Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"

(atnaujinta 17:36 2020.07.14)
Anksčiau Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva nepirks elektros iš Baltarusijos bei nesuteiks Astravo AE Kruonio HAE rezervų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila sukritikavo Lietuvos politikų sprendimus dėl Baltarusijos statomos atominės elektrinės bei viešus prezidento Gitano Nausėdos pasisakymus apie boikotą.

Savo mintimis jis pasidalino Facebook puslapyje.

Signataras rašo, kad jam gėda dėl Lietuvos "politikų-beraščių", priėmusių įstatymą dėl "nesaugios" elektros nepirkimo iš Baltarusijos. Be to, politiką papiktino ir Nausėdos sprendimas pasirašyti tą įstatymą.

"Klausimas tik, ar jie beraščiai, ar tokiais turi apsimesti ir kodėl? Negi jie nieko negirdėjo apie penkių valstybių bendrą energetinę sistemą, reikalavimus jos funkcionavimui ir saugumui? Negi jie nežino, kaip perkama elektros energija iš bendro tinklo?" — užduoda klausimą Vaišvila.

Be to, jis pabrėžia, kad dar jam dar labiau gėda dėl Nausėdos viešo pareiškimo, kad Lietuva nesuteiks Kruonio HAE rezervų Baltarusijai.

"Neadekvatūs yra taip viešai kalbantys ir tokius veiksmus darantys mūsų politikai", — rašo jis.

Politikas priminė ir panašų istorinį atvejį, susijusį su Vytautu Landsbergiu. Pasak jo, panašiai, kaip dabar Nausėda, savo laiku bandė elgtis tuometinis Lietuvos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, "naudodamasis savo padėtimi, pabandęs triukšmingai sustabdyti penkių valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos) Vilniuje pasirašytą tarpvalstybinę sutartį dėl bendros energetinės sistemos eksploatavimo ir jos saugumo užtikrinimo". "Tuomet profesionalūs Lietuvos energetikai parodė stuburą ir viešai paaiškino "didžiajam energetikos profesoriui", kas yra energetinė sistema, tinklas ir kaip jie veikia. Mandagiai pasakius, pastatė mūsų Seimo Pirmininką į vietą — viešai pasakė, kad Seimo Pirmininkas nesikištų ten, kur jis nieko neišmano ir kas nėra jo kompetencija", — primena Vaišvila.

Jis rašo, kad elektros energijos perdavimo tinkle veikiančiam kiekvienam elektros energijos gamybos vienetui turi būti užtikrinta rezervinė galia. Kad netikėtai ar planine tvarka jam nustojus veikti, nedelsiant pradėtų veikti kitas panašios galios elektros energijos gamybos vienetas. Antraip elektros energijos perdavimo tinklus gali ištikti liūdnas likimas. Štai I-ajam Ignalinos AE reaktoriui rezervinę galią užtikrindavo visada pasiruošęs veikti energetinis vienetas Elektrėnuose, II-ajam reaktoriui — Kruonio HAE. Tam ji ir buvo statyta.

Pasak jo, Rusija priėmė adekvatų sprendimą po 2012 metais įvykusio referendumo, kai Lietuva nutarė nebestatyti atominių jėgainių, sustabdyti Baltijsko AE statybą Kaliningrado srityje.

"Šiandieniniai Lietuvos energetikai, panašu, kad stuburo neturi. Ne tokie, kaip užgrūdinti "sovietiniai" energetikai. Šiandieniniai tyli ir leidžia mūsų politikams visiškai nusipolitikuoti. Ir rizikuoti mūsų sąskaita. Įsivaizduoju, ką apie mus dėl tokių mūsų politikų mąsto ne tik kitų šalių energetikai, bet ir TATENA. Lietuvos, kaip TATENA narės, politikams pravartu būtų žinoti, kad jokia AE nebus eksploatuojama, jei nevykdys TATENA reikalavimų. Norėtųsi viešai matyti tą medžiagą, kurios pagrindu Lietuvos Prezidentas taip viešai pasisako. Labai abejoju, kad mūsų Prezidentas yra susipažinęs su dokumentais", — piktinasi Vaišvila.

Todėl jis siūlo prezidentui išreikalauti dokumentus ir paskelbti, ką "Andriaus Kubiliaus vadovaujama Lietuvos Vyriausybė tuomet pasirašė su Baltarusijos Vyriausybe dėl Astravo AE statybos".

Savo ruožtu jis pats jau kreipėsi į valdžią prašydamas pasiaiškinti dėl tų sprendimų.

"Tuo metu raštu siūliau Lietuvos Vyriausybei ir Prezidentei Grybauskaitei vietoje Visagino AE statyti Baltarusijoje bendrą jėgainę į šiaurės-rytus nuo Drūkšių ežero toje vietoje, kurią Baltarusija siūlė prieš Ignalinos AE statybos pradžią. Tik tuomet TSRS Ministrų Taryba prieš Lietuvos valią pasirinko Drūkšių ežero aikštelę. Kubilius ir Grybauskaitė tylėjo ir, velnias žino, ką drauge su Baltarusija darė. Kaip ir dujų "Independence" projektą Visagino AE projektą nusprendė įgyvendinti vieni patys. Nesidalinti su kitais", — aiškina politikas.

Pasak jo, turint Kruonio HAE argumentą, "adekvatūs Lietuvos politikai tartųsi su Baltarusija dalykiškai dėl elektros energijos kainų valsybiniame lygyje" ir nepaliktų šios prekybos abiejų pusių suderintiems privatiems tarpininkams, "vaidinantiems elektros energijos laisvos rinkos spektaklį".

Ginčas dėl Baltarusijos atominės elektrinės

Ryšiai tarp Vilniaus ir Minsko pablogėjo dėl Baltarusijos AE statybų. Objektas yra Gardino regione, 50 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sostinės. Lietuvos netenkina statyboms pasirinkta vieta.

Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Tačiau niekas nepalaikė Vilniaus.

Tuomet Lietuvoje įstatymų lygiu nuspręsta uždrausti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.

Tačiau Minskas ne kartą pabrėžė, kad jėgainė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra pavojaus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Kita vertus, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Zigmas Vaišvila, Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (379)
Dar šia tema
Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra iš Astravo AE nepatektų į ES rinką
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Vilniaus rajono gyventojams bus dalinamos kalio jodido tabletės
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Vaičiūnas: elektros energijos pagamintos Baltarusijos BE nepirksime

(atnaujinta 16:20 2020.08.07)
Penktadienį pradedamas įkrauti branduolinis kuras į pirmąjį Baltarusijos branduolinės elektrinės bloką

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Astrave atominę elektrinę statanti Baltarusija kelia grėsmę tiek savo, tiek kaimyninių šalių saugumui, pareiškė Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Apie tai penktadienį pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Anksčiau Baltarusija paskelbė, kad pradedamas įkrauti branduolinis kuras į pirmąjį Baltarusijos branduolinės elektrinės (BE) bloką. Tai reiškia, kad prasideda Baltarusijos BE branduolinio reaktoriaus fizikinio paleidimo etapas, kurį sudaro dvi pagrindinės dalys – branduolinio kuro užkrovimo ir reaktoriaus pradinio kritiškumo bandymai. 

Elektros energijos gamyba prasideda kitame – energetiniame etape, vėliau pradedama pramoninė eksploatacija. 

"Lietuvos pozicija yra aiški, nekintanti ir įtvirtinta įstatyme – elektros energijos pagamintos Baltarusijos BE nepirksime, o mūsų energetikos infrastruktūra šios jėgainės poreikiams nebus naudojama. Draudimas patekti elektrai iš trečiųjų šalių į Lietuvos rinką, kaip numatyta teisės aktuose, bus aktyvuotas panaikinant pralaidumus elektros prekybai iš karto, kai tik BE Astrave pradės gaminti elektros energiją", – sako Vaičiūnas.

Ministerija primena, kad Lietuva yra priėmusi įstatymą, kuriame įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia "nesaugios" BE. Pagal teisės aktuose įtvirtintą tvarką – nuo elektros energijos BE Astrave gamybos pradžios jungiamųjų linijų pralaidumas komerciniams srautams iš trečiųjų šalių tarp Lietuvos ir Baltarusijos bus lygus 0 MW ir Baltarusijoje pagaminta elektra negalės patekti į Lietuvos rinką.

Kaip numatyta įstatyme, informaciją apie "nesaugios" branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią pateiks Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, gavęs tokią informaciją iš Baltarusijos perdavimo sistemos operatoriaus arba savarankiškai užfiksavęs veikiančių elektros energijos gamybos pajėgumų pokytį Baltarusijos elektros energetikos sistemoje.

Kadangi paskelbta, jog branduolinis kuras pradedamas krauti į reaktorių, šiandien perdavimo sistemos operatorius “Litgrid“ pakartotinai informavo rinkos dalyvius, kad Baltarusijos BE pradėjus gaminti elektros energiją iš karto bus nustatytas nulinis pralaidumas prekybai ant Lietuvos-Baltarusijos sienos.

Ginčai dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. 

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE), Astravo AE, Astravas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (379)
Dar šia tema
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Lietuva vėl ragina Baltarusiją nepradėti Astravo AE eksploatacijos
Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nekinta: stiprinamas pasirengimas "galimoms grėsmėms"
Žiniasklaida: Astravo AE kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva rengia notą Baltarusijai dėl Astravo AE

(atnaujinta 14:19 2020.08.07)
Anot Užsienio reikalų ministerijos vadovo, fizinis Astravo AE paleidimas taps pavyzdžiu to, kad objektas pradedamas eksploatuoti "ne pagal saugos standartus, o pagal kitą kalendorių likus kelioms dienoms iki Baltarusijos prezidento rinkimų"

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Lietuva Minskui išsiųs notą dėl Baltarusijos atominės elektrinės (BelNPP), esančios prie Lietuvos sienos ir už 50 km nuo Vilniaus, eksplotacijos pradžios. Apie tai žurnalistams penktadienį pranešė Baltijos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, rašo TASS.

"Be jokios abejonės, taip mes reaguosime į šį faktą, kuris nėra netikėtas, nes buvome įspėti apie tai", — sakė jis.

Anot Užsienio reikalų ministerijos vadovo, fizinis Astravo AE paleidimas taps pavyzdžiu to, kad objektas pradedamas eksploatuoti "ne pagal saugos standartus, o pagal kitą kalendorių likus kelioms dienoms iki Baltarusijos prezidento rinkimų".

Ministras kritikavo, kad Minskas anksčiau pakeitė AE paleidimo licencijavimo tvarką, atskirai išduodamas licenciją tik fiziniam paleidimui, nors, pasak Linkevičiaus, tai turėtų būti vienas procesas AE ir negali būti suskirstytas į etapus.

"Turime atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į manipuliacijas su licencijos išdavimu", — sakė jis.

Kaip praneša Baltarusijos energetikos ministerija, penktadienį prasideda branduolinio kuro pakrovimas į pirmojo atominės elektrinės jėgainės reaktoriaus šerdį, o tai reiškia jo fizinio paleidimo etapą.

Lietuvos Seimas paskelbė, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir 2017 metais teisiškai uždraudė pirkti, taip pat eksportuoti elektros energiją per savo elektros tinklus. Į šį boikotą Vilnius bando įtraukti kaimynines šalis.

Tegai:
nota, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (379)
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE
VRM: Lietuva surengs pratybas, imituojančias sprogimą Astravo AE
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Sprogimas Beirute

Ekspertas neatmetė išorinių pajėgų dalyvavimo sprogimo Beirute metu

(atnaujinta 17:23 2020.08.07)
Agentūros pašnekovas tikina, kad išorės pajėgos regione bando pakeisti vadovybę Libane, ir teigia, jog "Izraelis tuo labiau domisi nei kiti"

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Libanas negali kontroliuoti savo oro erdvės, todėl negalima atmesti galimybės, kad Beiruto uoste buvo pradėtas raketos smūgis, RIA Novosti pasakojo Rusijos gynybos ministerijos tarptautinio karinio bendradarbiavimo pagrindinio skyriaus buvęs pulkininkas Leonidas Ivašovas.

Penktadienį Libano prezidentas Michelis Aounas teigė, kad neatmeta išorinių pajėgų dalyvavimo sprogimo Beirute metu, jų panaudotos raketos ar bombos siekiant pakenkti uostui.

"Aš manau, kad buvo vykdoma oro operacija, susijusi su sprogimu Beiruto uoste. Nors nenuostabu, kad Libano kariškiai to net neužfiksavo. Libano dangus yra atviri vartai, jie neturi armijos, galimybės kontroliuoti savo oro erdvę. Visiškai tikra, kad jie neturi ištisinio radaro lauko, nėra tinkamų oro gynybos sistemų, galinčių numušti lėktuvus, kurie įsiveržė į šalies oro erdvę", — teigė ekspertas.

Agentūros pašnekovas tikina, kad išorės pajėgos regione bando pakeisti vadovybę Libane, ir teigia, jog "Izraelis tuo labiau domisi nei kiti".

Įvertinta Beiruto uosto sprogimo padaryta žala
© Sputnik . РИА Новости

"Aš buvau Libane, ir buvo vienas atvejis, kuris aiškiai parodė šios šalies priešlėktuvinės gynybos sistemos būklę. Premjero Saad Hariri viloje vyko derybos. Tam tikru metu danguje skraidė koviniai lėktuvai. Paklaustas, kieno lėktuvai tai yra, nes Libane nėra karinės aviacijos, antrasis valstijos asmuo pakėlė telefoną ir kažkam paskambino. Tik po pusantros valandos jam buvo pranešta, kad tai greičiausiai Izraelio lėktuvai", — teigė jis.

Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje. Naujausiais duomenimis, mirė 154 žmonės, apie 5 tūkst. buvo sužeista.

Dar šia tema
Atsistatydino sveikatos apsaugos viceministrė Jaruševičienė
Pradėtas branduolinio kuro pakrovimas Baltarusijos AE 1-ajame bloke