcijos, ir pradėjo formuoti sankcijų sąrašą.

"Diskutavome, kaip užtikrinti, kad sankcijos nepakenktų paprastiems žmonėms. Nutarėme to vengti. Sankcijas turėtų apimti asmenis, kurie eina vadovaujančias pareigas", — cituoja jį RIA Novosti.

Savo ruožtu Pompėjas taip pat paragino Baltarusijos valdžios institucijas užmegzti dialogą su protestuotojais.

"Kalbėjome, kad rinkimai nebuvo laisvi ir sąžiningi", — sakė jis.

JAV valstybės sekretorius taip pat paskelbė, kad toliau kalbės apie situaciją Baltarusijoje su ES atstovais.

Masinės protesto akcijos visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1% balsų. Nuo sekmadienio šalyje tęsiasi protesto akcijos. Pirmosiomis dienomis valstybės saugumo pajėgos žiauriai slopino nesankcionuotas akcijas.

Teisėsaugininkai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant 121 teisėsaugos pareigūnus. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
sankcijos, protestai, Lenkija, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių premjerai ragina organizuoti Baltarusijoje "sąžiningus prezidento rinkimus"

(atnaujinta 15:15 2020.08.15)
Be to, ministrai pirmininkai ragina ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis, Krišjanis Karinš ir Jüri Ratas ragina Baltarusiją organizuoti "skaidrius ir laisvus bei sąžiningus" prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai.

Pranešimas skelbiamas Lietuvos ministro pirmininko svetainėje.

Savo susitikimą su kolegomis Facebook pakomentavo ir Saulius Skvernelis. Pasak jo, visų premjerų požiūris į įvykius Baltarusijoje identiškas: "prezidento rinkimai ten nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi".

"Baltarusijos valdžios institucijos privalo nutraukti (regis, tą pagaliau padarė) ir ateityje susilaikyti nuo smurto prieš taikius protestų dalyvius, paleisti visus politinius kalinius ir tuos, kurie buvo sulaikyti protestų metu. Svarbiausia — mes raginame Baltarusiją suorganizuoti skaidrius, laisvus bei sąžiningus prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai", — rašo Skvernelis.

Be to, pranešime pabrėžiama, kad ministrai pirmininkai taip pat paragino ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus. Ministrai pirmininkai pabrėžė būtinybę ES rasti būdų ir priemonių, kurios "padėtų Baltarusijos pilietinei visuomenei, siekiančiai atviros ir laisvos visuomenės".

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Sekmadienį prasidėjo nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Kaip šeštadienį Lukašenka pareiškė, kad "iš esmės pagal scenarijų vyksta agresija prieš Baltarusiją", vėliau jis aptarė padėtį savo valstybėje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tegai:
protestai, Baltijos šalys, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų